Įvaikinimo teisiniai pagrindai ir praktinės problemos Lietuvoje

Įvaikinimas Lietuvoje yra viena reikšmingiausių priemonių užtikrinti vaikui saugią, stabilią ir rūpestingą šeimos aplinką. Straipsnyje nagrinėjama įvaikinimo samprata. Aptariamos šiuo metu Lietuvoje galiojančios įvaikinimo sąlygos ir tvarka. Įvaikinimo procesas nagrinėjamas remiantis įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Straipsnio tikslas - supažindinti su įvaikinimo procesu, aptarti įvaikinimo teisinius pagrindus, iš anksto supažindinti su galimomis teisinėmis kliūtimis, kurios gali iškilti siekiantiems įsivaikinti vaiką Lietuvoje.

Kas yra įvaikinimas ir kokios teisinės pasekmės

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Įvaikinimas - teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima.

Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Įvaikinimo prioritetai ir pagrindiniai principai

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas - tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai.

Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje

Kas gali įvaikinti: reikalavimai ir ribojimai

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui: kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką; kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką; kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai; kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. Sveikata - nesate pripažintas neveiksiniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).

Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Įvaikinimo procesas: žingsniai ir etapai

Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Įvaikinimo procesas susideda iš 2 etapų. Pirmasis etapas yra pasirengimas (trunka iki 5 mėnesių). Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. yra atliekamas pirminis vertinimas. Jei pirminio vertinimo metu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti įtėviai, jūs esate nukreipami į globos centrą, kuriame bus vedami globėjų ir įtėvių rengimo kursai.

Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė

Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Mokymų pabaigoje jums per 10 d. d. yra pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti.

Antrasis įvaikinimo etapas yra galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimas. Laikotarpis, per kurį jums bus pateiktas pasiūlymas įvaikinti, labai priklauso nuo jūsų norimo įvaikinti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Kuo lankstesni būsite apsibrėždami norimo įvaikinti vaiko amžiaus ribas, jo sveikatos sunkumus / negalias bei socialinę kilmę, tuo greičiau sulauksite pasiūlymo įvaikinti.

1. Pirmas žingsnis: Kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
2. Antras žingsnis: Dokumentų pateikimas.
3. Trečias žingsnis: Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.
4. Ketvirtas žingsnis: Mokymai būsimiems įtėviams.
5. Penktas žingsnis: Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
6. Šeštas žingsnis: Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
7. Septintas žingsnis: Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
8. Aštuntas žingsnis: Teisminis procesas dėl įvaikinimo.

Įvaikinimo procedūra prasideda pateikus prašymą bendrosios kompetencijos teismui. Jei Teismas yra patenkintas per tyrimą gauta informacija, jis gali nuspręsti suteikti pareiškėjui įvaikintojo statusą. Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas savo nuožiūra ar suinteresuotos šalies prašymu gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Valstybės institucija įvertins ir pateikia savo nuomonę, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus. Remdamasi šiuo įvertinimu, teismas nuspręs ar leisti įvaikinti.

Sutuoktinio vaiko įvaikinimas ir specifika

Nors dažnai kalbama apie įvaikinimą iš globos namų, vis dažniau praktikoje pasitaiko atvejų, kai įvaikinimo siekia vieno iš tėvų sutuoktinis - pavyzdžiui, mama, kuri po skyrybų su vaiko biologiniu tėvu sukūrė naują šeimą, nori, kad jos vyras teisiškai taptų vaiko tėčiu. Arba tėvas, kuris augina vaiką kartu su savo partnere, nori, kad ši įgytų visas teisines motinystės teises. Sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra supaprastinta įvaikinimo forma, tačiau vis tiek tai yra teisminis procesas.

Jis galimas tik tada, kai įvaikinimas atitinka vaiko interesus - tai yra esminis kriterijus, kurį vertina teismas. Įvaikinimas gali būti leidžiamas, kai vaiko biologinis tėvas (motina) (įrašyti vaiko gimimo liudijime) yra patvirtinęs (-usi) teisme sutikimą įvaikinti vaiką, vienas iš biologinių tėvų yra miręs, nežinomas arba tėvui (motinai) neterminuotai apribota tėvų valdžia.

Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos veikla

Norint įvaikinti sutuoktinio vaiką, būtina pateikti teismui prašymą, kartu su savivaldybės išvada apie sutuoktinio tinkamumą tapti įtėviu. Ši išvada parengiama po privalomų mokymų ir vertinimo, kuriame atsižvelgiama į gyvenimo sąlygas, šeimos stabilumą, finansines galimybes bei emocinį ryšį tarp vaiko ir įtėvio.

Biologinių tėvų sutikimas ir vaiko sutikimas

Svarbi sąlyga norint rasti ir pasirinkti tam tikrą vaiką įvaikinimui yra vaiko biologinių tėvų ar jo globėjo sutikimas. Jei vaikas sulaukęs 10 metų, jis taip pat turi duoti sutikimą įvaikinti. Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.

Jei biologinis tėvas ar motina nedalyvauja vaiko gyvenime - nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo - įvaikinimas gali būti galimas ir be jo sutikimo. Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės.

Laikotarpiai, registrai ir tarptautinis įvaikinimas

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas.

Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.

Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje.

Praktiniai pasirinkimai ir pageidavimai šeimų

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai.

Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. 2018 metų duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąraše 77 šeimos laukia pasiūlymų įvaikinti. Iš jų net 87 proc.

Daugiausia galimų įvaikinti vaikų turi mažesnių ar didesnių sveikatos sutrikimų, negalių. Tačiau dažniausiai šeimos, laukiančios įvaikinti, pageidauja sveikų arba nežymių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų ir tik nedaugelis ryžtasi priimti vaiką su raidos ar akivaizdesniais sveikatos sutrikimais.

Praktiniai patarimai norintiems įvaikinti

Nemažai porų susimąsto apie įvaikinimą. Šis žingsnis yra be galo rimtas ir atsakingas. Apsisprendimo bei pasiruošimo procesas yra labai individualus. Tačiau žmonės, norintys įsivertinti savo motyvus, gebėjimus bei galimybes, tai gali padaryti globėjų ir įtėvių rengimo programos metu. Svarbu atsiminti: Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą. Todėl apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas tarp sutuoktinių, tvirtas ir labai sąmoningas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokia yra jūsų artimiausios aplinkos žmonių nuomonė į įvaikinimą. Prieš įvaikinant svarbu apsvarstyti, su kokiomis sveikatos problemomis ar negalia galėtumėte priimti vaiką. Kokios vaiko sveikatos problemos jums būtų visiškai nepriimtinos, su kuriomis susidūrę, negalėtumėte padėti vaikui ar užtikrinti jo poreikių. Apsvarstykite, ar esate linkę bendradarbiauti, kreiptis pagalbos į specialistus.

Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi.

Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.

Dokumentai, išlaidos ir laiko sąnaudos

Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Turite pateikti prašymą įvaikinti, Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a). Norint įsivaikinti sutuoktinio vaiką arba norite sužinoti daugiau apie įvaikinimo galimybes Lietuvoje - kada būtinas biologinio tėvo ar motinos sutikimas, kokie dokumentai reikalingi, kaip parengti tinkamą prašymą - kreipkitės į mūsų šeimos teisės komandą.

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių. Jei svarstote įvaikinti sutuoktinio vaiką arba norite sužinoti daugiau apie įvaikinimo galimybes Lietuvoje - kada būtinas biologinio tėvo ar motinos sutikimas, kokie dokumentai reikalingi, kaip parengti tinkamą prašymą - kreipkitės į mūsų šeimos teisės komandą.

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su: dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); atstovo, advokato paslaugomis; žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.); kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.

Socialinės garantijos įtėviams

Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės atostogos turi būti suteikiamos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.

Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jeigu vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vienintelis išskirtinumas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų.

Tarptautinio įvaikinimo praktika ir adaptacija

Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos. Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus.

Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą.

Dažniausios praktinės problemos

• Biologinių tėvų sutikimo nebuvimas arba sudėtingi atvejai, kai tėvai nedalyvauja vaiko gyvenime.
• Ilgas laukimo laikas dėl pageidavimų, susijusių su vaiko amžiumi, sveikata ar lytimi.
• Ribotos galimybės užsieniečiams įvaikinti sveikus ar jaunesnius vaikus, dažniau siūlomi vaikai su specialiaisiais poreikiais.
• Informacijos sklaidos ir konfidencialumo užtikrinimo iššūkiai.
• Emocinė adaptacija šeimoje ir vaiko identiteto išsaugojimas.

Praktiniai rekomenduojami veiksmai norintiems įvaikinti

1. Pasiruošti psichologiškai ir šeimos viduje aptarti motyvus bei galimybes įvaikinti.
2. Kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti prašymą.
3. Dalį pasirengimo atlikti per globėjų ir įtėvių rengimo kursus ir gauti Tarnybos išvadą.
4. Būti lankstiems dėl pageidaujamų vaiko amžiaus, sveikatos ir socialinės kilmės, kad sutrumpinti laukimo laiką.
5. Ruoštis teisiniam procesui ir, esant poreikiui, kreiptis į šeimos teisės specialistus pagalbos rengiant dokumentus.

Etapas	Trukmė (orientacinė)
Pasirengimas (įskaitant pirminį vertinimą ir mokymus)	Iki 5 mėn. (mokymai iki 3 mėn.)
Galimo vaiko pasiūlymo laukimas	Priklauso nuo pageidavimų; vidut. iki 1 metų (sveiki iki 1 metų amžiaus)
Teisminis procesas	Priklauso nuo bylos aplinkybių

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau.

Jeigu svarstote įvaikinti sutuoktinio vaiką arba norite sužinoti daugiau apie įvaikinimo galimybes Lietuvoje - kada būtinas biologinio tėvo ar motinos sutikimas, kokie dokumentai reikalingi, kaip parengti tinkamą prašymą - kreipkitės į mūsų šeimos teisės komandą.

tags: #ivaikinimo #teisiniai #pagrindai #ir #praktines #problemos