Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokama tuomet, kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru dėl svarbių priežasčių. O toji svarbi priežastis - pensijos amžius. Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokama pagal darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalį. Svarbu pažymėti, kad teisė nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu atsiranda darbuotojui sukakus senatvės pensijos amžių. Darbuotojas turi galimybę nutraukti darbo sutartį tiek iškart sukakęs senatvės pensijos amžių, tiek bet kada vėliau, jei ir toliau dirba pas tą patį darbdavį. Išankstinė pensija nesuteikia darbuotojui teisės nutraukti sutarties šiuo teisiniu pagrindu.
Dažnai kyla klausimas, ar išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus priklauso tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį iš karto sukakęs senatvės pensijos amžių. Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus gaunama laikantis nustatytų procedūrų. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir išmokėti visas priklausančias išmokas, įskaitant išeitinę išmoką.
Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Jei darbo santykiai pas tą darbdavį truko metus ar ilgiau, išmoka sudaro dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydį. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo kodekso nuostatas (skaičiuojami trijų paskutinių mėnesių vidurkis), atsižvelgiant į darbuotojo faktiškai gautą darbo užmokestį per tam tikrą laikotarpį. Darbdavys negali atsisakyti mokėti išeitinės išmokos sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jei darbuotojas atitinka visas nustatytas sąlygas. Darbuotojas turi teisę reikalauti išmokos mokėjimo ir kreiptis į atitinkamas institucijas, jei darbdavys vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Išėjimas į pensiją - tai tik vienas iš galimų kelių, todėl išeitinė išmoka darbuotojo iniciatyva yra teisė, kuri priklauso nepriklausomai nuo to, ar darbo sutartis nutraukiama iš karto sukakus senatvės pensijos amžiui ar vėliau.
Teisinės sąlygos ir scenarijai
Svarbu, kad darbuotojas atitiktų visas nustatytas sąlygas: dirbtų pagal neterminuotą sutartį ir būtų sukakęs senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį. Darbdavys privalo įforminti sutarties pasibaigimą ir išmokėti visas priklausančias išmokas, įskaitant išeitinę išmoką. Pagal Darbo kodeksą išeitinė išmoka gali būti mokama, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pvz., įmonės restruktūrizavimas ar darbuotojų skaičiaus mažinimas).
Kai kuriuos atvejus lemia papildomos sutartinės nuostatos: kolektyvinės sutartys ar vidaus taisyklės gali numatyti didesnes išeitines išmokas. Taip pat svarbu, kad įrodymai apie svarbią priežastį būtų pateikti tinkamai, norint pasinaudoti teise nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties. Advokatė Evelina Kiznė akcentuoja, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukęs darbuotojas, norėdamas nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties, turi būti sudaręs neterminuotą darbo sutartį; terminuota sutartis leidžia nutraukti tik kitais pagrindais. Jeigu darbuotojas nori išeiti į išankstinę pensiją, jis taip pat negali nutraukti sutarties dėl svarbios priežasties sulaukus pensinio amžiaus. Nutraukimo pagrindas turi atitikti teisės aktų nuostatas.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Advokatė taip pat pabrėžia, kad ilgalaikio darbo išmokos išmokamos tik tuo atveju, kai darbo sutartį nutraukia darbdavys savo iniciatyva, o ne pats darbuotojas. Jei darbuotojas išeina savo iniciatyva dėl svarbios priežasties, išeitinė išmoka gali būti tik 1-2 vidutinio darbo užmokesčio dydžiai. Dažnai būtina įrodyti svarbią priežastį, todėl dokumentai yra būtini.
Garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į garantijas: darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėti iš anksto, ypač jei liko mažiau nei 5 metai iki pensijos, arba mažiau nei 2 metai iki pensijos, todėl įspėjimo terminai gali būti didinami. Tokiu atveju darbuotojui turi būti suteikta galimybė pasiruošti pokyčiams.
VDI priduria, kad dirbti gali ir pensininkai: esant perteklinėms funkcijoms, darbuotojams, kuriems liko ne daugiau kaip 3 metai iki pensijos amžiaus, užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti. Amžius ar senatvės pensijos amžius negali būti pagrindas nutraukti sutartį darbdavio iniciatyva, išskyrus įstatymų išimtis. Pasiruošimas turi būti natūralus - darbuotojo prašymas dėl tolesnio darbo nėra būtinas prieš priimant sprendimą.
Kada išeitinė išmoka nebus mokama?
Išeitinė išmoka nepriklauso tais atvejais, kai darbuotojas turi terminuotą sutartį, baigiasi nustatytu laiku, arba kai darbuotojas išeina savo noru be pagrindo, arba kai sutartis nutraukiama bendru sutarimu, arba darbuotojas yra atleidžiamas dėl elgesio ar kitų rimtų pažeidimų. Darbo kodekse reglamentuojama tvarka, kada išeitinė išmoka yra įmanoma ir kaip ją teisingai skaičiuoti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys: išeinant į pensiją darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali būti susijęs su senatvės pensija, tačiau išmoka turi atitikti konkrečias sąlygas - turi būti neterminuotos sutarties ar kitų sąlygų laikymasis, ir su ja susijęs įspėjimo terminas (5 darbo dienos arba trumpesnis, kai sutarties nutraukimas įvyksta pagal teisės aktus). Advokatė pabrėžia, kad tikslūs teisiniai pagrindai lemia, ar išeitinė išmoka yra privaloma.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Išmokos dydžio ir skaičiavimo principai
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo ir vidutinio atlyginimo. Dažnai tai gali būti nuo vieno iki trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžių, priklausomai nuo darbo stažo: 5-10 metų gali būti papildomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydis, 10-20 metų - dviejų vidutinių, daugiau nei 20 metų - trijų vidutinių. Jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus, išmoka gali sudaryti pusę vidutinio mėnesio užmokesčio. Išmokos skaičiavimas atliekamas pagal paskutinių trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
Pavyzdys: darbuotojas su 8 metų stažu ir 1200 eurų mėnesiniu atlyginimu gali gauti 1,5 mėnesio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro 1800 eurų. Ilgesnį laiką dirbusiems - didesnės išmokos, priklausančios nuo darbo stažo. Taip pat gali būti papildomos nuostatos, įsigaliojančios pagal kolektyvines sutartis ar vidaus taisykles.
Ką reikia pasiruošti iš anksto
Ką daryti, norint užtikrinti teises į išeitinę išmoką ir senatvės pensiją:
- Pasiruošti dokumentus Sodrai pasibaigus darbo santykiams.
- Apsispręsti dėl papildomų pensijų kaupimo (II ar III pakopos fondai) ir pasinaudoti savanoriško kaupimo galimybėmis.
- Aptarti su darbdaviu galimas papildomas išmokas ar sąlygas kolektyvinėse sutartyse.
- Kreiptis į Sodrą ar Socialinio draudimo komisiją, jei kyla įtarimų dėl neteisingo pašalpinimo ar skundų dėl išmokų.
Nors valstybės pensijos dydis priklauso nuo sukaupto socialinio draudimo stažo ir mokėtų įmokų, kiekvienas gyventojas gali papildomai pasirūpinti savo ateitimi: kaupti papildomai II ar III pakopos pensijų fonde, analizuoti savo darbo užmokestį ir įmokas į Sodrą, svarstyti dėl nekilnojamojo turto ar investicijų įsigijimo. Įvairios klaidos dažnai kyla dėl informacijos stokos ar netinkamo pasiruošimo.
Ką daryti, jei reikia papildomos pagalbos
Reikia teisinės pagalbos? Išeiti į pensiją - svarbus etapas, kuris gali būti lydi finansinis nerimas. Norint užtikrinti stabilų gyvenimą, svarbu žinoti, kokios išmokos priklauso, kaip jas gauti ir kokie įstatymai bei sąlygos gali paveikti pensiją bei papildomas išmokas. Jei kyla abejonės dėl išeitinės išmokos ir jos dydžio, galima kreiptis į teisininką ar atitinkamas institucijas.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Ko gali tikėtis darbuotojai šiandien
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų, skaičius augantis - prieš metus buvo 74 tūkstančiai. Taip pat Lietuvos teisinė sistema leidžia gauti vienkartinę 200 eurų išmoką pensijų gavėjams rugpjūčio mėnesį; išmokos bus skiriamos netekusiųjų darbingumo pensijų gavėjams, įvairių rūšių šalpos pensijų gavėjams, taip pat ištarnavimo pensijų ar kompensacijų gavėjams. Gyventojai tiksliai nereikės kreiptis į Sodrą - vienkartinė išmoka bus mokama tomis pačiomis lėšomis kaip ir pensija. Išmokos bus išmokėtos tą patį mėnesį rugpjūtį, o papildomos kompensacijos už krizės laikotarpį bus mokamos rugpjūtį ir suteiks papildomą finansinę pagalbą.
Kas gaus vienkartinę 200 eurų išmoką? Vis dar gaus visi socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjai, išankstinės senatvės pensijos gavėjai, senatvės pensijos neįgaliesiems, taip pat ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos gavėjams, ir kitos socialinės išmokos. Jei teisė į kompensaciją atsiranda po 2020 metų sausio 1 dienos, paveldėtojams išmokos taip pat bus išmokėtos. Indeksavimo poveikis: vidutinė senatvės pensija šiemet išaugo 8,11 proc., o papildomai bazinė pensija buvo padidinta 1,83 proc.
Ar išėjimas į pensiją automatiškai garantuoja išeitinę išmoką? Ne visada. Dažnai žmonės mano, kad išeitinė išmoka visada mokama, tačiau tai priklauso nuo teisinio atleidimo pagrindo ir įstatymų laikymosi. Trumpai tariant: išeitinė išmoka išeinant į pensiją atsiranda tik aiškiai apibrėžtose teisinėse situacijose, ir jos dydis gali priklausyti nuo darbo stažo bei vidutinio atlyginimo, o inicijuojamas išeitinis mokėjimas turi atitikti Darbo kodekso sąlygas.
Jūsų nuomonė svarbi: ar išeitinė išmoka išeinant į pensiją turi būti laikoma automatine garantija visiems atvejams, ar yra reikalingas tikslesnis reglamentavimas?