Lietuvoje nuolat vyksta konferencijos, skirtos slaugytojams, siekiant tobulinti jų profesinius įgūdžius, dalintis naujausia informacija ir aptarti aktualias sveikatos priežiūros problemas. Šios konferencijos yra puiki galimybė slaugytojams iš visos Lietuvos susitikti, pasidalinti patirtimi ir pasisemti naujų idėjų.
Konferencijų apžvalga
Štai keletas pavyzdžių konferencijų, vykusių Lietuvoje:
- 2025 m. lapkričio 14 d. Kaune vyko konferencija „AŠ - OPERACINĖS SLAUGYTOJA (-S) 2025“.
- 2025 m. lapkričio 12 d. Kaune vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Širdies ir kraujagyslių ligos: NAUJIENOS IR IŠŠŪKIAI“.
- 2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija surengė hibridinę konferenciją „Pragulų problematika slaugoje: kartu - už ateitį be pragulų“, skirtą Stop Pragulų Dienai paminėti.
- 2025 m. spalio 10 d. Palangoje, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filiale „Pušynas“, vyko konferencija „Slaugos aktualijos 2025: praktika, iššūkiai, sprendimai“.
- 2024 m. spalio 4 d. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filiale - „Pušynas“ vyko mokslinė-praktinė konferencija „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slauga. 2024 - rudens aktualijos“.
- 2024 m. balandžio 19 d. LSMUL Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos aktualijos - 2024“.
- 2023 m. spalio 6 d. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko mokslinė - praktinė slaugos specialistų konferencija „Sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumas“.
- 2022 m. gegužės 13 d. Kauno Žalgirio arenoje vyko mokslinė-praktinė konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai - Slaugytojų Konventas 2022.
Konferencijų temos ir dalyviai
Konferencijų temos apima platų spektrą aktualių slaugos klausimų, įskaitant:
- Anestezijos ir intensyviosios terapijos slauga
- Pragulų prevencija ir gydymas
- Širdies ir kraujagyslių ligų priežiūra
- Sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumas
- Operacinės slaugos aktualijos
Konferencijose dalyvauja įvairių profesinių kvalifikacijų sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant gydytojus, slaugytojus, slaugytojų padėjėjus, kineziterapeutus ir kitus.
Pažymėjimai ir kvalifikacijos kėlimas
Dauguma konferencijų dalyviams išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Pažymėjimų trukmė gali skirtis, tačiau dažniausiai jie suteikia 7-8 akademines valandas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimų išdavimo tvarkai, norint gauti pažymėjimą už dalyvavimą konferencijoje, registracijos formoje būtina pateikti dalyvio asmens kodą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Pažymėjimai galioja visiems sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, įskaitant visų specialybių gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojus, išplėstinės praktikos slaugytojus, slaugytojo padėjėjus, radiologijos technologus, ergoterapeutus, biomedicinos technologus, kineziterapeutus, medicinos biologus, medicinos fizikus, medicinos psichologus, medicinos genetikus, akušerius, išplėstinės praktikos vaistininkams, vaistininkams, farmakotechnikams ir kt.
Organizatoriai ir komitetai
Konferencijas organizuoja įvairios institucijos ir organizacijos, įskaitant:
- Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija (LAITSD)
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)
- Respublikinės ligoninės
- Įvairios asociacijos ir kolegijos
Konferencijų organizaciniai ir moksliniai komitetai sudaromi iš gerbiamų profesorių, gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų.
Pavyzdžiui, konferencijos „Širdies ir kraujagyslių ligos: NAUJIENOS IR IŠŠŪKIAI“ organizacinis komitetas:
- prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
- prof. dr. Olivija Dobilienė
- prof. dr. Tomas Lapinskas
- prof. dr. Andrius Macas
- doc. dr. Jolanta Marcinkevičienė
- prof. dr. Vaidas Matijošaitis
- prof. Abdonas Tamošiūnas
- prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
- prof. dr. Leonas Valius
- prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas
- dr. Tadas Žuromskis
Grūdinimasis ir ilgaamžiškumas
Sveikos gyvensenos praktikas Alanas Dzeranovas teigia pastebėjęs, kad be stipraus genetinio paveldo ilgaamžiškumu pasižymėję žmonės vienaip ar kitaip praktikavo grūdinimąsi. Jis teigia, kad norint užsiimti tokia praktika, iš pradžių tam kasdien galima skirti vos 2 minutes.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Anot A. Dzeranovo, deja, yra tokių, kurie iškart neria į ekstremalumus, pavyzdžiui, bando kuo ilgiau išbūti eketėje, nors iki tol niekada nėra grūdinęsi. Sveikuolis pataria grūdinimosi kelionę pradėti nuo drungno dušo, palaipsniui mažinant temperatūrą bei ilginant buvimo jame laiką.
„Yra tokių, kuriems net šaltas dušas atrodo per didelis iššūkis. Šiems žmonėms patariu pradėti grūdintis nuo šalto vandens su ledukais vonelės, į ją merkiant delnus arba pėdas bei sudrėkinant veidą. Tai trys zonos, kurios turi stiprią ir greitą veninę - arterinę anastomozę. Dėl šių trijų kraujotakos sistemos zonų mūsų kūno centras vėsta arba šyla daug greičiau.
Reguliarus grūdinimasis veikia ir ilgalaikėje perspektyvoje. Visa esmė - disciplina ir svarbiausia, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turime sąlygas grūdintis. Akivaizdžius pokyčius pastebėsite po 4 mėnesių. Kiekvienas pirmiausia tikisi mažiau sirgti. Anot jo, be pagerėjusio imuniteto, grūdinimasis efektyviai sumažina streso lygį, organizmas išmoksta nebereaguoti į nedidelius kasdienius dirgiklius.
A. Dzeranovas juokauja, kad yra dvi grūdinimosi skeptikų kategorijos. Pirmiausia tie, kurie niekada to nebandė ir jiems sušalusios galūnės iškart asocijuojasi su peršalimu. Paprastai šiai kategorijai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės. Antra kategorija - medikai, kurie dažniausiai mato ir vadovaujasi tik blogomis istorijomis.
„Iš dalies galiu suprasti medikų skepticizmą. Jie mato žmones, kurie ateina su peršaldytais inkstais ar prostatos problemomis. Žmonės pasakoja, kad pabandė nueiti į šaltą dušą ar pabūti šaltame ore. Tada natūraliai tas grūdinimasis medikams asocijuojasi su ligomis. Tačiau dažniausiai dar iki grūdinimosi tie žmonės turėjo problemų dėl inkstų, prostatos ar silpno imuniteto. Dar prisiminkime ir tą kategoriją žmonių, kurie pas medikus patenka, nes užsikasė sniege dėl geros nuotraukos, nors iki tol su grūdinimusi neturėjo nieko bendro.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Anot jo, būdamas šaltame vandenyje žmogus turi stebėti savo savijautą - jei nejauti sąnarių, vidaus organų skausmo, odos neišmuša dėmės, vadinasi, gali tęsti praktikas. Bet koks menkiausias skausmas ar šalutinis poveikis yra signalas, kad turi sustoti ir išlipti iš vandens.
tags: #slaugytoju #praktines #konferencijos