Kai onkologinei ligai išnaudojamos visos radikalaus gydymo galimybės, bet ji nesitraukia, pasitelkiama paliatyvioji medicina. Paliatyviosios medicina - sveikatos priežiūros sritis, skirta pacientams, sergantiems sunkiomis, nepagydomomis ligomis. Jos tikslas - teikti pagalbą, kai ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, o jos išskirtinumas - galimybė gauti ne tik medicininę, bet ir psichologinę, socialinę bei dvasinę pagalbą.
Kas yra paliatyvioji pagalba ir kam ji skirta
Įprasta manyti, kad ji skiriama tik itin sunkiems ligoniams. Iš tiesų, vadinamieji terminaliniai pacientai, kurių išgyvenamumas siekia iki 3 mėnesių, yra tik dalis paliatyviosios pagalbos gavėjų. Kiti, nors ir neturintys galimybių pasveikti, pavyzdžiui, sergantys išplitusia onkologine liga, gali būti medikų, psichologų ir socialinių darbuotojų prižiūrimi ir gauti paslaugas ne vienus metus. O ir konkrečios ribos, kada nuo gydymo pereiti prie paliatyviosios medicinos, nėra.
Pasitaiko pacientų, kuriems liga, nors ir nepagydoma, įprastą gyvenimą apsunkina tik paūmėjimo periodais, todėl jiems taikoma paliatyvioji pagalba, derinama su tam tikrais gydymo metodais. Dėl to paliatyviosios medicinos komanda bendradarbiauja su specialistais, teikiančiais ligoniui kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbiausias gydytojo paliatyvisto tikslas - kontroliuoti ligos simptomus ir gerinti paciento gyvenimo kokybę. Paliatyviosios medicinos pagrindas - fizinė, dvasinė, psichologinė bei socialinė ligonių gerovė.
Kur dirba paliatyviosios pagalbos specialistai
Taikant komandinį požiūrį, tokios pagalbos teikėjai yra gydytojai, slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, psichologai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kartais dvasininkai. „Svarbu suprasti, kad paliatyvioji medicina nesiejama tik su gyvenimo pabaiga. Ja siekiama padėti pacientams ir jų šeimoms per visą ligos laiką nugyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą“, - teigia gydytoja G. Chlebopaševienė.
Siųsti pacientą šios pagalbos turi šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas: onkologas, kardiologas, neurologas ir kiti. Dar neseniai tam buvo reikalinga gydytojų konsultacinė komisija, tačiau dabar ligonių, pretenduojančių į paliatyviąją pagalbą, ratas ir galimybės išsiplėtė. Pacientui paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos, jei jo būklė pagal ECOG skalę yra 1 ir daugiau balų arba BARHTEL indeksas - 60 ir mažiau balų bei Karnovskio indeksas - 40 ir mažiau balų, kai ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės bei reikalinga simptomų terapija.
Taip pat skaitykite: Informacija apie paliatyviąją onkologiją Santariškėse
Paliatyviosios pagalbos teikimo pobūdis: stacionarinė, ambulatorinė ir namų priežiūra
Dažniausi simptomai, kuriuos kontroliuoja paliatyviosios pagalbos komanda: skausmas, kacheksija, anoreksija, nemiga, vidurių užkietėjimas, edema, dusulys, burnos gleivinės opeliai, pykinimas, vėmimas, baimė, kosulys ir kt. Tokie ligoniai nėra tik „nevaikštantys“ - jų priežiūra gali būti puoselėjama namuose arba ambulatorinėje ar stacionarinėje aplinkoje. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės. Ligonio priežiūra namuose leidžia jam būti šeimoje ir gauti tinkamą specialistų priežiūrą bei palaikymą.
Tarp komandos užduočių - informuoti ir mokyti artimuosius, kad slaugydami artimąjį namuose galėtų sukurti kuo ramesnę aplinką, suteikti galimybę ligoniui nesiblaškyti, ir jaustis saugiam. Drąsa, aiškumas, gebėjimas nesutrikti ir tinkamai reaguoti į ligonio emocijas - būtinos artimiesiems savybės, kurias paliatyviosios pagalbos specialistai privalo diegti ir palaikyti. Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos plečiamos sparčiai, rengiami kursai specialistams, plečiamas indikacijų sąrašas.
Medicininės pažangos ir naujovės paliatyvijoje onkologijoje
Pastarųjų metų naujovės paliatyviosios medicinos srityje apima telemedicinos, mobiliųjų programėlių ir e-sveikatos priemonių plėtrą, kurios suteikia pacientams galimybę gauti pagalbą 24 valandas per parą. Genetinių tyrimų ir individualizuoto gydymo pažanga leidžia atsižvelgti į genetinius paciento ypatumus ir stebėti ligos eigą bei gydymą. Modernios priemonės, pavyzdžiui, specialūs sensoriai, leidžia greičiau identifikuoti simptomus ir efektyviau juos valdyti. Svarbu integruoti paliatyviąją priežiūrą į įvairias medicinos bei slaugos sritis. Tarp gydymo metodų svarbus ir elektrochemoterapijos metodas, kuris naudoja elektrinius impulsus leidžiant mažesnes citotoksinių vaistų dozes paveikti naviko ląsteles, tuo pačiu išlaikant sveikus audinius nepažeistus.
Istorija, pamatų kūrėjai ir Lietuvos kontekstas
Pirmąjį modernų paliatyviosios pagalbos judėjimą Vakarų pasaulyje laikoma britė Sisley Saunders, kuri 1967 metais Londone pradėjo kurti paliatyviosios medicinos paslaugas. Lietuvoje pirmasis paliatyviosios pagalbos konsultacinis kabinetas buvo įkurtas 1995 m. Lietuvos onkologijos centre (dabartiniame NVI). 2006 m. Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje įkurtas Paliatyviosios pagalbos skyrius. Pirmasis šio sektoriaus pradininkas - gydytojas A. Šeškevičius. Kasmet spalio 13-ąją minima Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena. Lietuvoje veikia Paliatyviosios medicinos draugija, o šios pagalbos simbolis - saulėgrąža.
Kauno Klinikos Onkologijos ligoninėje sukurta ir plėtojama paliatyviosios onkologijos infrastruktūra: 2006 m. įrengtas skyrius su 45 lovomis, sukurta ambulatorinė schema, įdiegtos modernios operacinės ir intensyviosios terapijos skyrius. Skyriuje dirba gydytojai, slaugytojai ir kiti specialistai, teikiantys paliatyviosios pagalbos paslaugas tiek stacionare, tiek ambulatorijoje. Taip pat be galo svarbu psichologinė pagalba, kuri yra būtina daugumai onkologinių ligonių, todėl skyriuje dirba psichologas, o kartais - dvasinės pagalbos specialistai.
Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje
Pacientų patirtis ir šeimų vaidmuo
Pacientai ir jų artimieji dažnai prisimena, kad ramesnė namų aplinka, profesionali pagalba ir artimųjų palaikymas gali gerokai palengvinti gydymo ir slaugos procesą. Birutė Dumbliauskienė ir kiti pacientų artimieji rodo, kad šilti žodžiai, rankos prisilietimas ir profesionalus slaugos bei gydymo palaikymas daro didelę įtaką ligonio savijautai. Slaugytojai dažnai turi dirbti su daugybe pacientų, atlikti įvairias procedūras ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų tinkamą priežiūrą. Skyriaus vadovė D. Skorupskienė atkreipia dėmesį, kad psichologinė pagalba yra būtina daugeliui onkologinių ligonių, tačiau trūksta pilno etato psichologo biudžeto, todėl daliai ligonių šios pagalbos tenka laukti.
Naujausios tendencijos ir iššūkiai Lietuvoje
Nors Lietuvoje paliatyviosios pagalbos skyriaus plėtra vyksta, vis dar trūksta vietų ir įrangos. Skyriuje nuolat stinga deguonies įrangos, lovų, kėlimo įrangos ir pan., todėl planuojama įsigyti trūkstamą įrangą. Dalia Skorupskienė teigia, kad būtina daugiau paliatyviosios pagalbos skyrių ir slaugos įstaigų, nes daug žmonių serga onkologinėmis ligomis ir reikia sklandaus gydymo bei slaugos vientisumo. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vidutiniškai paliatyviosios pagalbos poskyris užima apie 3 dienas ligoniui, ir tikėtina, kad 2025 metais šie procesai įsivažiuos ir prieinamumas padidės. Lietuvoje daugiau nei 60 tūkstančių gyventojų serga onkologinėmis ligomis, o kasmet naujų diagnozių skaičius siekia apie 15 tūkst. žmonių. Net ir esant progresavusiai ligai, paliatyvioji priežiūra gali suteikti pacientams deramą gyvenimo kokybę.
Paliatyviosios onkologijos skyrius Kauno klinikų filiale: praktiniai duomenys
Kauno klinikų Onkologijos ligoninėje Paliatyviosios onkologijos skyrius įkurtas 2006 m., jame - 45 lovos. Skyriuje dirba 7 gydytojai ir 20 slaugytojų; per metus čia gydėsi apie 895 ligoniai, nemaža dalis - III-IV stadijos vėžiai. Ambulatoriniame skyriuje yra 3 konsultaciniai kabinetai. Įrangos skyriuje - naujas laparoskopinės chirurgijos įrengimas, diagnostiniai ir gydomieji ultragarsiniai tyrimai, 6 lovų intensyviosios terapijos skyrius. Paliatyviosios pagalbos tikslas - malšinti skausmą, palengvinti simptomus, teikti psichologinę pagalbą ir padėti ligoniui gyventi kuo aktyviau bei visavertiškai netgi po diagnozės. Skyrius taip pat aptarnauja ir neonkologinius susirgimus bei teikia dienos stacionaro paslaugas.
Nors skyrius turi ribotą plotą ir resursus, planuojama didinti lovų skaičių, įrangą ir slaugos įkainius, kad daugiau žmonių galėtų gauti paliatyviąją pagalbą be ilgų laukimo laikų. Taip pat svarbu plėsti psichologo ir dvasinės pagalbos paslaugas, siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą ligoniams ir jų šeimoms.
Praktiniai rekomendacijos šeimoms ir gydytojams
Jei žmogui reikalinga paliatyvioji pagalba, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokias paslaugas galima gauti. Pirmiausia - kreiptis į šeimos gydytoją arba onkologą, kuris gali nukreipti į paliatyviosios pagalbos skyrių arba ambulatorinę priežiūrą. Ligonio planą, kuriame nurodoma, kiek ir kokių paslaugų reikia, sudaro visos specialybės atstovai. Be to, būtina įtraukti šeimos narius į priežiūros planavimą, kad slaugos ir gydymo procesas vyktų koordinuotai.
Taip pat skaitykite: EPAP veikla
Slaugos specialistų tikslas - garantuoti ligonio orumą, juos aktyviai įtraukti į sprendimų priėmimą ir suteikti pagalbą šeimai, kad namų aplinka būtų kuo palankesnė. Paslaugos, tokios kaip akupunktūra, aromaterapija, relaksacija ar psichoterapija, taip pat gali būti taikomos nefarmakologiškai, siekiant pagerinti paciento ir jo artimųjų emocinę bei fizinę savijautą.
Santrauka apie svarbiausius faktus
Paliatyviosios onkologijos skyrius teikia kompleksinę priežiūrą, kurioje derinamas gydymas, slauga ir palaikymas visiems ligoniams, kuriems gydymas nebegali būti radikaliai išplėstas. Komanda užtikrina simptomų kontrolę, psichologinę paramą ir šeimos įtraukimą į priežiūrą, siekdama pagerinti kasdienybę ir orumą iki gyvenimo pabaigos. Nors iššūkių daug - trūksta vietų, įrangos ir plataus psichologinės pagalbos paslaugų aprėpties, - tendencijos rodo nuoseklų augimą ir tolimesnį paslaugų plėtimą.
- Paliatyviosios pagalbos tikslas - kokybiškas gyvenimas ligos laikotarpiu.
- Komanda apima gydytojus, slaugytojus, psichologus, socialinius darbuotojus, kineziterapeutus ir kartais dvasininką.
- Svarbios gydymo kryptys - simptomų kontrolė, skausmo malšinimas, nefarmakologinės priemonės ir individualizuotas planavimas.
- Technologijų pažanga plečia paslaugų prieinamumą (telemedicina, programėlės, e.sveikata).
- Lietuvoje esama viena pagrindinė paliatyviosios onkologijos skyrių Kauno klinikose, bet planuojama jo plėtra ir naujų skyrių kūrimas.
tags: #paliatyviosios #onkologijos #skyrius