Prieš COVID-19 pandemiją 1 iš 6 žmonių ES patyrė psichikos sveikatos problemų. Ši padėtis pablogėjo dėl pastaraisiais metais patirtų precedento neturinčių krizių. Pandemija sukėlė papildomą spaudimą žmonių, ypač jaunimo ir asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, psichikos sveikatai.
Tarptautinės ir Europos tendencijos
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Siekdama įveikti šią krizę, Europos Komisija, įgyvendindama 20 pavyzdinių iniciatyvų, psichikos sveikatą prilygina fizinei sveikatai ir investuoja 1,23 mlrd.
2023 m. gegužės mėn. Europos psichikos sveikatos savaitės proga ES piliečių paklausėme, kodėl ES turėtų imtis veiksmų psichikos sveikatos srityje. „Psichikos sveikata yra visuomenės sveikata. Tai žmogaus teisė. Spartūs technologiniai, aplinkos ir visuomenės pokyčiai labai paveikė kai kurių žmonių gebėjimą prisitaikyti. Veiksniai, turintys įtakos žmonių psichikos sveikatai, yra įvairūs ir į juos reikia atsižvelgti visose politikos srityse.
Psichikos sveikata Lietuvoje: pagrindiniai rodikliai 2014-2023 m.
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. nuosekliai didėjo. „Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės.
Pagal Higienos instituto duomenis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Amžiaus ir lyties skirtumai
Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Kitoje amžiaus grupėje, apimančioje 45-64 m. žmones, augimas siekė 1,2 karto.
Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Moterys pas specialistus lankėsi 1,4 karto dažniau nei vyrai. Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius. Vyrų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas didesnis kai kuriuose sutrikimų pogrupiuose, tačiau besikreipiančiųjų rodikliai vyrų imtyje vis tiek išlieka mažesni.
Populiariausi sutrikimų tipai
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. visų atvejų ir net 3 kartus dažniau pasireiškia tarp vyrų.
Stigma, pagalbos ieškojimo barjerai ir gerėjantys pokyčiai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai.
Tačiau didėjantys rodikliai nebūtinai reiškia blogėjančią visuomenės sveikatą - jie gali rodyti, kad daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, o tai - teigiamas pokytis psichikos sveikatos srityje. Psichikos sveikata - vis daugiau dėmesio sulaukianti tema. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Senjorai - didžiausioje rizikos grupėje
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Priemonės senjorų psichikos sveikatai stiprinti
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Jaunimas ir informacijos vaidmuo
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus.
Pagalbos nesikreipia iš baimės ir nežinojimo. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas. Tačiau stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Duomenų reikšmė sveikatos politikai
„Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės. Tai svarbus pagrindas tolimesniems sveikatos politikos formuotojų sprendimams“, - teigia Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Plačiau su ataskaita „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014-2023 m.“ galima susipažinti Higienos instituto interneto svetainėje. Nemokama pagalba: kur ją rasti?
Santrauka skaičiais (2014-2023)
| Rodiklis | Reikšmė / pokytis |
|---|---|
| Diagnozuoti 2022 m. | 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (340 562 asmenys) |
| Padidėjimas 65+ grupėje | 1,6 karto (sergamumas nuo 172,6 iki 265,7 atv./1 tūkst.) |
| Besikreipiančiųjų pas psichiatrus pokytis | 1,7 karto |
| Moterų ir vyrų skirtumas | Moterims sutrikimų nustatoma vid. 1,5 karto dažniau; pas specialistus lankosi 1,4 karto dažniau |
| Paprastai fiksuojami sutrikimai | Neuroziniai/stresiniai/nerimo 36%, organiniai 30%, nuotaikos 27%, dėl medžiagų 9% |
Duomenys rodo ir galimą gerėjimą paslaugų prieinamume: per 2014-2023 m. laikotarpį pastebėtas didesnis kreipimasis pagalbos, kas gali reikšti mažėjančią stigmatizaciją ir geresnį informuotumą apie pagalbos galimybes.
tags: #psichikos #ligu #statistikas