Marijos karūnavimą vaizduoja Pažaislio didžiojo kupolo sferinį paviršių uždengianti didžiulė freska.
Pavedant Marijos globai Lietuvos bažnyčią ir visus garbingus jūsų šalies žmones, lietuvių tautą.
Taip I988.IV.I9 Šv. Tėvas Jonas Paulius II kalbėjo prieš šv.
1215 m. Lietuva Marijos žemė.
Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI 1922-1939.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti globėju?
Dabar prie Marijos žemėje gyvenančių savo gentainių prisijungiame ir mes.
Būti Marijos žemės vaiku ne tik garbė, bet ir įpareigojimas dorai, garbingai, skaisčiai gyventi.
„Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk.
Marija buvo ne tik paimta į dangų, bet ir apvainikuota.
Apie vainikavimą rašoma Vilniuje 1906 m.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Pirma karūna, kuria buvo apvainikuota mūsų Švč. Motina, Bažnyčios Šv. Tėvų nuomone, yra net būtina kiekvienai sielai dėl Dievo regėjimo.
Tokį vainiką galim ir mes įgyt per viltį, tikėjimą į Dievo gailestingumą, nes dovana Dievo regėjimo paeina iš tikėjimo, vilties.
Apskritas vainikas neturi galo ir reiškia begalinius amžius.
Tokiu vainiku apvainikuota Švč. Mergelė.
Šį vainiką ji gavo nuo Dievo Tėvo, savo pagimdyto Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
Taip pat skaitykite: Graikų Burtų Tradicijos
Antra karūna yra Mergelių karūna, apie kurią Bažnyčia gieda: „Ateik, Sužieduotine Kristaus, imk karūną, kurią tau Viešpats nuo amžių sutaisė“.
Trečia karūna - Išpažintojų.
Apie ją yra parašyta: „Vyresnieji, ganykite Dievo žodžiu aveles, kurios tarp jūsų yra, idant apturėtumėte amžinos garbės karūną, kuri Dievo žodžio skelbėjams yra paskirta“.
O ta karūna vadinasi žvaigždė, kaipo apie ją parašė Danielius: „Kurie daugybę pripratino prie tiesos bus kaipo žvaigždės ant am-žių amžinųjų“.
Iš tiesų tuomet Marija buvo uoliausia išpažintoja ir skelbėja, nes mokė šv.
Ketvirta - kuri duodama kankiniams.
Penkta karūna - Gyvenimo.
Apie ją šv. Jonas apreiškime rašo: „Būk ištikimas iki mirties, o duos tau gyvenimo karūną“.
O šv. Jokūbas sako: „Palaimintas, kuris kenčia pagundymus, nes po to ištyrimo apturėjo karūną gyvenimo“.
Šešta vadinama „Palme pergalėjimo“, apie kurią šv. apaštalas rašo: „Tas bus karūnuotas, kurs tiktai stipriai ir ištikimai kariaus.
Dėl to šv. Jonas sako: „regėjęs palmes šventųjų rankose“.
O ta palmė duodama tiems šventiesiems, kurie taip save pergalėjo, jog visuomet turėjo gerą valią dėl Kristaus kentėti kaip šv. Martynas ir šv. Pranciškus.
Tos karūnos Švč. Mergelė nusipelnė, nes ant Kalvarijos kalno kartu su Kristumi kentėjo kančias ir sopulius.
Ir norėjo tūkstantį kartų už sūnų ir su sūnumi numirti.
Sekma karūna - Teisybės.
Atpildas už gerus darbus, nes kiekvienas pagal savo teisybes ir darbą paims užmokestį.
Apie tą karūną liudija šv. Paulius: „Gerai kariavau ir dėl to yra man duota teisybės karūna“.
Bet kadangi Švč. Ašma jos karūna vadinasi Garbė ir Neapsakoma Gražybė.
Kaip rašo karalius Saliamonas: „Ims šventieji iš Dievo rankų neapsakomai gražią karalystę“.
O tą karūną Dievas paprastai duoda tiems šventiesiems, kurie išsaugojo savo nekaltybę ir be jokios nuodėmės gyveno.
Bet nė vieno nebus tokio laimingo kaip Švč. Mergelė Marija, kuris per visą savo gyvenimą nebūtų Dievo nė karto užrūstinęs ir nuodėmės padaręs.
Ir dėl to didžiausią šviesybės karūną Ji gavo.
Kaip visų angelų šviesybė gęsta prieš Švč.
Devinta vadinama karališka.
Dešimta - sužieduotinės.
Vienuolikta yra karūna Garbės ir Šlovės, apie kurią parašyta: „Garbe ir šlove karūnavai ją, mieliausias Viešpatie, ir pastatei ją ant visų darbų tavo“.
Apie dvyliktą karūną knygoje nėra.
Tekstas tos knygutės kiek sutrumpintas.
Jau pirmieji krikščionys šlovino Mariją.
Apokrifinėje šv. Jokūbo evangelijoje (II a.) apie Švč. Mergelę Mariją rašoma su didžiausia pagarba.
Išlikę Efremo Siriečio himnai Marijos garbei, rašyti 350 m., naudoti to meto liturgijoje.
Juose Marija apgiedama kaip gražiausia, skaisčiausia, be dėmės.
Priskaičiuojama beveik šimtas išlikusių katakombose Švč. Mergelės atvaizdų.
Seniausiuose paveiksluose - Marija su Kūdikiu ar kitais asmenimis.
Seniausiu katakombų Marijos paveikslu laikoma Prisėdės katakombų freska.
Jis priskiriamas II a. pr.