Lietuvoje socialinės paramos ir sveikatos draudimo sistemos nuolat keičiasi, todėl svarbu aiškiai suprasti, ar pensininkai, ypač nedirbantys, privalo deklaruoti savo pajamas mokesčių tikslais. Šiame straipsnyje plačiai aptarsime socialinių pašalpų deklaraciją, mokestinius įsipareigojimus, taip pat kompensacijas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ypatumus, remiantis naujausiais įstatymais ir pokyčiais.
Socialinės pašalpos ir deklaravimas: kas turi žinoti?
Socialinės pašalpos Lietuvoje skiriamos tiems asmenims ar šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų ribos - nuo 2024 m. sausio 1 d. ši riba yra 176 eurai per mėnesį. Be pajamų ribos, taip pat vertinamas gaunamo turto dydis, kuris neturi viršyti savivaldybės nustatytos normatyvinės vertės. Naujovė - nuo balandžio pirmosios socialinės pašalpos bei būsto šildymo kompensacijos mokamos deklaravus ne tik pajamas, bet ir turtą.
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį;
- 6-12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį;
- Virš 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos gavėjai privalo deklaruoti pajamas, jei jos viršija įstatymų nustatytas ribas. Mokestinei deklaracijai turi būti pateikiama informacija apie visas gaunamas pajamas - darbo užmokestį, individualią veiklą, nuomos pajamas, palūkanas ir kt. Jei asmuo gauna tik pensiją ir neturi kitų pajamų - deklaruoti nereikia.
Pajamų deklaravimas ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) aspektai
Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraudžia tik tas pensininkų kategorijas, kurie nedirba ir negauna jokių kitų pajamų, pvz., nedirba pagal verslo liudijimą ar nevykdo individualios veiklos. Taip pat PSD mokamos už socialiai jautrius asmenis, įskaitant darbo biržoje registruotus bedarbius, neįgaliuosius bei kai kuriuos kitus gyventojus. Nedirbantiems pensininkams, gaunantiems tik pensiją, PSD įmokų mokėti nereikia.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tačiau, jei pensininkas pradeda vykdyti individualią veiklą, gauna autorines pajamas ar kitaip uždirba papildomas pajamas, jis privalo jas deklaruoti ir pats mokėti PSD mokesčius. PSD mokestį sudaro 9 proc. nuo darbo užmokesčio ar individualios veiklos pajamų. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali būti taikomas progresyviai - nuo 20 iki 32 proc., priklausomai nuo metinių pajamų dydžio.
Kokias pajamas ir išmokas reikia deklaruoti?
Pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Į apmokestinamas pajamas Lietuvoje įeina:
- Pajamos iš darbo santykių;
- Pajamos iš individualios veiklos;
- Nuomos pajamos;
- Palūkanos;
- Dividendai;
- Pardavimo pajamos (pvz., ne ilgiau nei 3 metus nuosavybėje laikyto automobilio pardavimas);
- Autorinės pajamos;
- Kitų pajamų rūšys, apmokestinamos pagal įstatymus.
Tačiau dauguma socialinių išmokų, tokių kaip ligos, motinystės, tėvystės, ilgalaikio darbo išmokos bei alimentai nėra įtraukiamos į bendrą metinių pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamas progresinis gyventojų pajamų mokestis.
Socialinių pašalpų ir būsto šildymo kompensacijų gavimo sąlygos
Socialinė pašalpa ir kompensacijos suteikiamos šeimoms bei pavieniams asmenims, kurių pajamos ir turtas atitinka nustatytus kriterijus. Būsto šildymo ir vandens išlaidos kompensuojamos, jei jos viršija tam tikrą ribą, skaičiuojamą pagal pajamų dydį ir būsto plotą.
| Socialinės pašalpos dydis | VRP (176 Eur) | Dydis per mėn. (Eur) |
|---|---|---|
| 1,1 VRP (ribinė pajamų riba socialinei pašalpai) | 1,1 VRP | 193,60 |
| 1,2 VRP (nuo 6 iki 12 mėn.) | 1,2 VRP | 211,20 |
| 1,4 VRP (iki 6 mėn.) | 1,4 VRP | 246,40 |
Socialinės pašalpos dydis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp tam tikros VRP ribos ir vidutinių pajamų. Pavyzdžiui, jei šeimos vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės už 1,1 VRP, ji galės gauti skirtumą kaip socialinę pašalpą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Kaip apskaičiuojamos vidutinės pajamos?
Vidutinės pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinių trijų mėnesių gautas pajamas (išskyrus tam tikras išimtis) ir suskaičiuojant realų vidurkį. Neįtraukiamos į vidutines pajamas:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
- Vienkartinės valstybės arba savivaldybių išmokos;
- Socialinė pašalpa;
- Kompensacijos už šildymą, karštą ar geriamą vandenį;
- Parama studijoms, stipendijos, kurios nėra apmokestinamos;
- Kitos neapmokestinamos pajamos.
Pavyzdys: 3 asmenų šeima gauna 1200 Eur darbo užmokestį ir 400 Eur pensiją per mėnesį, taip pat 100 Eur vaiko pinigus ( kurie neįtraukiami). Vidutinės pajamos = (1200 + 400) / 3 asmenys = 533 Eur asmeniui, kurie yra įtraukiami į socialinės pašalpos apskaičiavimą.
Kokie dokumentai reikalingi kompensacijoms už būsto šildymą gauti?
Norint gauti kompensaciją reikalingi šie dokumentai:
- Asmens dokumentas;
- Prašymas socialinei paramai gauti;
- Pažyma apie gaunamas pajamas už pastaruosius 3 mėnesius;
- Jei šildoma elektra ar kitu kuru, papildoma informacija apie kuro deginimo įrenginius, suvartotą elektros energiją ar kietąjį kurą (pvz., malkas).
Kompensacijos paraišką galima pateikti savivaldybėje arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt, kur taip pat veikia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė.
Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių sąvokos
Bruto atlyginimas - atlyginimas "ant popieriaus", t.y. nepaskaičius mokesčių, į kurį įeina darbo užmokestis, priedai ir premijos.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Neto atlyginimas - tiesiogiai "į rankas" gaunama suma, atskaičius visus mokesčius - gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir valstybinį socialinio draudimo mokestį.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - taikomas daugumai gyventojo pajamų (darbo užmokestis, nuomos pajamos, dividendai, palūkanos ir kt.). Nustatyti progresiniai tarifai nuo 20 iki 32 proc. Neapmokestinamoji pajamų dalis (NPD) 2025 m. didės iki 747 Eur, todėl dalis pajamų nebebus apmokestinama.
Privalomasis sveikatos draudimo mokestis (PSD) sudaro 9 proc. nuo darbo užmokesčio ar individualios veiklos pajamų ir skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti.
Ar reikia deklaruoti socialines pašalpas mokesčiams?
Socialinės pašalpos paprastai nėra įtraukiamos į apmokestinamąsias pajamas, tad jų deklaruoti nereikia. Tačiau pensininkai, gaunantys papildomas pajamas (nuoma, individuali veikla, autorinės sutartys) privalo jas deklaruoti ir sumokėti atitinkamus mokesčius. Jei pensininkas gauna tik pensiją, papildomų deklaracijų pildyti nereikia. Taip pat svarbu deklaruoti turtą, jei tai yra reikalaujama pagal įstatymus (pvz., valstybės tarnautojai, politikai).
Apibendrinant, socialinės pašalpos bei būsto šildymo kompensacijos yra svarbi parama mažai uždirbantiems arba socialiai pažeidžiamiems asmenims. Tik tinkamai deklaruojant pajamas ir turtą galima užtikrinti teisingą kompensacijų skyrimą bei išvengti teisinių sankcijų.
tags: #ar #reikia #deklaruoti #pasalpas