Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą. Aptarkime pagrindines problemas ir galimus sprendimo būdus.
Demografiniai pokyčiai ir paslaugų poreikio augimas
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, visuomenė sensta. Socialinių paslaugų poreikį didina ir emigracija. Keičiasi požiūris, kad artimojo priežiūra ir slaugymas nėra šeimos reikalas, vis dažniau kreipiamasi dėl socialinių paslaugų siekiant nusiimti naštą nuo savo pečių. Suaugę vaikai išvyksta į užsienį, palieka savo tėvus tvarkytis savarankiškai, nenori jiems padėti finansiškai.
Didžiausios socialinių paslaugų gavėjų grupės Kauno rajone yra šeimos, auginančios vaikus, senyvo amžiaus asmenys, suaugę neįgalūs asmenys ir vaikai, likę be tėvų globos.
Finansavimo trūkumai
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Pirmiausia - valstybė skiria per mažai lėšų, nes ir esamoms paslaugoms jau yra susidariusios eilės. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
Plečiant paslaugų mastą ir jų įvairovę, reikia papildomų resursų: tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, o jų paieškos užtrunka. Iš dalies tai bandoma spręsti skiriant papildomas lėšas savivaldybėms. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei perdavė Senjorų socialinės globos namus ir skirs 23 tūkst.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Personalo trūkumas ir kvalifikacijos problemos
Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl tos pačios priežasties juntamas ir darbuotojų trūkumas. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog vienintelis sprendinys - darbo sąlygų gerinimas. „Darbuotojų trūkumas yra labai didelis ir tai susiję ne tik su finansiniais poreikiais, darbo sąlygomis, bet ir su tuo, kad šis darbas reikalauja didžiulio atsidavimo, atjautos ir didelių pastangų“, - teigia ministrė.
Infrastruktūros būklė ir pritaikymas
Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
Nemažas iššūkis yra naujų bendruomeninių vaikų globos namų įkūrimas. Nepakankamas globėjų skaičius inspiruoja vaikų, likusių be tėvų globos, apgyvendinimą įstaigose, kurios turi būti artimos namų aplinkai. Taip atrodys bendruomeniniai vaikų globos namai.
Socialinė izoliacija ir užimtumo stoka
Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Visada džiugina tai, kas turi tęstinumą, kur renkasi besišypsantys žmonės ir tvyro gera nuotaika. Kasmet visiems daug gerų emocijų kelia Kauno rajono žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“, šiemet ji vyks jubiliejinį - 25-ąjį - kartą. Pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir administravimo trūkumai
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika. Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų. Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami.
Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.
Naujovės socialinių paslaugų srityje
Gyvename pokyčių laikotarpiu, todėl turime nuolat ieškoti naujų darbo metodų, kad veikla būtų efektyvi ir koordinuota. Nuo šių metų sausio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sujungta su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir tapo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji teikia visas pagrindines paslaugas žmonėms su negalia vieno langelio principu. Laukiame socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų.
Nuo šių metų liepos 1 d., keičiantis Socialinių paslaugų įstatymui, keisis mokesčio už teikiamas socialines paslaugas apskaičiavimo tvarka. Nuo šių metų liepos 1 d. atsiras naujo pobūdžio vaikų, likusių be tėvų globos, globotojai. Siekiant turėti galimybę globos įstaigose esantiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, siūloma įsteigti nuolatinio globotojo statusą. Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas.
Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigaliojus Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatyas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei. Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.
Socialinių paslaugų kokybės vertinimas ir standartai
Socialinio darbo kokybė pastaruoju metu yra viena iš aktualių temų tiek ES, tiek Lietuvoje. Socialinių paslaugų suteikimas ir jų kokybė užtikrintų piliečių, esančių socialinės atskirties situacijoje, dinamiką iš socialinės atskirties į priešingą kontinuumo polių. Atrodo, įgalinimo principai socialiniame darbe yra įgyvendinami. Atliekama tyrimų, kuriuose socialinių paslaugų gavėjai įtraukiami į socialinių paslaugų kokybės vertinimą, savivaldybės pradeda skelbti suteiktų socialinių paslaugų ir jų kokybės vertinimo ataskaitas, o planuodamos socialines paslaugas ateinantiems metams bendradarbiauja su negalią turinčiųjų NVO.
Be to, Lietuvoje taikoma Europos Sąjungos (ES) mastu sukurta socialinių paslaugų kokybės vertinimo sistema EQUASS, kuri apima 10 kokybės principų ir 50 kokybės užtikrinimo kriterijų, kad jie įgyvendinami, rodo 75 rodikliai. EQUASS sistema siūlo keletą socialinių paslaugų kokybės pripažinimo ir sertifikavimo programų, kurios suteikia skirtingus pripažinimo tipus: a) įsipareigojimą siekti EQUASS garantijos; b) EQUASS garantijos pažymėjimą; c) įsipareigojimą EQUASS meistriškumui; d) EQUASS meistriškumo pažymėjimą.
Kituose empiriniuose socialinių paslaugų kokybės vertinimo tyrimuose renkant ir vertinant surinktus duomenis buvo naudojamas SERVQUAL modelis. Kiekvienos dimensijos kokybė vertinama kliento požiūriu pagal realiai gautos paslaugos ir turėtų lūkesčių skirtumą Q = P - E. Formulėje Q reiškia kokybę pagal tam tikrą dimensiją, P - suvoktą paslaugos kokybę po jos realaus suteikimo, E - reikalingos paslaugos lūkesčius. Šis skirtumas, pagal konkrečią dimensiją vertinant paslaugos kokybę, vadinamas kokybės spraga ir gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Neigiama spraga reiškia, kad kliento požiūriu paslaugos kokybė yra prastesnė, nei tikėtasi, teigiama spraga reiškia, kad paslaugos kokybė viršijo lūkesčius.
| Autorius | Apčiuopiamumas | Patikimumas | Reagavimas | Užtikrintumas | Jautrumas |
|---|---|---|---|---|---|
| Laužininkienė (2013) | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama |
| Uzdilaitė (2018) | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama |
Vertinant socialinių paslaugų kokybę lietuvių autorių tyrimuose pagal visas modelio dimensijas gautos neigiamos spragos. Kokybiškas ir prieinamas socialinis būstas, patogūs dienos centrai vaikams, didelius vaikų globos namus pakeitę jaukūs kambariai butuose ar individualiuose namuose šeimynoms, atnaujintos globos įstaigos ir kuriami bendruomeniniai namai žmonėms su protine negalia - taip iš pagrindų keičiama, kuriama ir atnaujinama socialinių paslaugų infrastruktūra, įžiebianti viltį tiems, kuriems pagalbos šiandien reikia labiausiai.
Regionų iššūkiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Pokyčių drąsiai imasi ne tik didmiesčiai, bet ir regionai, kurie jau turi savo sėkmės istorijų. Giliai įsišakniję stereotipai, dėl kurių tokie projektai vis dar sunkiai skinasi kelią, keičiasi: visi kartu mokomės ne tik bijoti ar smerkti, bet ir priimti bei padėti. Pokyčiai akivaizdūs. Išvystyta ir prieinama socialinių paslaugų infrastruktūra ypatingai svarbi regionuose, kuriuose vyrauja tokios socialinės problemos kaip nedarbas, jaunų žmonių emigracija, ryškėjanti socialinė atskirtis, senstantys ir vis didesnės pagalbos bei paramos reikalaujantys gyventojai.
Regionuose juntamas ne tik paslaugų, socialinių įstaigų ar vietų jose trūkumas. Labai dažnai socialinių paslaugų įstaigos neturi kokybiškos ir jaukios infrastruktūros: veikla vykdoma senose neremontuotose patalpose, dažnai net nepritaikytose įvairių specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama jau ne vienerius metus skiriama būtent tokių socialinių paslaugų infrastruktūros pertvarkai ir plėtrai, kuomet visuose Lietuvos regionuose stengiamasi keisti dešimtmečiais nespręstas problemas.
Panevėžio rajono pavyzdys
Panevėžio rajono savivaldybė - viena tų, kuri sėkmingai kalbasi su savo gyventojais ir įgyvendino jau ne vieną itin svarbų socialinių paslaugų infrastruktūros projektą. Pirmiausia - Upytės kaime buvęs apleistas administracinis pastatas paverstas šiuolaikišku daugiabučiu, kuriame įrengti aštuoni butai. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių vyr. specialistė Irena Stankevičienė patvirtino - socialinių būstų trūkumas Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, opi problema. Būsto laukiančiųjų eilės netrumpos, tad galimybė gauti ES paramą - didelė paspirtis savivaldybei.
Dar vienas projektas, kuriuo savivaldybė didžiuojasi, ir kurių Lietuvoje kol kas vos keli, tai specialiai nupirkti du individualieji namai. Abiejuose apsigyveno po aštuonis vaikus, kuriais rūpinasi socialiniai darbuotojai. Vaikai patys ruošia maistą, turi privačią erdvę, kiemą - sukurta aplinka primena įprastą šeimose. „Kiek tenka girdėti iš socialinių darbuotojų, jie labai džiaugiasi pokyčiais, vaikai irgi, nes gyvena nedidelėmis grupėmis, gali integruotis į bendruomenę, lankytis būrelius, gyvena kaip vaikai su tėvais. Mes taip pat turime dienos centrus, veikia vaikus globojančios šeimynos, budintys globėjai“, - pasakojo I. Stankevičienė.
Be šių projektų galima paminėti ir tai, jog Panevėžio rajone neseniai iškilmingai atidaryti rekonstruoti Gustonių socialinės globos namai. Nauradų kaime veikiantys senyvo amžiaus žmonių globos namai pasikeitė neatpažįstamai: globotiniams įrengti ir naujais baldais apstatyti vienviečiai ir dviviečiai kambariai, poilsio erdvės, šiuolaikiška įranga ir baldais aprūpinta virtuvė bei valgomasis.
Bendruomenės vaidmuo ir požiūrio keitimas
Norint pasiekti visų socialinių grupių integraciją svarbu, kad pati bendruomenė suvoktų, kad jos vaidmuo šiame procese yra svariausias, o sukurta infrastruktūra, pavyzdžiui, socialiniai būstai, tėra įrankis tikslui pasiekti. V. Lisauskienė, jau ne vienerius metus dirbanti su socialinio būsto fondo plėtros projektais, pastebi, kad savivaldybių darbuotojams sekasi skleisti žinią, jog socialinio būsto gyventojas - nebūtinai žalingų priklausomybių turintis bedarbis. Tai gali būti jo ne vienerius metus laukiantys neįgalieji, jaunos šeimos ar našlaičiai.
Kaimynystė ne skaldanti, o vienijanti. Anot V. Lisauskienės, su gyventojų neigiamu požiūriu ar pasipriešinimu vis dar tenka susidurti bendruomenėse apgyvendinant vaikus iš globos namų. „Nors ir kaip būtų gaila, požiūris, kad vaikai iš globos namų yra patys blogiausi kaimynai, kokie tik gali būti, itin gajus. Pasitaiko atvejų, kuomet individualių namų kvartale įsigijus namą bendruomeniniams vaikų globos namams, gyventojai negali su tuo susitaikyti. Institucinės globos pertvarkos tikslas, kad vaikai gyventų visuomenėje: grįžtų namo į daugiabutį ar namą, o ne globos namus.“
Kad gyventojai nenorėtų gyventi šalia socialiai pažeidžiamiausiųjų parodė ir prieš kelerius metus CPVA atliktas tyrimas: vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėjo, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Savo praktikoje V. Lisauskienė pasakojo susidūrusi su atvejais, kuomet apie būsimą kaimynystę sužinoję individualiųjų namų kvartalo gyventojai darė viską, kad vaikai nebūtų atkelti. Kitoje savivaldybėje daugiabučio gyventojai dėstė savo argumentus: atsikraustę vaikai garsiai klausys muzikos, o šalia bute gyvenanti neįgali močiutė dienos metu nebegalėsią miegoti, nebus ramybės. Taip vaikai, kuriems norima sukurti geresnes gyvenimo sąlygas ir užtikrinti galimybę tapti pilnaverte visuomenės dalimi, iš anksto pasmerkiami ir nustumiami į paraštes.
Eilės, nepatenkintas poreikis ir atvejo vadyba
Įvairių paslaugų trūkumas išlieka didžiulis iššūkis. Šiuo metu maždaug 750 žmonių laukia eilėje, kol galės gauti vietą apsigyventi globos namuose. „Žinome, kad eilės yra, norisi pažadėti, kad daugiau žmonių, kurie negali būti vieni namuose arba neturi galimybių būti su artimaisiais, gautų paslaugas. Tai yra iššūkis kiekvienai savivaldybei, Vilniui taip pat. Tokia tendencija yra visame pasaulyje, bet matome tendenciją, kad jauni žmonės ir jauni profesionalai, kurie į Vilnių galbūt atvyko iš kitų regionų centrų, kai jų tėvams pasidaro per sunku gyventi vieniems kažkur kitur, labai natūraliai kviečia juos atvykti į Vilnių“, - kalbėjo R.
Manome, kad reikia orientuotis ne į naujų paslaugų kūrimą. Daug svarbiau - didinti jau teikiamų paslaugų prieinamumą ir užtikrinti kokybę, sumažinti socialinių paslaugų namuose laukiančių asmenų eiles. Savivaldybėje bus naujas atvejo vadybininkas, kuris dirbs su individualių ir kompleksinių poreikių turinčiais asmenims. Jis vertins, planuos, organizuos ir koordinuos paslaugų, reikalingų asmens poreikiams tenkinti, įgyvendinimą. Atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į asmens individualius poreikius, teiks palydėjimo, informavimo, konsultavimo ir atstovavimo paslaugas gaunant skirtingų sektorių paslaugas. Savo veikloje jis bendradarbiaus su socialiniais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamų ir teikiamų paslaugų reikia asmens poreikiams užtikrinti.
Socialinio būsto plėtra ir integracija
Socialinis būstas tampa priimtinesnis. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Socialinės apsaugos projektų skyriaus vadovė Vaida Lisauskienė pabrėžia, jog vykstantys pokyčiai labai svarbūs pirmiausia dėl to, kad stengiamasi kurti kompleksinių socialinių paslaugų sistemą, kuri sudarytų priimtinas ir orias sąlygas bei galimybes kiekvienam, kuriam reikalinga tokia pagalba, ją gauti pirmiausia bendruomenėje, o tik po to institucijose.
Norint pasiekti visų socialinių grupių integraciją svarbu, kad pati bendruomenė suvoktų, kad jos vaidmuo šiame procese yra svariausias, o sukurta infrastruktūra, pavyzdžiui, socialiniai būstai, tėra įrankis tikslui pasiekti. V. Lisauskienė, jau ne vienerius metus dirbanti su socialinio būsto fondo plėtros projektais, pastebi, kad savivaldybių darbuotojams sekasi skleisti žinią, jog socialinio būsto gyventojas - nebūtinai žalingų priklausomybių turintis bedarbis. Tai gali būti jo ne vienerius metus laukiantys neįgalieji, jaunos šeimos ar našlaičiai. Kita žinia, kurią pastaruoju metu ėmėsi skleisti savivaldybės - siekiama, jog globos namuose ne vienerius metus praleidę vaikai kartu su globėjais augtų nupirktuose namuose ar butuose, taip sukuriant maksimaliai šeimoms artimą aplinką.
Kaip toliau: prioritetai ir rekomendacijos
Siekiant spręsti socialinės infrastruktūros problemas Lietuvoje, svarbu derinti kelias krypčių: didinti finansavimą ir optimizuoti išteklių panaudojimą, gerinti darbo sąlygas ir atlyginimus socialiniams darbuotojams, investuoti į infrastruktūros atnaujinimą ir pritaikymą, mažinti biurokratiją bei spartinti poreikio nustatymo ir skundų nagrinėjimo procedūras, plėtoti bendruomeninį požiūrį ir socialinio būsto programas, taikyti kokybės vertinimo sistemas (pvz., EQUASS) ir įtraukti paslaugų gavėjus į vertinimo procesus. Taip pat būtina skatinti regionų iniciatyvas bei dalytis gerąja praktika tarp savivaldybių.
Prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas. V. Lisauskienės akimis, socialiai pažeidžiamiausiųjų kaimynystei priešinamasi dėl vienos pagrindinės priežasties - klaidingai manoma, kad, šalia įsikūrus vaikams iš globos namų, žmonėms su protine negalia, nukris nekilnojamojo turto vertė. O, sumanius jį parduoti, pirkėjų sulaukti bus neįmanoma. Tačiau tokia baimė nėra pagrįsta. Kartais, panorus įsigyti sklypą ar namą, kuriame ateityje įsikurtų vaikai iš globos namų ar žmonės su protine negalia, jį tiesiog atsisakoma parduoti savivaldybėms, motyvuojant nenoru pakenkti kaimynams. Projektai taip ir lieka dūlėti stalčiuose, nes tiesiog nėra galimybės įsigyti reikiamo turto.
Visos 60 savivaldybių, įgyvendindamos socialinio būsto fondo plėtros projektus, renkasi du kelius: perka butus, ir tai yra patrauklesnis sprendimas socialinio būsto gyventojams, kuriems lengviau pritapti prie vietos bendruomenės, arba stato ar rekonstruoja senus bendrabučius. Kad socialinių būstų problema regionuose išties opi patvirtina ir savivaldybės. Viena vertus, didmiesčiuose paprasčiau susirasti darbą, žmonės gauna didesnes pajamas, regionuose - vis dar daugiau socialinės rizikos asmenų, maža to, palyginti su didmiesčiais, savivaldybėms įsigyti būstus išties sudėtinga.
tags: #socialine #infrastrukturos #problemos