Vis daugiau Lietuvos gyventojų pensinį amžių pasitinka ne kaip visiško pasitraukimo iš darbo rinkos etapą, o kaip naują profesinės laisvės laikotarpį. Vieni pradeda dirbti pagal individualios veiklos pažymą, kiti teikia konsultacijas, prekiauja internetu, dirba kūrybinį darbą ar užsiima amatais.
Kas yra individuali veikla?
Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
Vadinasi tai gali būti: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą; savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla.
Ar pensija mažėja pradėjus vykdyti individualią veiklą?
Pagrindinė žinia, kurią svarbu suprasti - senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Jeigu žmogui jau paskirta senatvės pensija, jis gali dirbti tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdyti individualią veiklą ir toliau gauti savo pensiją.
Senatvės pensija Lietuvoje nėra naikinama ar mažinama vien dėl to, kad žmogus pradeda vykdyti individualią veiklą. Priešingai, tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti, išrašyti sąskaitas klientams, vykdyti konsultacinę veiklą ar net plėtoti mažą verslą ir kartu gauti pilną paskirtą pensiją.
Kada pensija gali nepadidėti?
Nors dirbant senatvės pensija nemažėja, egzistuoja viena svarbi detalė. Ne visi savarankiškai dirbantys pensininkai moka pilnas socialinio draudimo įmokas. Kai kuriais atvejais žmonės pasirenka veiklos formas ar pajamas deklaruoja taip, kad papildomas stažas nebesikaupia. Tuomet nauji pensijų apskaitos vienetai nėra pridedami. Tai nereiškia, kad pensija mažėja.
Kaip individuali veikla veikia „Sodros“ įmokas?
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti tam tikras socialinio draudimo įmokas. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu: pensijų, ligos, motinystės. Tai reiškia, kad mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiate stažą senatvės pensijai bei įgyjate teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir kt. išmokas.
Net ir gaunant pensiją, išlieka pareiga mokėti: valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas; privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; gyventojų pajamų mokestį (GPM). Svarbu tai, kad būtent VSD įmokos susijusios su pensijų sistema. Jeigu nuo individualios veiklos pajamų mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai gali lemti pensijos perskaičiavimą ateityje.
VSD įmokų dydžiai ir įmokų lubos
Įmokos mokamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų).
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
| Pensijų kaupimas | VSD tarifas |
|---|---|
| Nekaupiate | 12,52 % |
| Kaupiate (3 %) | 15,52 % |
Didžiausia suma, nuo kurios privalu sumokėti VSD įmokas, yra 90 681,84 € per metus (praėjusių metų 43 VDU suma). VSD įmokų „lubos“ 2025 (43 VDU = 90 681,84 €): Maksimali VSD įmoka per metus: Nekaupiate 11 353,37 €; Kaupiate (3 %) 14 073,82 €. Pasiekus šias sumas, daugiau mokėti nebereikia - tai vadinamosios įmokų lubos.
Įmokų pateikimo būdai: vieną kartą per mėnesį arba vieną kartą per metus
Vieną kartą per mėnesį: jei įmokas mokate avansu (nuo per tą kalendorinį mėnesį gautų (uždirbtų) pajamų) - VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tokiu atveju reikia pateikti „Sodrai“ SAV pranešimą už ataskaitinį laikotarpį.
Informacija „Sodrai“ apie savarankišką veiklą vykdantį asmenį (SAV pranešimai) teikiama asmeninėje „Sodros“ paskyroje draudėjui: Formos ir šablonai → Ruošiniai → Sukurti naują → Pasirinkti formą „SAV“ → „Pranešimas apie savarankiškos veiklos pajamas“.
Pranešimus galima teikti priklausomai nuo veiklą vykdančio asmens įmokų mokėjimo būdo 2 būdais. Jei, atsižvelgiant į tą mėnesį gautas (uždirbtas) pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas mokate už einamąjį mėnesį (avansu) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos - tokiu atveju SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos.
Pavyzdys. Už 2025 m. sausio mėn. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki 2025 m. vasario 15 d. SAV pranešime turi būti nurodoma pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos (90 proc.).
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Svarbios pastabos apie SAV pranešimus ir įmokų kodą
Svarbu tai, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. įmokos mokamos vienu įmokos kodu - 444 - pirmiausia padengiamos PSD įmokos, o VSD įmokos įskaitomos tik pateikus SAV pranešimą. Todėl, jeigu pageidausite einamuoju laikotarpiu gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, rekomenduojame SAV pranešimą pateikti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, iškart po įmokų sumokėjimo, t. y. nelaukiant kito mėnesio 15 dienos.
Pavyzdys. Asmuo kuriam nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2025 m. vasario mėn., bus laikomas apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu už 2025 m. sausio mėn. bus sumokėjęs VSD įmokas ir pateikęs SAV pranešimą.
Jeigu nuspręsite VSD įmokas mokėti kas mėnesį ir sumokėjus VSD įmokas pateiksite SAV pranešimą (nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino, t. y., kitų metų gegužės 2 d.) - Jums susirgus ar slaugant šeimos narį, išmokas galėsite gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.
Taip pat, tokiu atveju būtų vertinama ar esate sumokėjęs VSD įmokas už praėjusį mėnesį ir ar turite reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą.
Vieną kartą per metus mokami VSD
Jei VSD įmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais gautų pajamų - VSD įmokos sumokamos ne vėliau kaip iki gegužės 2 dienos. Jei VSD įmokas mokate vieną kartą per metus, už praėjusius metus, duomenys apie savarankiškai dirbančio asmens deklaruotas metines pajamų sumas ir šių sumų išskaidymą pagal kiekvieną kalendorinį mėnesį teikiami VMI, metinėje pajamų deklaracijoje GPM311, pasirenkant įmokų tipą „Sodros mėnesinis“.
Deklaravus metinę pajamų sumą (pasirenkant įmokų tipą „Sodros metinis“), bet nedeklaravus išskaidytos pagal kiekvieną mėnesį - Jūsų metinė pajamų suma nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos bus išdėstyta lygiomis dalimis, atsižvelgiant į veiklos vykdymo laikotarpio kiekvieno mėnesio kalendorinių dienų skaičių ir sumokėtas įmokas. „Sodros mėnesinis“ - kai pajamos išskaidytos pagal mėnesius. „Sodros metinis“ - kai pajamos nurodytos bendra suma (jos bus išskaidytos automatiškai).
Jei pasirinksite įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus - Jums priklausančias išmokas „Sodra“ išmokės tik po to, kai deklaruosite savo pajamas VMI ir sumokėsite priklausančias įmokas. Už atitinkamus kalendorinius metus SAV pranešimuose nurodytos pajamų sumos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, turi sutapti su VMI deklaruotomis pajamomis nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.
Kaip skaičiuojamas stažas senatvės pensijai?
Kada įskaitomas pilnas 1 mėn. stažas? Jei VSD įmokos mokamos nuo MMA arba daugiau - įskaitomas vienas pilnas mėnuo. Jei VSD įmokos mokamos nuo mažesnės nei MMA sumos - įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Apskritai paminėtina, kad senatvės pensiją galite gauti, jei: 1) sukakote senatvės pensijos amžių. Jį pasitikrinti galite pasinaudojus SODROS skaičiuokle arba SODROS senatvės pensijos amžiaus lentele; 2) turite minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Jį pasitikrinti galite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui bei susiformavę suvestinę „Rep.02 Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ (kairysis meniu → Nauja suvestinė).
Jei susiformavę suvestinę „Rep.02 Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ pastebėjote, kad yra pateikiama ne pilna informacija apie Jūsų įgytą stažą pensijai gauti - greičiausiai „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, kurie įrodo Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą. Taip pat paminėtina, kad „Sodra“ duomenis apie Jūsų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų. Todėl, jei Jūs dirbote iki 1994 metų ir iki šiol „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, įrodančių Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą, tai padaryti galite bet kuriuo Jums patogiu metu atvykę į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Ar apsimoka dirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Finansiškai daugeliu atvejų - taip. Ypač kai žmogus turi paklausią kompetenciją arba dirba lankstų darbą, kuris nereikalauja didelių fizinių krūvių. Papildomos pajamos leidžia: kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas; daugiau keliauti; padėti vaikams ar anūkams; investuoti į sveikatą; išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Dar svarbesnis dažnai tampa psichologinis aspektas. Tyrimai rodo, kad socialinis aktyvumas ir įsitraukimas į prasmingą veiklą teigiamai veikia emocinę sveikatą bei gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad svarbu vertinti ne tik mokesčius, bet ir bendrą finansinį rezultatą. Kartais žmonės pernelyg susikoncentruoja į mokamus mokesčius ir pamiršta, kad svarbiausia - galutinės papildomos pajamos bei finansinis savarankiškumas. Daugeliu atvejų individuali veikla pensininkui tampa ekonomiškai naudingu sprendimu.
Dažniausiai pasirenkamos veiklos ir klaidos, kurių verta vengti
Dažniausiai pasitaiko: buhalterinės ir konsultacinės paslaugos; rankdarbiai ir prekyba internetu; korepetitorių veikla; vertimai; individualūs mokymai; smulkūs remonto ar ūkio darbai; kūrybinės paslaugos; trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas.
Viena dažniausių klaidų yra veiklos vykdymas „neoficialiai“. Kai kurie senjorai vengia registruoti individualią veiklą, nes mano, kad taip apsaugos savo pensiją. Kita dažna klaida - nesidomėjimas mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais. Tinkamai vedant apskaitą galima gerokai sumažinti mokestinę naštą. Taip pat dalis žmonių pamiršta: deklaruoti pajamas laiku; tikrinti PSD prievoles; sekti „Sodros“ informaciją apie įmokas; konsultuotis dėl veiklos formos pasirinkimo.
Vyresniame amžiuje itin svarbus tampa finansinis aiškumas. Dėl to vis daugiau senjorų naudojasi buhalterinėmis platformomis arba konsultuojasi su specialistais.
Ar Lietuvoje daugės dirbančių senjorų?
Demografinės tendencijos rodo, kad taip. Lietuva sensta, o darbo rinkoje jau dabar trūksta darbuotojų daugelyje sričių. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas tampa vis svarbesnis ekonomikai. Keičiasi ir požiūris į pensinį amžių. Anksčiau tai buvo siejama su pasyvumu, šiandien - vis dažniau su lankstesniu gyvenimo tempu ir galimybe dirbti savo sąlygomis.
Dirbant pagal individualią veiklą senatvės pensija Lietuvoje nemažėja. Daugeliu atvejų žmogus gali ir toliau gauti pilną pensiją bei papildomai uždirbti iš savarankiškos veiklos. Negana to, mokant socialinio draudimo įmokas ateityje pensija gali net šiek tiek padidėti.
Teisiniai niuansai
Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių.
Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
D. U. Taip, jei mokate VSD įmokas. Ne. Stažas skaičiuojamas nuo sumokėtų VSD įmokų. Galima, bet tokiu atveju nesikaups stažas, todėl pensija bus mažesnė arba gali priklausyti tik minimali išmoka.
tags: #ar #priklauso #pensija #asmeninio #ukio #bendrasavininkams