Muzika kaip universali kalba jungianti žmones ir peržengianti barjerus tampa galingu terapijos instrumentu, ypač dirbant su žmonėmis su negalia. Muzikos terapija yra terapinė praktika, kuri naudoja muzikos elementus, kaip pvz., garsą, ritmą, melodiją, aukštį, tembrą, dermes ir žodžius, siekiant pagerinti asmens fizinį, psichologinį, emocinį ir socialinį gerbūvį. Tai yra specializuota terapinė sritis, kurią praktikuoja kvalifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi muzikos terapijos žinias bei įgūdžius.
Kam skirta ir kokie užsiėmimų tikslai
Individualūs muzikos terapijos užsiėmimai skirti vaikams ir suaugusiesiems, patiriantiems emocinių, socialinių ar saviraiškos sunkumų, taip pat tiems, kurie nori stiprinti savijautą, kūrybiškumą ir ryšį su savimi bei aplinkiniais. Muzikos terapeutai specializuojasi dirbti su konkrečiais klientų poreikiais. Pirminiai muzikos terapeuto tikslai - mažinti konkretų simptomą, pažeidimą, negalią, taip pat gerinti organinę, psichinę ar psichosocialinę būklę.
Muzika terapijoje gali būti taikoma įvairiai. Muzikos terapia tinka daugumai žmonių, tačiau ji ypač naudinga vaikams, turintiems įvairių sutrikimų. Autizmo sutrikimų turintiems vaikams ši terapija yra bene svarbiausia ir pagrindinė terapijos rūšis. Muzikos terapija ypač veiksminga ir pirma laiko gimusiems kūdikiams. Muzikos terapija taip pat labai tinka šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Muzikos terapija yra efektyvi ir galinga priemonė, padedanti žmonėms palengvinti kasdienius rūpesčius ir patirti vidinės ramybės jausmą.
Užsiėmimų turinys ir formos
Užsiėmimų metu naudojami balsas, įvairūs muzikos instrumentai, ritmas, judesys ir improvizacija. Veiklos pritaikomos individualiai pagal kiekvieno dalyvio poreikius, gebėjimus ir asmeninius tikslus. Muzikos terapeutas gali tyliai akomponuoti kokiu nors instrumentu. Tai - ir grojimas įvairiais instrumentais, taip pat improvizacijos, komponavimas.
Iš esmės yra dvi pagrindinės muzikos terapijos formos: receptyvioji, kai mes klausome muzikos, ir aktyvioji, kai mes patys grojame, kuriame, aktyviai įsitraukiame. Europoje daugiausia naudojami aktyvios muzikos terapijos metodai, kuriuose klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja ir kuria muziką. Amerikoje populiarus yra receptyvusis metodas, vadinamas GIM (angl. Guided Imagery in Music).
Taip pat skaitykite: Užduotys iš socialinės psichologijos
Muzikinės veiklos pavyzdžiai ir struktūra
Mano užsiėmimuose susirinkus padarome atidaromąjį ratą, kuriame trumpai pasidalijame, kaip šiandien jaučiamės, kokia yra nuotaika. Kartais išsakome intenciją, ko mums šiandien norėtųsi. Taip pradedame užsiėmimus, vėliau visada darau praktiką, kuri skirta įsijungti, nutolti nuo savo minčių. Darome kūno perkusijos užduotį, kartu dažnai niūniuoju, mes plojame į kelius su rankomis, įtraukiame kažkokius žodžius, kad žmonės atsirastų čia ir dabar.
Toliau pasitelkiame tos dienos temą, pavyzdžiui, vidinis ritmas, emocijos, palaikymas, resursas. Aš mėgstu gamtos resurso improvizaciją, kai mes ieškome tokio vaizdo ar vietos, kuri mus ramina. Terapijoje yra daug instrumentų, kurie atitinka gamtos garsus. Sudedu instrumentus, kurie tiktų tai improvizacijai. Mano kaip terapeutės užduotis - parinkti tokus instrumentus, kurie tiktų užduočiai ir temai, čia svarbus ir reikalingas muzikinis išsilavinimas.
Vėliau atliekame kitą užduotį, kuri bus kito resurso tema. Svarbus momentas yra įsisąmoninimas, kas su žmogumi vyko, ką jis atrado, koks jausmas aplankė. Šitų improvizacijų dėka galime išsiaiškinti daug dalykų apie save. Pabaigoje dažnai paleidžiu mėgstamas pacientų dainas ne pagal tai, ar patinka ar nepatinka, kiekvienas pasako, kokie jausmai ir mintys kilo.
Metodika, vertinimas ir mokslinis pagrindas
Užsiėmimai grindžiami šiuolaikinėmis muzikos terapijos metodikomis, mokslo žiniomis ir praktine patirtimi. Procesą veda sertifikuota specialistė, bendradarbiaujanti su šeima ir, esant poreikiui, pedagogais bei kitais specialistais. Muzikos terapijos metodai yra taikomi atsižvelgiant į konkrečius sutrikimus: muzikinė psichoterapija susitelkia ties psichikos sutrikimais, tuo tarpu neurologinė muzikos terapija naudojama gydant neurologines problemas.
Tyrimu siekiama socialinio darbo profesiniame kontekste pagrįsti muzikos terapijos metodo taikymą asmenims, turintiems intelekto negalią. Tyrimo objektas - muzikos terapijos poveikis asmenims, turintiems intelekto negalią, kaip stigmos tyrimo ir intervencijos strategija socialinio darbo profesiniame kontekste. Duomenims rinkti pasitelktas stebėjimas, darant vaizdo įrašą. Stebėjimo metodo pasirinkimą lėmė tiriamųjų, turinčių intelekto sutrikimą, fizinės ir psichologinės savybės: nemokėjimas rašyti ir skaityti, nepakankamas gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Konferencija Lietuvoje: slauga
Duomenims apdoroti taikyti vaizdo duomenų analizės metodai. Tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinkti du vaizdo registratoriai, kuriais nufilmuoti aštuoni muzikos terapijos užsiėmimai. Vienos sesijos trukmė - 1 akademinė valanda. Penki tyrimo dalyviai atrinkti patogiosios atrankos būdu. Visi jie turėjo intelekto negalią, muzikos terapijos užsiėmimuose dalyvavo pirmą kartą.
Tyrimo išvados ir praktinė reikšmė
Duomenų analizė įrodo, kad muzikos terapija padeda sutrikusio intelekto žmonėms ir visuomenei įveikti stigmą. Remiantis tyrimo išvadomis, galima teigti, kad mokslininkų sukurta autorinė muzikos terapijos taikymo metodika, skirta asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenimo kokybei pagerinti socialinės pagalbos kontekste, yra efektyvi ir gali būti įgyvendinama praktikoje, įveikiant sistemines kliūtis.
Tyrimo rezultatai pagrindžia, kad tyrimo dalyviai geba suvokti savo emocijas „čia ir dabar“, intuityviai jaučia muzikos virpesius, gali savarankiškai įvertinti ir nuspręsti, kokioje muzikinėje veikloje nori dalyvauti. Bendradarbiavimu ir klausymu paremti santykiai didina tyrimo dalyvių pasitikėjimą savimi ir muzikos terapija, skatinančia pozityvias emocijas.
Muzikos terapija socialinio darbo kontekste: kompetencijos ir profesiniai iššūkiai
Siekiant sėkmingai teikti asmenims, turintiems intelektinę negalią, modernias paslaugas, socialinis darbuotojas turi disponuoti tradiciškai jam priskiriamomis profesinėmis kompetencijomis ir turėti formalųjį muzikinį išsilavinimą (būti baigęs bent muzikos mokyklą), kad galėtų pradėti gilintis į muzikos terapijos metodo taikymą socialiniame darbe. Siekdamas profesiškai augti, socialinis darbuotojas turi gebėti į procesą pažvelgti tarpdiscipliniškai, mąstyti kompleksiškai, lanksčiai priimti profesinės veiklos sprendimus, nepasikliauti tik nusistovėjusiais ir esamais profesiniais standartais, stereotipais ir įprastais darbo metodais.
Lietuvoje muzikos terapeutus rengia vienintelė studijų programa - VU ir LMTA jungtinė muzikos terapijos magistrantūros programa. Programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos ir sveikatos priežiūros dalykai. Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą. V. Aleksienė džiaugiasi, kad 2014-aisiais Lietuvoje įteisinta muzikos terapeuto specialybė, o aukštosiose mokyklose jau parengta pirmoji terapeutų laida.
Taip pat skaitykite: kaip vyksta įvaikinimas Lietuvoje: teisiniai aspektai
Praktinės intervencijos: užimtumas, socialinė integracija ir inovacijos
Asmenų su negalia užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklis. Įgyvendintos projektinės veiklos prisidėjo prie psichinės sveikatos stiprinimo Centro lankytojams. Projekte numatytų veiklų organizavimas pagerino paslaugų teikimą negalią turintiems Centro lankytojams. Projekte numatytų priemonių įsigijimas užtikrino galimybę negalią turintiems Centro lankytojams.
Siekiant kokybiško asmenų su negalia psichinės sveikatos gerinimo, labai svarbu plėsti teikiamas paslaugas. Psichinės sveikatos gerinimo priemonių yra labai daug ir įvairių, sparčiai diegiamos naujos formos, metodai, viena jų - Muzikos aromaterapija - tikslingas, sistemingai organizuotas muzikos - kvapų poveikio, muzikinių išgyvenimų procesas, kuris padėjo projekto dalyviams palaikyti ar atgauti fizinę ir dvasinę sveikatą, bei gerą savijautą.
Muzikavimas grupėje leido patirti bendradarbiavimo, draugystės ir sėkmės džiaugsmą, padėjo atsiverti, skatino saviraišką. Lavinant smulkiąją/stambiąją motorikas, buvo siekiama lavinti negalią turinčių asmenų rankų, pirštų ir riešo judesius, aktyvinti mąstymą, atmintį, dėmesio koncentraciją, ugdyti kūrybiškumą.
Praktiniai metodai ir „įrankiai“ užsiėmimuose
Pagrindiniai Muzikos Terapijos Metodai: Muzikos atkūrimas: dainų dainavimas bei nesudėtingų muzikos kūrinių atlikimas pritariant įvairiais muzikos instrumentais. Muzikiniai žaidimai ir improvizacija: padeda vystyti sąveikos, komunikacinius ir socialinius įgūdžius. Muzikinis kalbinimas: gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui. Klausimasis: pasirinktos ar parenkamos muzikos klausimasis su tam tikru konkrečiu tikslu. Istorijos kūrimas: muzikinių istorijų kūrimas pasitelkiant laisvą muzikinių instrumentų naudojimą, kalbėjimą, dainavimą ir judesį.
Muzikos terapijai reikalingi instrumentai gali skirtis priklausomai nuo terapijos tipo, klientų poreikių ir terapeuto metodų. Vis dėlto, yra keletas instrumentų, kurie dažnai naudojami dėl jų lankstumo, galimybės pritaikyti prie įvairių scenarijų ir prieigos prie įvairių amžiaus grupių.
Muzika kaip kasdienis resursas
Muzika kaip resursas - nepritaikysime muzikos terapijos savarankiškai namuose, bet galime naudoti muziką kaip resursą. Dažniausiai mes kiekvienas turime patinkantį garsą ar instrumentą. Visada sakau, kad nebūtina nuvažiuoti prie jūros ar nusipirkti kažkokį instrumentą, galime naudotis YouTube. Aš skatinu sąmoningai naudoti muziką kaip resursą.
Jeigu mes einame miegoti ir norime nusiraminti, neklausykime pačios aktyviausios ir trankiausios muzikos. Rinkimės kažką, kas yra vienu laipteliu ramiau. Galima net sau sukurti grojaraštį, kuris nuramina ir veda į miego fazę. Jeigu rytais negaliu išlipti iš lovos, aš visada sąmoningai pasileidžiu tingias, bet kartu ir smagias dainas, kurios išjudina. Muziką galima naudoti kaip palaikymą, išsiventiliavimo priemonę.
Terapeuto kompetencija ir asmeninės savybės
Muzikos terapeutui turi būti įdomus žmogus. Jam turi būti gera domėtis žmogumi, bendrauti ir apskritai padėti žmogui. Taip pat svarbus smalsumas ir kūrybiškumas, nes muzikos terapija yra kūrybos reikalaujanti sritis. Dar viena savybė - atsakingumas, svarbu visada turėti pagarbą ir atsakomybę prieš save ir kitą. Paskutinis bruožas - muzikos terapeutas turi turėti muzikinį išsilavinimą ir mylėti muziką. Kartu reikalingas ir atvirumas viskam, kas vyksta.
Muzikos terapijos poveikis: fiziologiniai ir psichologiniai efektai
Muzika tiesiogiai veikia mūsų kūną - mažina kraujospūdį, atpalaiduoja, sužadina arba nuramina. Muzika veikia ir smegenis - tinkamai parinkta gerina atmintį, suteikia galimybę geriau pažinti save. Muzika gali reguliuoti stresą ir emocinį atsaką per galvos smegenų refleksines sritis, kurias veikia raminančios muzikinės kompozicijos, lėtas tempas ir paprasti pasikartojantys ritmai, kurie keičia fiziologinius atsakus, mažindami širdies susitraukimo dažnį ir arterinį kraujo spaudimą.
Muzika padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sveikti - malšina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką. Sergantiems sunkiomis ligomis ji suteikia galimybę geriau suprasti savo ligą, susigyventi su ja, įgyti stiprybės su ja kovoti, padeda įveikti nemigą, stiprina imunitetą.
Praktiniai kainų pavyzdžiai ir paslaugų dažnumas
| Dažnumas | Kaina |
|---|---|
| 1 × 30 min. per savaitę | 88 € / mėn. |
| 1 × 45 min. per savaitę | 128 € / mėn. |
| 1 × 60 min. per savaitę | 172 € / mėn. |
| 2 × 30 min. per savaitę | 176 € / mėn. |
| 2 × 45 min. per savaitę | 256 € / mėn. |
| 2 × 60 min. per savaitę | - |
Svarbios pastabos apie paslaugų prieinamumą ir sisteminės kliūtys
Vis dažniau kalbant apie siekį tapti gerovės valstybe, pastebima, kad šalis nėra pajėgi patenkinti visų socialinių paslaugų poreikio, užtikrinti šių paslaugų kokybės ir įveikti sisteminius barjerus. Vis dar trūksta aiškios sampratos, kaip, pasitelkus naujausius profesinius metodus, teikti pagalbą asmenims, turintiems intelekto negalią ir lankantiems socialinių paslaugų dienos centrus, kuriuose svarbu ne tik profesinių įgūdžių, bet ir psichologinės bei socialinės integracijos plėtotė, teikiama emocinė pagalba.
Šios srities specialistų poreikis sparčiai didėja. Muzikos terapeutai dirba įvairiose įstaigose - Psichikos sveikatos centruose, poliklinikose. Jie taip pat labai reikalingi socialinėse įstaigose, dienos centruose, kur lankosi neįgalūs vaikai ir suaugusieji, taip pat globos namuose.
tags: #praktines #muzikines #veiklos #neigaliems