Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija (LPMD) yra viena svarbiausių institucijų šalyje, siekiančių plėtoti ir tobulinti paliatyviosios medicinos sritį, padedančią sunkiai sergantiems žmonėms gyventi kokybiškiau. Draugija buvo įkurta 1995 m. rugpjūčio 2 d. ir šiuo metu įsikūrusi Klaipėdoje, Jūros g. 4. Jos pagrindinė veikla - būti profesine narystės organizacija, skatinančia sistemingą ir nuoseklų paliatyviosios medicinos plėtojimą Lietuvoje.
Paliatyviosios medicinos esmė ir principai
Paliatyvioji medicina - tai sveikatos priežiūros sritis, kurios tikslas yra kontroliuoti ligos simptomus, lengvinti ligonių kančias bei spręsti medicinines, socialines, psichologines ir dvasines problemas, užtikrinant orią mirtį. Paliatyviosios medicinos priemones įgyvendina įvairių sričių specialistai: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kunigai. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama įvairiose aplinkose - namuose, specialiose ligoninėse, ligonių skyriuose, ambulatorijose ir dienos klinikose.
Holistinė priežiūra, orientuota ne tik į paciento fizinę būklę, bet ir į jo psichologinius, socialinius bei dvasinius poreikius, yra paliatyviosios pagalbos pagrindas. Tai tarpdisciplininis požiūris, apimantis ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimos narius bei bendruomenę.
Paliatyviosios medicinos istorija Lietuvoje
Lietuvoje pagalba sunkiai sergantiems žmonėms teikiama nuo senų laikų. Dar 15-16 a. prie bažnyčių buvo įsteigtos špitolės, kuriose globojo senus, neturtingus ir sunkiai sergančius ligonius. Parapijos bendruomenės palaikydavo šias įstaigas, o ligonių priežiūrai aktyviai talkino šeimos nariai ir liaudies gydytojai - žolininkės bei žadėtojai. Bažnyčia skatino lankyti ligonius ir rūpintis jais.
1715 m. Vilniuje buvo įsteigtos Šv. Roko ir Šv. Lozoriaus špitolės, o gailestingosios seserys šaritės 1744 m. įkūrė ligoninę Vilniuje Bokšto gatvėje. 1919 m. R. Šliūpo ir kitų iniciatyva Lietuvoje veikti pradėjo Raudonojo Kryžiaus draugija, kuri steigė ligonines ir teikė įvairias sveikatos paslaugas, įskaitant kai kurias paliatyviosios pagalbos formas.
Taip pat skaitykite: Pensijos gavimas po sutuoktinio netekties
Deja, 1940 m. sovietų okupacijos metu buvo uždaryti vienuolynai, nacionalizuoti Bažnyčiai priklausę pastatai, o ligoninėse kunigams nebuvo leidžiama lankyti ligonių. Šie įvykiai ilgam stabdė paliatyviosios medicinos raidą Lietuvoje.
Tarptautiniai paliatyviosios medicinos šaknys ir plėtra
Pasaulinėje praktikoje modernios paliatyviosios medicinos pagrindai susiformavo 20 a. antroje pusėje. Holistinės gydymo ir slaugos filosofijos pradininkė yra Didžiosios Britanijos gydytoja Cicely Saunders, kuri 1967 m. Londone įsteigė Šv. Kristupo paliatyviosios pagalbos ligoninę, skirtą mirštančių ligonių gydymui ir slaugai.
Tais laikais atsirado nauji vaistai - psichotropinės medžiagos, antidepresantai, skausmą malšinantys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie ženkliai pagerino simptomų kontrolę. Iki 20 a. pabaigos paliatyviosios medicinos principai paplito visame pasaulyje, nors šios pagalbos metodai šalyse gali skirtis.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos įkūrimas ir plėtra
Atgavus Nepriklausomybę 1990 m., Lietuvoje pradėjo sparčiai formuotis paliatyviosios medicinos veikla. 1995 m. buvo įkurta Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija, kuri tapo nacionaliniu iniciatoriumi kurti sistemingą paliatyviosios pagalbos politiką ir infrastruktūrą šalyje.
1993 m. Caritas iniciatyva Kaune buvo atidaryta pirmoji slaugos ligoninė, o 1994 m. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Skausmo klinika pradėjo teikti specializuotas paslaugas. 1995 m. Lietuvos onkologijos centre įkurtas pirmasis paliatyviosios pagalbos konsultacinis kabinetas.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų įžvalgos
Iki šiol šalyje įsteigtos 75 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, o 2006 m. Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje atidarytas Paliatyviosios onkologijos skyrius. Taip pat bus siekiama plėtoti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, ambulatorines konsultacijas ir specializuotas dienos klinikas.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos vaidmuo
LPMD pagrindinis tikslas yra skatinti paliatyviosios medicinos kaip atskiros specialybės plėtrą ir sistemingą pagalbos pacientams su nepagydomomis progresuojančiomis ligomis kokybės gerinimą. Draugija inicijuoja teisinius dokumentus, bendradarbiauja su universitetais ir kolegijomis, vykdo daugiadisciplininį specialistų mokymą bei mokslinius tyrimus.
Per daugiau nei 17 metų draugijos veiklos paliatyvioji pagalba Lietuvoje tapo žymiai labiau pripažinta: įsikūrė specializuoti skyriai ligoninėse, pradėtos teikti paslaugos namuose ir ambulatorijose, įkurta pati pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė.
Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienos minėjimas kasmet spalio 13-14 dienomis padeda skleisti informaciją visuomenei apie šią svarbią medicinos sritį, kuri reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir žmogiškos atjautos. Draugija skatina visuomenės supratimą ir toleranciją sergantiesiems bei jų artimiesiems.
Paliatyviosios medicinos paslaugos Lietuvoje dabar
Šiuo metu apie 70 proc. paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje teikiama stacionare, apie 30 proc. ambulatoriškai ir tik 1 proc. dienos stacionare. Tai rodo dideles galimybes plėtrai ir poreikį didinti namų pagalbos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai
Vilniaus rajone šias paslaugas teikia keletas įstaigų: Juodšilių, Šumsko, Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. Vaikų ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos tais atvejais, kai vaikas serga progresuojančia gyvybei pavojinga liga, reikalinga simptomų terapija.
Dėl vienos sparčiausiai senėjančių populiacijų Europos Sąjungoje ir didėjančio sergamumo lėtinėmis bei onkologinėmis ligomis, pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, skaičius ilgainiui augs. Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja ilgalaikės priežiūros pertvarką, įpareigodama pirminės sveikatos priežiūros įstaigas teikti pagalbą namuose ir didina stacionaro lovų skaičių.
| Metai | Paliatyviosios pagalbos išlaidos / gyventojui (Lt) | Stacionarinės lovos (kiekis) |
|---|---|---|
| 2008 | 0,56 | apie 12 (100 tūkst. gyventojų) |
| 2011 | 2,28 | stacionarinių lovų skaičiaus didinimas iki 24 (100 tūkst. gyventojų) |
Per 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos dėka buvo modernizuotos kai kurios ligoninės, įsigyta paliatyviosios pagalbos įranga ir pagerintos slaugos sąlygos. Tai atvėrė galimybes teikti pacientams kokybiškesnes paslaugas.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos mokslinė ir visuomeninė veikla
Draugija aktyviai organizuoja specialistų mokymus, skatina naujų gydymo metodų diegimą ir vykdo mokslinius tyrimus, kurie prisideda prie savo šalies paliatyviosios medicinos tobulinimo. Draugija taip pat palaiko įvairius projektus ir inicijuoja viešąsias kampanijas, skirtas didinti visuomenės supratimą apie paliatyviąją pagalbą.
Pavyzdžiui, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija pristato fotografijų parodas, kuriose atskleidžiamas sergančių žmonių kasdienybės veidas, kviečia visuomenę įsileisti gerumą ir būti kartu su ligoniais.
Profesionali paliatyvioji pagalba reiškia ne tik medicininį gydymą, bet ir kantrybę, atjautą, dvasinę paramą, kurios sunkiai sergantys labai laukia.
Reikšmingi apdovanojimai ir Lietuvos medicinos tradicijos
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija ir jos nariai buvo pelnę daugybę apdovanojimų už medicinos mokslo darbus, praktinius sprendimus ir indėlį į sveikatos priežiūros tobulinimą. Draugija ypatingai skatina mokslinių tyrimų rezultatus, kurie įgyvendinami praktikoje ir gerina pacientų priežiūrą.
Vilniaus medicinos draugijos veikla glaudžiai susijusi su Lietuvos medicinos istorija ir tradicijomis. Draugijos archyvai pripažinti UNESCO pasaulio atminties nacionaliniu registru, o ten saugomi dokumentai liudija medikų darbą ir kelią, kuriuo ėjo Lietuvos medicina per amžius.
Šiuolaikiniai medikai, pavyzdžiui, gydytoja Rasa Dagienė - Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentė, pabrėžia, kad ši sritis yra be galo svarbi ir unikali, nes aprėpia ne tik pacientų gydymą, bet ir jų artimųjų bei visos bendruomenės gerovę.
tags: #2010 #ligoniniu #ir #paliatyviu #slaugytoju #asociacija