Šiame straipsnyje nagrinėjami nepriklausomi kintamieji socialinio darbo tyrimuose. Socialinis darbas yra kompleksinė veikla, reikalaujanti specifinių įgūdžių ir žinių. Tyrėjai pažymi, kad realaus gyvenimo problemos, su kuriomis susiduria socialinio darbo klientai, dažnai yra sudėtingos, todėl profesionalams, dirbantiems socialinio darbo srityje, reikia labai specifinių ir kompleksinių žinių bei įgūdžių.
Įgūdžių ir žinojimo įvairovės poreikį socialiniame darbe didina ir tai, kad socialiniai darbuotojai tuo pačiu metu yra priversti dirbti skirtingoje socialinėje aplinkoje - klientas ir jo aplinka, socialinio darbo organizacija, organizacijos, kurios susijusios su klientu, kitos pagalbą teikiančios organizacijos, valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijos.
Darbas su klientu apima fizinio aktyvumo formas, protinės veiklos formas, fizinius objektus ir jų panaudojimą, rėmimąsi žiniomis iš patirties ir jų supratimą, žinojimą, kaip reikia elgtis, motyvaciją ir prasmes, į kurias įtraukiamos simbolinės reikšmės, idėjos ir siekiai. Socialines praktikas kuriantys žmonės aktyviai derina šiuos elementus.
Teikdamas pagalbą klientui socialinis darbuotojas turi atsakyti į daugybę klausimų - kokia intervencija klientui teiks daugiausia naudos, kada, kur ir kiek laiko ši intervencija turi vykti, kaip elgesio pokyčiai turi būti palaikomi, kada ir kaip dažnai praktika turi būti įvertinama.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad profesionalai, dirbantys socialinį darbą, yra įvertinami pinigais. Tačiau tyrėjai nurodo, kad daugelyje šalių socialinių darbuotojų darbo užmokestis yra mažesnis nei kitų profesionalų, dirbančių socialinės pagalbos srityje.
Taip pat skaitykite: Apie psichinių pajamų šaltinius socialiniame darbe
Englandas, Budigas ir Folbras įvardija kelias priežastis, kodėl socialiniai darbuotojai uždirba santykinai mažiau. Pirma, socialinių darbuotojų piniginės pajamos priklauso nuo valstybės, o ji savo išteklius paskirsto remdamasi visuomenės narių preferencijomis. Jeigu visuomenėje mažai solidarumo ir altruizmo, tai ir socialiniai pagalbai bus skiriama mažiau išteklių. Antra, visuomenės nariai nemato socialinio darbo specifiškumo, nes jis asocijuojasi su moterimis ir motinyste. Mokamas darbas socialinėje srityje panašus į pagalbą savo šeimos nariams iš meilės ir įsipareigojimo, kurią istoriškai atliko moterys, tai jeigu mamoms nemokame, tai kodėl socialiniams darbuotojams reikia mokėti.
Socialiniai darbuotojai dirba sudėtingą ir pavojingą darbą už santykinai nedidelį darbo užmokestį. Tyrimai rodo, kad asmenims, kurie siekia įgyti socialinio darbuotojo profesiją, darbo užmokestis ir socialinis statusas nėra svarbiausi dalykai. Watermano nuomone, į socialinį darbą neretai įsitraukiama dėl idealų, įsitikinimo, jog galima pakeisti pasaulį į gerąją pusę. Liedgren ir Elvhage’as nustatė, kad jaunų žmonių mintys, kad galima ir reikia keisti pasaulį į gerąją pusę, yra formuojamos sąveikoje su socialiniais darbuotojais, mokytojais, religinės bendruomenės nariais.
Visa tai, ką socialinis darbuotojas gauna dirbdamas be darbo užmokesčio ir nepiniginių pajamų (pvz., nemokami pietūs, sveikatinimo paslaugos ir kt.), sekant Beckeriu, galima pavadinti psichinėmis pajamomis. Kadangi nėra universalios psichinių pajamų koncepcijos ir jų šaltinių modelio, remiantis Colemano, Banduros ir Zukermano idėjomis sukurtas psichinių pajamų šaltinių modelis buvo tikrinamas empiriniu tyrimu. Siekiant tyrimo tikslo bus atliekamas kiekybinis tyrimas, kurio metu sukurto modelio kintamieji ir jų tarpusavio priklausomybė bus matuojama remiantis socialinių darbuotojų apklausos metu surinktais duomenimis.
Pajamos yra tai, ką asmuo ar socialinis veikėjas (pvz., formali organizacija, bendruomenė, šeima ir kt.) gauna mainais už darbą, produktus ar išteklius. Visų pirma galima skirti dviejų rūšių pajamas priklausomai nuo to, pajamų gaunama iš pačios veiklos ar už tai, kad atlikta tam tikra veikla. Colemano teigimu, paskatų struktūra sąveikai (ir darbo santykiams) gali būti paprasta ir kompleksinė. Paprasta paskatų struktūra, kai paskatos kyla iš pačios sąveikos. Pavyzdžiui, įsimylėjėliai yra romantiniame santykyje, nes pats santykis kuria tai, kas juos skatina būti kartu ir sąveikauti.
Kompleksinė paskatų struktūra, - kai paskatų sąveikauti ar atlikti konkrečią veiklą kyla ne iš pačios sąveikos. Pavyzdžiui, pardavėja konsultuoja pirkėjus - sąveikauja su pirkėjais todėl, kad jai už tai moka pinigus parduotuvės savininkas. Ekonomistai šalia piniginių pajamų skiria ir psichines pajamas (angl., psychic income), kurios aprėpia tokius sunkiai pinigais išreiškiamus dalykus, kaip antai garbė, galia, draugystė, fizinis diskomfortas ir kt. Reikia pažymėti, kad ekonomistai neturi bendros psichinių pajamų klasifikacijos ir apskritai skiria du šaltinius - pačią veiklą, darbą ir darbdavio veiklą, kuriai reikia papildomų išlaidų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Iš dalies tai atliepia Colemano idėjas, tačiau čia dėmesys sutelktas tik į darbuotoją, darbą ir darbdavį, o Colemano modelis leidžia plačiau pažvelgti į kitas psichinių pajamų rūšis (pvz., padėka iš paslaugų gavėjų (pacientų) ar jų artimųjų (mokinių tėvų) ir kt.). Kaip pažymi Thurow, ekonomistai vengia psichinių pajamų analizės, nes ji griauna neoklasikinės ekonomikos teorijos postulatus. Pavyzdžiui, standartiškai teigiama, kad asmens ir socialinės gerovės šaltinis yra vartojimas, o įtraukus psichines pajamas, gerovės šaltiniu tampa ir pats darbas. Taip žymiojoje Beckerio laiko paskirstymo tarp darbo ir laisvalaikio analizėje darbinė veikla suprantama tik kaip piniginių pajamų šaltinis, o psichinių pajamos gaunamos tik iš laisvalaikio.
Psichologai pinigais neišreikštus su darbu susijusius apdovanojimus analizuoja pagal pasitenkinimą darbu. Aziri, apžvelgdamas įvairias pasitenkinimo darbu koncepcijas, teigia, kad iki šiol nėra bendros visų pripažįstamos pasitenkinimo darbu koncepcijos. Yra tyrėjų, pasitenkinimą darbu apibrėžiančių kaip teigiamus ir neigiamus vidinius asmens išgyvenimus, o kiti ieško elgesio ir emocinių pasitenkinimo darbu indikatorių. Yra įvairių pasitenkinimo darbu modelių ir jie apima asmens lygmens (demografinės charakteristikos, poreikiai, asmeninės savybės, lūkesčiai ir kt.), organizacijos lygmens (santykiai su bendradarbiais, darbo sąlygos, darbo turinys, žmogiškųjų išteklių vadyba, darbo apmokėjimas įvairiomis formomis ir kt.), makrolygmens (bendruomenėje dominuojančios vertybės, gyvenimo modeliai ir kt.) kintamuosius.
Remiantis ekonominiu požiūriu vengiama psichinių pajamų įtraukimo į ekonominę analizę, nes tai griauna esamus ekonominius modelius ir dėl to nevyksta psichinių pajamų empirinių tyrimų plėtra, o psichologijoje yra daug modelių, todėl pasitenkinimo darbu arba psichinių pajamų analizė vyksta skirtingomis kryptimis. Kaip nurodo Headey, ekonomistai turi gerą modelį, bet yra problemų dėl kintamųjų, o psichologai, atvirkščiai, turi gerų kintamuojų, bet prastus modelius. Dėl to, kad yra įvairių psichines pajamas aprašančių modelių, tyrėjų siūlomos bent trys tyrimų alternatyvos. Pirma, tai bendros, visų pripažįstamos psichinių pajamų koncepcijos ir modelio paieška. Antra, vykdyti tyrimus pagal tam tikrą modelį. Trečia, kurti naują psichinių pajamų koncepciją ar modelį kaip geresnę esamų alternatyvą.
Modelio, pagrindas yra Colemano paskatų analizė. Tai reiškia, kad socialinis darbuotojas psichinių pajamų gali gauti atlikdamas socialinio darbo veiklą ir už tai, kad atlieka socialinio darbo veiklą. Bandura, kaip ir racionalaus pasirinkimo teorijos šalininkai, kalba apie atliekamo veiksmo tikslingumą. Refleksyvus, racionalus asmuo atlieka veiklą tada, kai mato jos prasmę. Socialiniai darbuotojai savo veikla dažniausiai siekia teigiamų, adaptyvių, konstruktyvių pokyčių asmenų, šeimų ar grupių, kurios susiduria su asmeninėmis ir socialinėmis problemomis, gyvenime. Galima kelti hipotezę, kad jeigu socialiniam darbuotojui jo atliekama veikla atrodo prasminga, tai jis gauna psichinių pajamų.
Kita vertus, veiklos rezultatai vertinami skirtingai. Pavyzdžiui, darbas parduotuvės kasoje yra monotoniškas, o gaisro gesinimas yra kupinas išgyvenimų. Zuckermanas skiria tris pojūčių būsenas: sensorinę deprivaciją, optimalų sužadinimo lygį ir per didelę stimuliaciją. Žmogus geriausiai jaučiasi ir veikia jam optimaliu sužadinimo lygiu. Socialiniame darbe sprendžiamos problemos, kurių negali įveikti kitos socialinę integraciją vykdančios organizacijos ar patys žmonės, todėl čia apstu iššūkių, emocijų ir tai gali būti tiek optimalios stimuliacijos šaltiniu, tiek ir per didelės stimuliacijos šaltiniu priklausomai nuo asmens. Kaip rodo tyrimai, viena iš priežasčių, kodėl asmenys renkasi socialinio darbo veiklą, yra iššūkiai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Bandura teigia, kad mes atliekame veiklą, jeigu manome galintys ją įgyvendinti. Kita vertus, sėkmingai atlikta veikla didina mūsų tikėjimą tuo, kad galime pasiekti atitinkamų rezultatų - didėja saviveiksmingumas. Svarbu pažymėti, kad tikėjimas saviveiksmingumu tiesiogiai priklauso nuo to, asmuo veiklą atlieka autonomiškai ar yra kontroliuojamas. Iš tiesų autonomija yra būtina veiksmingo socialinio darbo sąlyga. Kaip nurodo Rimkus, šiuolaikiniame pasaulyje, kas yra suprantama kaip tiesa, labai priklauso nuo konteksto ar susiklosčiusių aplinkybių. Socialinė realybė tampa apibrėžimų ir interpretacijų objektu, todėl socialinis darbuotojas ir klientas, užuot vadovavęsi standartiniais savo vaidmenimis ir bendravę laikydamiesi jų apibrėžtų ribų, turi kurti patys savo bendravimo, bendradarbiavimo diskursą. Taigi socialinis darbas tampa kūryba, kuri yra neįmanoma be autonomijos.
Galiausiai socialinis darbuotojas gali įgyvendinti savo valdžią klientams. Kaip nurodo evoliucinės psichologijos atstovai, žmonės turi natūralų siekį būti tarp kitų žmonių ir didinti savo statusą grupėje. Socialiniame darbe yra daug galimybių dominuoti ir įgyvendinti valdžią, nes dažnai socialinio darbo klientai yra priklausomi nuo socialinių darbuotojų. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali paveikti sprendimą, asmeniui suteikti socialines paslaugas ar jų nesuteikti. Nors tai ir prieštarauja humanistiniams socialinio darbo idealams, tačiau dalis socialinių darbuotojų gali išnaudoti valdžios įgyvendinimo galimybes socialiniame darbe. Galima kelti hipotezę, kad socialiniai darbuotojai įgyvendina valdžią klientams ir vienaip ar kitaip kelia savo socialinį statusą ir taip gauna psichinių pajamų.
Socialinis darbuotojas psichinių pajamų gali gauti ne iš pačios veiklos, bet už tai, kad ją atlieka. Dažniausiai tai yra darbo užmokestis ir nepiniginės pajamos (pavyzdžiui, darbas erdviame miesto centre su gražiu vaizdu pro langą, biure). Bendradarbiai gali kurti psichines pajamas socialiniams darbuotojams tada, kai atitinkama socialinio darbuotojo veikla turi tiesioginį poveikį kito darbuotojo gerovei. Tačiau didžiausias psichinių pajamų šaltinis yra socialinio darbo klientai ir jų artimieji.
Tyrimo objektas - psichinių pajamų šaltiniai socialiniame darbe. Tyrėjai identifikuoja socialinio darbo organizavimo ir paskatų dirbti socialinį darbą skirtumus tarp Lietuvos NVO ir savivaldybių įstaigų, todėl atskirai buvo tikrinamas sudaryto modelio tinkamumas NVO ir savivaldybių įstaigų darbuotojams. Duomenis sudarytam modeliui patikrinti buvo renkami atliekant apklausą. Pagal pirmiau pasirinktus kintamuosius buvo parengtas klausimynas ir platinamas dirbantiems socialiniams darbuotojams naudojant MS Forms skaitmeninį įrankį. Nuoroda į klausimyną su kreipimusi dalyvauti tyrime buvo siunčiama socialinio darb...
Psichinių pajamų šaltinių socialiniame darbe modelis
Remiantis Bandura (1997), Coleman (2005), Zuckerman (1969) psichinių pajamų šaltinių socialiniame darbe modelis pavaizduotas žemiau esančiame paveikslėlyje.
Psichinių pajamų šaltinių socialiniame darbe modelis remiantis Bandura (1997), Coleman (2005), Zuckerman (1969)
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis Europos šalyse, JAV ir Turkijoje 2021 metais pagal 2017 PPP.
Jame raudona brūkšnine linija vaizduojama tokia situacija, kai socialinio darbuotojo darbo užmokestis yra lygus vidutiniam šalies darbo užmokesčiui. Lietuvoje socialinių darbuotojų darbo užmokestis gali atitikti vidutinį šalies darbo užmokestį.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis Europos šalyse, JAV ir Turkijoje
Psichologinis atsparumas: Iš ko susideda ir kaip jį ugdyti?
tags: #nepriklausomi #kintamieji #socialinis #darbas