Galvos ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą, kuri valdo beveik visas kūno funkcijas, įskaitant mąstymą, atmintį, emocijas, kalbą, regėjimą, klausą, judesius ir vidaus organų veiklą. Smegenis dengia trys apsauginiai dangalai: kietasis dangalas yra iškart po kaukole, voratinklinis (arachnoidinis) - po kietuoju, o po juo yra švelnusis dangalas, glaudžiai prigludęs prie smegenų paviršiaus.
Svarbiausios galvos smegenų struktūros yra didžiosios smegenys, smegenėlės, smegenų kamienas ir nugaros smegenys. Didžiosios smegenys susideda iš dešiniojo ir kairiojo pusrutulių, kurie atsako už protinę veiklą, judesius ir pojūčius. Smegenėlės padeda palaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Smegenų kamienas, esantis galvos smegenų apačioje, jungia jas su nugaros smegenimis ir reguliuoja svarbiausias gyvybines funkcijas - kvėpavimą, širdies veiklą, kraujospūdį ir rijimą. Galiausiai, smegenys sudarytos iš neuronų - nervinių ląstelių, kurios koordinuoja kūno veiklą, perduodamos elektrinius impulsus per visą organizmą.
Smegenų navikai sukelia įvairius simptomus, kurių pobūdis priklauso nuo naviko vietos ir augimo greičio. Navikui augant didėja spaudimas kaukolės viduje (vadinamas intrakranijiniu spaudimu), sukeliantis galvos skausmą, pykinimą ir vėmimą.
Naviko vieta smegenyse gali lemti skirtingus simptomus. Pavyzdžiui, kaktinės skilties navikai gali sukelti asmenybės ir elgesio pokyčius, eisenos sutrikimus, kalbos sunkumus. Momeninės skilties navikai gali sutrikdyti gebėjimą kalbėti, suvokti žodžius, koordinuoti judesius. Pakaušio srities navikai gali sukelti regėjimo praradimą vienoje pusėje, dažniausiai nepastebimai. Kilus neraminantiems simptomams, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nukreipia konsultuotis pas neurologą. Neurologas, įvertinęs būklę, gali skirti papildomus tyrimus.
6 įspėjamieji smegenų auglių požymiai
Diagnostika
Pirmiausia atliekami bendrieji tyrimai, kurių metu tikrinama širdies, kvėpavimo, virškinimo sistemos būklė. Toliau atliekami specializuoti tyrimai:
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): tai labai informatyvus tyrimas, ypač tiriant smegenų minkštuosius audinius. MRT naudojama naviko lokalizacijai, dydžiui, išplitimui nustatyti bei gydymo efektyvumui vertinti.
- Kompiuterinė tomografija (KT): šis rentgeninis tyrimo metodas taip pat leidžia pamatyti smegenų pjūvius ir vertinti struktūrinius pokyčius.
- Biopsija: biopsijos metu paimamas nedidelis naviko gabalėlis, kuris siunčiamas į laboratoriją mikroskopiniam tyrimui. Biopsija padeda nustatyti naviko tipą ir jo piktybiškumą, kas yra svarbu gydymo planui sudaryti.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET): PET tyrimas padeda nustatyti naviko aktyvumą ir išplitimą, ypač įvertinant naviko piktybiškumą.
Smegenų navikų tipai
Pirminiai galvos ir nugaros smegenų navikai gali išsivystyti iš įvairių smegenų ląstelių, todėl egzistuoja ir mišraus tipo navikų. Navikai paprastai pavadinami pagal ląstelių rūšį, iš kurios išsivystė.
- Glijomos: tai navikai, susiformavę iš glijos ląstelių. Jos sudaro daugiau nei pusę visų smegenų navikų.
- Astrocitomos: yra dažniausias glijomos tipas, išsivystantis iš žvaigždės formos glijos ląstelių, vadinamų astrocitais.
- Oligodendroglijomos: Šie navikai atsiranda iš oligodendrocitų, gali įsiskverbti į smegenų audinius ir kartais plisti per smegenų skystį.
- Ependymomos: Ependymomos vystosi iš ependimos ląstelių, dengiančių smegenų skilvelius.
- Meduloblastomos: Dažniausiai randamos vaikams, šios navikų rūšys vystosi smegenėlėse ir gali plisti į kitas smegenų dalis.
- Meningeomos: dažniausiai lėtai augantys, gerybiniai navikai, kilę iš smegenų dangalų ląstelių.
Gydymas
Gydymo pasirinkimas ir ligos prognozė priklauso nuo kelių svarbių veiksnių, įskaitant paciento amžių, naviko tipą, jo augimo greitį, vietą smegenyse bei paciento bendrą sveikatos būklę.
- Chirurginis gydymas: yra pirmasis žingsnis daugeliui pirminių smegenų navikų, kai galima saugiai pašalinti visą ar didžiąją dalį naviko nepažeidžiant sveikų smegenų audinių.
- Radioterapija: dažniausiai atliekama po operacijos, jei navikas negali būti visiškai pašalintas arba jei yra didelė recidyvo rizika.
- Chemoterapija: naudojama kaip papildomas gydymo metodas, ypač agresyvesniems navikams, tokiems kaip glioblastoma ar smegenų limfoma.
Po smegenų naviko gydymo labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, nes visada lieka tam tikra ligos pasikartojimo rizika. Reguliarūs vizitai ir tyrimai, ypač pirmaisiais keliais metais, yra būtini, nes jie leidžia stebėti paciento būklę ir užtikrinti ankstyvą reakciją pasikeitus sveikatos būklei.
Ūminis skausmas prasideda staiga, kai kuri nors kūno dalis pažeidžiama: nudeginama, įpjaunama, sumušama ir pan. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Poilsis paprastai nepalengvina situacijos. Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu. Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai.
Slaugos paslaugos Lietuvoje
Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.
Pacientams, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Slaugos paslaugų poreikis ir dažnumas
Slaugos paslaugų poreikis vertinamas balais pagal specialų klausimyną. Pagal surinktus balus nustatomas paslaugų poreikio lygis:
- Mažas poreikis (20-33 balai): reikalinga laikina slauga namuose.
- Vidutinis poreikis (34-49 balai): reikalingas nenuolatinė slauga namuose.
- Didelis poreikis (50 ir daugiau balų): reikalingas didelis paslaugų kiekis.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį, skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. d. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 val., o planiniai - per 1-5 d.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.
Organizacijos, teikiančios pagalbą onkologiniams ligoniams Lietuvoje
Yra keletas organizacijų, kurios teikia pagalbą onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems Lietuvoje. Šios organizacijos siūlo įvairias paslaugas, įskaitant informaciją, psichologinę pagalbą, finansinę paramą ir slaugos paslaugas.
- Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA): vienija onkologinių pacientų draugijas ir kitas nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą vėžio paliestiems žmonėms.
- Vilniaus moterų, sergančių krūties ligomis, bendrija "VIKTORIJA": Pirmininkė - Gražutė Aulaitė. Susirinkimai - šeštadieniais, 11 val., Šv. Kryžiaus bažnyčios patalpose (Kalvarijų g. 327, Vilnius).
- Lietuvos invalidų draugijos Biržų skyriaus sergančiųjų onkologinėmis ligomis klubas "Stenkimės nugalėti ligas": Pirmininkė: Rene Žvirgždienė.
- Šilutės rajono moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, draugija ,,VIVA FEMINA": Pirmininkė - Dana Butkienė.
- Asociacija "Mano lemtis": Pirmininkė - Regina Jonikienė.
- Retomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių asociacija "ROLLD": (Retos onkologinės ligos- sarkomos, melanomos, tulžies pūslės, inkstų, kepenų pirminiai navikai, smegenų piktybiniai augliai, germinaciniai navikai ir t.t.).
- Onkohematologinių ligonių bendrija "KRAUJAS": Pirmininkė - Ieva Drėgvienė.
- Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija: Prezidentas - Paulius Rakštys.
- Onkologinių ligonių klubas "Viltis Gyventi": Pirmininkė - Anelė Pyragienė.
- Visagino m. onkologinių ligonių bendrija "KOVOK IR NUGALĖK": Pirmininkė - Neli Anedčenko.
- Lietuvos vaikų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, tėvų ir globėjų draugija ,,PAGUODA”: Pirmininkė - Vilija Zapalskienė.
- Lietuvos laringektomuotų asmenų draugija ,,NAUJAS BALSAS”: Pirmininkas - Alfredas Jankūnas.
- Lietuvos galvos smegenų navikais sergančiųjų ir jų globėjų draugiją: Pirmininkė - Bronė Vengeliauskienė.
- VšĮ „Šv. Pranciškaus onkologijos centras“: Steigėjas - MBO Lietuvos Šv. Pranciškaus onkologijos centras.
- VšĮ „Rožinio kaspino draugija“: Direktorė Erika Umbrasaitė.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.