Kaip patys apibūdintumėte receptą? Receptas [lot. receptum - kas gauta] - tai gaminio pagrindinių sudedamųjų dalių (ingredientų) aprašymas ir nurodymai, iš ko ir kaip ką nors pagaminti ar veikti tam tikru atveju. Dalykinio recepto struktūra dažniausiai būna trijų dalių: pavadinimas, gaminio sudedamųjų dalių išvardijimas ir tiksli gaminimo instrukcija.
Bet kai kurie receptai praplečiami grožinės literatūros intarpais, o kai kurie kuriami kaip perkeltinės prasmės tekstai - pvz., Laimės receptas, Geros nuotaikos receptas ir kt.
Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę žodžius pranešimas arba žinutė? Turbūt apie SMS, o gal apie mokytojo pranešimą tėveliams? Ar ilgai mąstote prieš rašydami žinutes tėvams, draugams, mokytojams? Kokias patys gaunate žinutes?
Taigi pranešimas arba žinutė - trumpa žinia, perduodama vienų asmenų kitiems tam tikrais slaptais ar visiems suprantamais ženklais (garsais, judesiais, daiktais, piešiniais, žodžiais, raštu ar kt.), siekiant tam tikrų tikslų. Rašytinė žinia gali būti pranešama vienu žodžiu (taip, ne, šiandien...), vienu sakiniu (Svečiai jau Vilniuje.) ar keliais rišliais sakiniais (Sveikas, Sauliau. Jau laikas. Laukiu prie brastos. Vilius).
Skelbimai
Kiek esate skaitę, kiek - rašę skelbimų? Kas būdinga šiems tekstams? Turbūt jau regite tradicinę jų formą-trafaretą „Dėmesio! Š. m. .... mėn. ... d. ..... ten ir ten ....įvyks.... tas ir tas... Norinčius .......kviečiame.....“? O gal iškart prisiminėte SOS? Arba galvojate, kad šiais laikais populiariausi skelbimai yra reklamos?
Taip pat skaitykite: Ugnies ir Kalvystės Dievas Graikijoje
Taigi skelbimas - viešoje erdvėje skelbiamas kreipimasis į visus asmenis, siekiant ką nors pranešti, įspėti, ko nors prašyti, organizuoti, kuriam gali būti būdinga ir tradicinė, ir originali forma bei turinys.
Pasisveikinimai
Kada, kur, kodėl atsirado (pasi)sveikinimai - judesiais, šūksniais, žodžiais? Turbūt nuo pačių seniausiųjų laikų susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė veido mimika ir garsais, paskui - kokias nors sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto tam tikromis etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas... ir sveikinimosi posakiai (Ei!, Hei!, Hello!, Hola! Sveiki!, Labas!...).
Paskui tam tikromis progomis (kalendorinių ir kitokių švenčių, vardadienių, gimtadienių, garbingų jubiliejų ir t. t. ) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus raštu. Brangus vaikeli, Miela Mamyte, Mano Bičiuli.... Sveikinu Tave sulaukus... šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų, Tavo vardadienio, gimtadienio, pirmosios mokslo metų dienos proga..... ir linkiu....laimės, sėkmės, draugystės, sveikatos, daugybės nuotykių, atradimų, išradimų.... Nuoširdžiai Jūsų vaikaitis, Tavo draugas...
Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti kitaip - vienus poetiškai (kaip gera atsiversti poezijos knygas arba sukurti patiems...), kitus humoristiškai (į pagalbą - savi ar kitų sugalvoti juokingi posakiai), trečius - su liūdesiu ar paslaptimi (praverčia skaitytų knygų aforizmai, lotyniški posakiai, citatos iš savų dienoraščių...), o kitus - dar kitaip, nes iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus.
Taisyklės ir Ritualai
Atrodytų, sunku tas taisykles (pvz., rašybos, skyrybos ar mandagaus elgesio) suprasti, o ką jau bekalbėti apie jų laikymąsi... Pradėti aiškintis vertėtų nuo pavyzdžių.
Taip pat skaitykite: 6 klasės graikų mitologijos vadovas
Anot Mircea Eliadės, norint gyventi pasaulyje, reikia jį sukurti. Indėnų algonkinų šventnamis (templum), kuriame vyko iniciacijos, vaizdavo Visatą. Jo stogas simbolizavo dangaus skliautą, grindys - žemę, o keturios sienos - keturias pasaulio šalis. Ritualinis erdvės atkartojimas buvo paryškintas triguba simbolika: ketverios durys, keturi langai ir keturios spalvos - tai keturios pasaulio šalys. Kiekvienas fizinis kūnas ar reiškinys gali egzistuoti tiktai laike - vos tik buvo sukurtas pasaulis, pradėjo tiksėti ir jo laikas (tempus).
Tad, M. Eliadės teigimu, indėnų šventnamis, vaizduojantis keturias pasaulio šalis (erdvę), kartu ženklino ir keturis metų laikus (laiką). Metai suvokiami kaip kelionė per keturias pasaulio šalis, kurias ženklino keturi šventnamio langai ir ketverios jo durys. Dakotai sakydavo: „Metai yra ratas aplink pasaulį“, t. y. Nors mūsų aplinkoje minėtų sakralių pastatų (su keturiais langais ir ketveriomis durimis) nėra, galimi kiti sprendimai. Esame pastebėję, kad senojoje Zapyškio (Kauno r.) bažnytėlėje savaitės dienas ženklina asimetriškas langų išdėstymas - trys šiaurinėje ir keturi pietinėje pusėje. Sekmadieniui skirtas langas (arčiausiai altoriaus) pažymėtas trikampio - Dievo Apvaizdos - ženklu. Vienuolika bažnyčios kontraforsų su sraigtinių laiptų priestatu atitinka dvylika mėnesių.
Anot M. Eliadės, „kosmosas atgimsta kiekvienais metais, nes kiekvienais Naujaisiais metais laikas prasideda iš pradžių, ab initio“. Manoma, kad ritualas kaip kosmogoninis aktas nusistato laiką ir yra jo matas. Galime tikėtis, kad pasaulio atkūrimas kažkaip atsispindėjo ir senuosiuose baltų ritualuose (ypač vestuvių). Mūsų priedermė - atskleisti jį, bet susiduriame su keblumu, kaip identifikuoti užkoduotus laiko parametrus.
Greičiausiai visos sėdi viename vežime arba, paprasčiau tariant, joms priklauso po vieną šio vežimo ratą. Turime galvoje keturias Raganos hipostazes, kurios atitinka keturias pasaulio sferas. Visų pirma keturias pasaulio dalis ir kartu keturis metų laikus. Viena hipostazė atlieka Žemės gimdytojos funkciją. Pirmoje fazėje visa kas užsimezga, antroje - bręsta, trečioje - gimsta, ketvirtoje - miršta. Trys raganiūtės užmegzti gyvybę, be abejo, per senos, todėl nebetinkamos. Pati realiausia, jaunyste trykštanti yra karvutės draugė našlaitė; jaunystės obuolių ir gyvojo vandens savininkė - mergelė Mėlynakė; viena iš hesperidžių etc.
Liet. ruduo ir įvairios jo paralelės (ruda (spalva), sen. indų Rudra, sl. Kyla įtarimas, kad žiežulų kaita vyksta rotacijos principu. Pasibaigus metams mergelė Mėlynakė tampa jaunėle ragana, jaunėlei vietą užleidžia vidurinioji, viduriniajai - vyriausioji, o vyriausioji vėl persikūnija į mergelę Mėlynakę.
Taip pat skaitykite: Valdymo ypatumai Senovės Graikijoje: tironai
Mūsų Ragana panaši ne tik į Herą, Brigitą, bet ir į tibetiečių deivę Lhamo, kurią taip pat lydi keturios būtybės. Šios vadinamos metų laikų deivėmis ir turi atskirus jojamuosius gyvūnus: mulą (pavasarį), buivolą (vasarą), elnią (rudenį) ir kupranugarį (žiemą).
Kadangi obelis atgimsta iš karvutės - Žemės simbolio (plg. sen. indų dhenú - karvė, žemė; kinų di - jautis, žemė), todėl ir Raganos elementas - žemė. Bendrų sąsajų turi mūsų Grabnyčios (II.2), keltų Šv. Brigita (II.1), kinų antrojo Mėnulio antrosios dienos apeigos. Jomis ženklinama pavasario pradžia. Šią dieną Kinijoje buvo garbinama Žemės dievybė bei artimiausios apylinkės globėjas Tudigunas (Žemės Viešpats) ir jo žmona Tudimu (Žemės Motutė). Jų kultas atspindėjo labai seną aukojimo žemei ritualą, kuris žymėjo pavasario gyvybės pradžią.
Kadangi Raganą supa keturios jos palydovės, nesunku pripažinti, kad jos skaičius - penki. Todėl, matyt, neatsitiktinai penktąjį Mėnulio mėnesį Kinijoje buvo švenčiama Tikrojo vidurio (Duanju) šventė, tapusi metų ir keturių jų laikų branduoliu. Jos kulminacija paprastai sutapdavusi su penktąja diena. Anot rašytinių liudijimų, senovėje penktojo mėnesio penktosios dienos apeigos ir vasaros saulėgrąža susiliedavusios į vieną šventę.
Nuo senų laikų per vasaros saulėgrąžą oficialiai buvo garbinama Žemė, kuri pagal penkianarę kosmologinę struktūrą asocijavosi su centru. Ta proga prieš šeimos altorėlį buvo išrikiuojami mėsos patiekalai, puodeliai su vynu ir arbata, saldumynai ir kepiniai, rūkstančios lazdelės ir kiti įprasti aukojimo atributai.
Penkianarė Raganos (ar apskritai Deivės Motinos) struktūra, regis, senais laikais lėmė ir mūsų penktadienio ištakas. Užtenka paminėti, kad jis buvo skiriamas babiloniečių Ištar, romėnų Venerai (lot. dies Veneris, pranc. vendredi), germanų Frėjai (šved. fredag, vok. Freitag, angl. Friday), rytų slavų ir gruzinų šv. Paraskevai Piatnicai, osetinų Švč. …Rodos, tik vakar, nugalėjusi pikčiurną senę Žiemę, pakalnučių kloniais praėjo jauna žaliaakė Jorė.
Apibendrinant, galima teigti, kad senieji graikų burtai ir ritualai, kaip ir kitų kultūrų tradicijos, yra giliai įsišakniję žmogaus poreikyje suprasti pasaulį ir savo vietą jame. Pranešimai, žinutės, skelbimai, pasisveikinimai ir taisyklės - tai tik skirtingi būdai, kuriais žmonės bendrauja, perduoda informaciją ir kuria prasmingus ryšius vieni su kitais.
Mistinė iniciacija senovės Graikijoje: Eleuzino misterijos
Laiko parametrų užkodavimas
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami kai kurie laiko parametrų užkodavimo pavyzdžiai, aptarti straipsnyje:
| Kultūra | Elementas | Simbolika |
|---|---|---|
| Indėnai algonkinai | Šventnamis | Stogas - dangaus skliautas, grindys - žemė, sienos - keturios pasaulio šalys |
| Zapyškio bažnyčia | Langų išdėstymas | Trys langai šiaurėje, keturi pietuose - savaitės dienos |
| Kinija | Duanju šventė | Penktasis Mėnulio mėnuo - metų ir jų laikų branduolys |