Kelio meniskas yra kremzlinis darinys, kuris skiria šlaunikaulį nuo blauzdikaulio. Meniskai - tai du pusmėnulio formos skaidulinio-kremzlinio audinio diskai, dengiantys vidinį ir šoninį blauzdikaulio plato paviršių. Jų funkcija labai svarbi - meniskai amortizuoja kelio sąnariui tenkančią apkrovą ir sumažina sąnarinių paviršių spaudimą vienas kito atžvilgiu, kartu stabilizuoja sąnarį neleisdami šlaunikauliui slysti blauzdikaulio atžvilgiu, gerina sąnario tepimą, taip mažindami trintį, užtikrina sąnarinės kremzlės mitybą.
Dažnai meniskas įvardinamas kaip kelio kremzlė. Kelio sąnarys turi du meniskus - vidinį ir išorinį, kurie turi skirtingą formą, tačiau dažniausiai jie yra pusmėnulio formos. Meniskas kartu su priekiniu kryžminiu raiščiu atlieka stabilizacinę funkciją. Taip pat jis atlieka amortizacinę funkciją, padėdamas keliui atlaikyti patiriamą spaudimą.
Menisko plyšimo priežastys ir simptomai
Kai mes einame, šokinėjame, bėgiojame, kelio sąnarys gauna labai didelį krūvį. Tokiu atveju kelio meniskas padeda atlaikyti keliui tenkantį spaudimą, apsaugodamas kaulo paviršių nuo sužalojimų. Keliui tenkančio krūvio amplitudė didėja priklausomai nuo atliekamo veiksmo greičio (ėjimas, bėgimas, šokinėjimas).
Su menisko plyšimu susidurti gali tekti įvairaus amžiaus žmonėms. Jauname amžiuje menisko plyšimas dažniausiai įvyksta sportuojant ir patiriant sportinę traumą. Tai sukelti gali keliams pavojingi judesiai, ypač - kojos persukimas ar nenatūralus pasisukimas kojomis. Vyresnio amžiaus žmonės su menisko plyšimu dažnai susiduria dėl kitokių priežasčių: su amžiumi audinių elastingumas mažėja, meniskas pasidaro kietesnis (tai vadinama menisko degeneracija), todėl vyresniame amžiuje dažnesni degeneraciniai plyšimai.
Dažnas, aštrus, stiprus skausmas sulenkus kelius gali būti pirmas menisko plyšimo ženklas. Šis skausmas gali pasireikšti ir atliekant kitus judesius, kaip tupiantis, lipant laiptais, sukantis ar kitaip sukeliant spaudimą keliui. Greta šių simptomų taip pat būdingas kelio sąnario skausmas, padidėjęs jautrumas bei patinimas. Plyšus meniskui, ypač vyresniame amžiuje, dažnai reikalinga menisko operacija bei sąnario paviršiaus atstatymas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Pasak kineziterapeutės, apie galimai įvykusį menisko plyšimą signalizuoja girdimas trakštelėjimas, stiprus aštrus kelio sąnario skausmas, kurį gali lydėti arba ne patinimas. Skausmas jaučiamas lipant laiptais, ypač žemyn, tupiant, klūpiant. Jei plyšusi menisko dalis įstringa tarp šlaunikaulio gumburų, atsiranda vadinamasis kelio sąnario „blokas“, t. y. nebegalima ištiesti kojos per kelio sąnarį.
Diagnozė ir tyrimai
Menisko plyšimas gali būti diagnozuotas tik atvykus pas kineziterapeutą bei jam atlikus įvairius testus. Taip yra dėl to, nes panašūs simptomai būdingi ir kitoms kelių problemoms, kaip sąnario degeneracijai, bursitui ar sausgyslių, raiščių problemom. Dar vienas būdas aptikti menisko plyšimą ir patvirtinti įtariamus jo simptomus - magnetinio rezonanso tomografija. Tai geras neinvazinis būdas, patvirtinti šios nemalonios būklės atsiradimą.
Dažnai įtariant menisko plyšimą ir kreipiantis pagalbos yra paskiriamas rentgeno tyrimas, kuris lengvai prieinamas ir pigus. Nors šio tyrimo metu matosi tik kaulai, o meniskų plyšimų pastebėti neįmanoma, kitas lengvai prieinamas tyrimas - echoskopija leidžia tiesiogiai matyti meniskus, aplink juos esančias cistas. Auksiniu standartu minkštiesiems audiniams vertinti laikomas MRT, kuris skirtas įvertinti ne tik meniskų būklę, bet ir raiščių, kremzilinio audinio bei kitoms kelyje esančioms struktūroms.
Gydymo būdai: konservatyvus ir chirurginis
Menisko plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo ir simptomų. Nedidelis menisko plyšimas gali būti išgydomas kineziterapijos pagalba. Viena pagrindinių taisyklių yra vengti apkrovos keliui. Būtent raumenys ir padeda apsaugoti kelius nuo per didelės apkrovos. Mokslininkai įrodė, kad raumenų stiprinimas padeda sumažinti keliui tenkančią apkrovą, kadangi sąnarys ir kiti kelio dariniai gauna geresnę atramą ir palaikymą.
Neoperacinio gydymo pamatas - kineziterapija, kurią puikiai papildo fizioterapija, vaistai, injekcijos ir kiti panašūs būdai, galintys sumažinti simptomus. Kalbant apie meniskų gydymo būdus, daugiausiai tyrimų atlikta apie kineziterapijos taikymą degeneracinių meniskų plyšimo atveju. Esant kelio sąnario skausmui rekomenduojama riboti veiklas, kurios sukelia simptomus. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad reikia nustoti judėti. Rekomenduojama išlikti kiek įmanoma aktyvesniam, neiššaukiant papildomų simptomų.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Menisko operacija, dar vadinama artroskopija, atliekama tam tikrais atvejais plyšus meniskui - vienai dažniausių kelio sąnario traumų. Pilnas menisko gydymas ir sprendimas dėl operacijos priklauso nuo plyšimo tipo ir zonos: plyšus raudonojoje zonoje, jį galima susiūti, o baltojoje zonoje dažniau taikoma dalinė menisko rezekcija.
Artroskopinė menisko operacija
Jei menisko operacija reikalinga, ji dažniausiai atliekama artroskopiškai (sąnario ištyrimo ir gydymo metodas, kai naudojama speciali tam pritaikyta aparatūra). Šis metodas skiriasi tuo, kad norint atlikti sąnario ištyrimą ir tam tikrus operacinius veiksnius nereikia atverti sąnario (neatliekamas operacinis pjūvis). Operacijos metu padaromos tik kelios nedidelės skylutės darbiniams instrumentams. Tiek identifikuojant menisko pažeidimus, tiek pačios operacijos metu naudojamas artroskopas - specialus instrumentas, leidžiantis kelį apžiūrėti iš vidaus. Atliekant operaciją daromi maždaug centimetro ilgio pjūviai.
Menisko operacijos metu pacientui meniskas susiuvamas arba pašalinamos atplyšusios jo dalys. Menisko dalinis pašalinimas, dar kitaip menisko rezekcija, naudojama esant nestabiliam menisko plyšimui baltojoje zonoje. Menisko rezekcijos metu gydytojas pašalina tik atplyšusią menisko dalį ir stengiasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau sveiko menisko. Po paprastos menisko rezekcijos dažniausiai po kelių savaičių žmogus gali grįžti į darbą, o pilnai turėtų atsistatyti per 4-8 savaites.
Menisko susiuvimas yra sunkesnė operacija lyginant su rezekcija. Tačiau meniskų plyšimus esančius raudonojoje zonoje galima susiūti. Susiuvimas apsaugo kelio sąnarį nuo kelio degeneracijos ir padeda išlaikyti kelio stabilumą. Po menisko susiuvimo atsistatymas vyksta lėčiau. Susiūti meniskai sugyja maždaug per 6-12 savaičių. Yra tikimybė, kad meniskai nesugis ir reikės pakartoti operaciją. Tai priklauso nuo gydytojo įgūdžių, menisko plyšimo tipo, paciento amžiaus, aktyvumo lygio ir reabilitacijos po operacijos.
Reabilitacija po menisko operacijos ir darbingumo trukmė
Po menisko operacijos pacientams skiriama speciali mankšta, kartais rekomenduojama reabilitacija sanatorijoje. Pooperaciniu laikotarpiu labai svarbu paisyti visų gydytojo nurodymų, saugoti kelį, nepriaugti svorio, kad kojoms netektų didesnis krūvis. Jei gydytojas skiria specialias mankštas, būtina mankštintis visą nurodytą laiką ir nenutraukti mankštų tada, vos tik pajuntamas pagerėjimas.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Daugelis chirurgų rekomenduoja atlikti keleto savaičių kineziterapijos kursą, kad būtų pasiruošta menisko operacijai. Po vienokios ar kitokios menisko operacijos rekomenduojama kineziterapija, kuri padeda sumažinti skausmą, tinimą, atstatyti pilną judesių amplitudę ir pagerinti kelio funkciją. Reabilitacijos laikotarpis priklauso nuo to, kurioje vietoje buvo plyšęs meniskas.
| Operacijos tipas | Tipinė reabilitacija | Darbingumo atsigavimas |
|---|---|---|
| Dalinis menisko pašalinimas (rezekcija) | Reabilitacija 4-8 savaičių, greitesnis mobilizavimas, ankstyvi pratimai | Daugeliu atvejų pora savaičių iki darbingumo; pilnas atsigavimas 4-8 sav. |
| Menisko susiuvimas | Lėtesnė reabilitacija, ribojamas kelio lenkimas >90° ~6 sav., CPM prietaiso naudojimas | Vaikščioti dažnai jau tą pačią dieną; sportas po 3-5 mėn., susiliejimas 6-12 sav. |
Dažniausiai kineziterapeutai rekomenduoja 4-8 savaičių reabilitaciją su tiesimo bei lenkimo pratimais, tam, kad vėliau būtų galima atlikti pratimus su svoriais. Reabilitacijos metu vykdomi pratimai pagrinde skirti stiprinti kelius, kelio girnelę, keturgalvį šlaunies bei dvigalvį blauzdos raumenis.
Konkrečios reabilitacijos gairės ir pratimai
Pirmasis reabilitacijos tikslas - atstatyti tiesimo amplitudę, o tik ją atstačius skirti daugiau dėmesio lenkimui. Keturgalvio raumens stiprinimo pratimai: įtempti šlaunies keturgalvį raumenį ir laikyti įtemptą iki 5 s. Aktyvus kelio tiesimas - ištiesti operuotą kelio sąnarį ir laikyti pilnai ištiestą 5-7 s. Tiesios kojos kėlimas - sveiką koją sulenkus 90-120 laipsnių kampu, ištiestą operuotą koją pakelkite 45 laipsnių kampu ir laikykite 5-7 s.
Stenkitės pasiekti pilną ištiesimą (lyginti su sveikuoju keliu). Po treniruotės rekomenduotina uždėti ledo pūslę kelio srityje (iki 20 min.). Reguliariai šaldykite kelio sąnarį, šaltį uždėdami virš girnelės. Šaldymo trukmė - apie 20 minučių. Po operacijos dėl skysčio susikaupimo sąnaryje gali tekti jį ištraukti, atlikti kelio punkciją.
Po dalinio menisko pašalinimo sportuoti dažniausiai pradedama po 6-8 savaičių, jei susiūtas, tada sportuoti grįžtama vėliau, maždaug po 8-12 savaičių. Vaikščioti galite ir turite visu svoriu statydami abi kojas, detaliau apie tai pasikalbėsime po operacijos. Vaikščiokite su 2 ramentais, galite minti operuota koja iki 50-75% svorio (nebent Jums operavęs ortopedas paskyrė kitokį režimą). Vėliau vaikščiokite be ramentų, galite minti operuota koja iki 100% svorio.
Komplikacijos ir į ką atkreipti dėmesį
Po operacijos kelio sąnarys gali stingti, pasunkėti ištiesimas, sulenkimas, kurie gana lengvai pašalinami su kineziterapeuto pagalba. Visada įvertinama komplikacijų rizika - pooperacinės infekcijos pavojus, tromboembolinių komplikacijų rizika. Po operacijos galite stebėti patinimą ne tik kelio bet ir blauzdos srityje - tai normalu.
Jeigu jaučiate didelį veržimą, maudimą ar ribojamą kelio sąnario sulenkimą - įspėkite savo šeimos gydytoją, reabilitologą, kineziterapeutą ar jus operavusį gydytoją. Tęsiantis pooperaciniam periodui jums gali pakartotinai prireikti kelio sąnario punkcijos.
Kiek trunka nedarbingumo lapelis po menisko operacijos?
Po menisko operacijos reikia maždaug poros savaičių, kad pacientas atgautų darbingumą ir kelis sugytų. Po paprastos menisko rezekcijos dažnai po kelių savaičių žmogus gali grįžti į darbą, o pilnai turėtų atsistatyti per 4-8 savaites. Po menisko susiuvimo gijimo laikotarpis yra ilgesnis: susiuvimas apsaugo kelio sąnarį nuo degeneracijos, tačiau reikalauja griežtesnės reabilitacijos ir dažna atgavimo trukmė svyruoja nuo 6 iki 12 savaičių ar ilgiau, ypač jei tikslas - grįžti į aktyvų sportą.
Taigi, nedarbingumo trukmė priklauso nuo operacijos tipo, atliktų korekcijų ir reabilitacijos plano: dalinio menisko pašalinimo atvejais darbingumas dažnai atkuriamas per kelias savaites, o menisko susiuvimo atvejais - per kelis mėnesius. Reabilitacijos eiga ir trukmė kiekvienu atveju yra labai individuali. Tai priklauso ne tik nuo pačios traumos specifikos ir istorijos, taikyto gydymo būdo, bet ir nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, paciento nusiteikimo bei emocinės būsenos.
Praktiniai patarimai po operacijos
- Iškart po operacijos kruopščiai laikykitės operavusio gydytojo rekomendacijų.
- Reguliariai šaldykite kelio sąnarį - apie 20-30 minučių.
- Vaikščiokite ir palaipsniui didinkite apkrovą pagal gydytojo nurodymus; pirmas dvi savaites patariama vaikščioti namuose, lygiomis grindimis.
- Žaizdų perrišimas kas tris dienas, siūlai šalinami maždaug 7-12 ar 7-14 parą po operacijos.
- Kol nepašalinti siūlai, nešlapinti žaizdų; jei sušlapo - perriškite ar persiklijuokite steriliai pleistriukus.
- Jei skiriami vaistai, pasitarkite su operuojančiu gydytoju dėl nuolatinio vaistų vartojimo.
- Jei nepavyko pasiekti pilno ištiesimo per VI savaitę - kreipkitės konsultacijos į operavusį ortopedą.
Reabilitacijos svarba ir ilgalaikės pasekmės
Prieš bet kokią chirurginę operaciją turėtų būti taikoma ir priešoperacinė reabilitacija, ypač kai kalbame apie ortopedines intervencijas. Priešoperacinė kineziterapija padeda pagerinti audinių gijimą, padidinti atsistatymo po operacijos galimybes, sumažinti galimų komplikacijų riziką. Tikėtina, kad toks pacientas greičiau atsistos ant kojų ir grįš į aktyvų gyvenimą.
Pašalinus pažeistą meniską greitai progresuoja sąnarinės kremzlės degeneracija, yra didelė tikimybė, kad per 10 metų išsivystys artrozė. Visiškai pašalinus meniskus iš kelio sąnario jau po 2 metų atsiranda kelio sąnario sudilimui būdingų požymių, nes sąnarinė kremzlė neatlaiko jai tenkančių padidėjusių atramos krūvių. Todėl, kiek įmanoma, meniską stengiamasi išsaugoti ir susiūti.
Reabilitacijos pratimai po menisko rezekcijos operacijos
Po operacijos svarbu nepamiršti, kad esate tik pusiau kelio atstatymo kelyje: po operacijos širdies darbai, kineziterapija ir paciento įsitraukimas į reabilitaciją lemia ilgalaikę sėkmę. Emocinė būsena reabilitacijos procese užima svarbią vietą. Esant prastai emocinei savijautai, gali lėtėti gijimo procesas - žmogus tampa jautresnis skausmui, negeba adekvačiai įvertinti savo gebėjimų ir jėgų.
Dėl šios priežasties rekomenduojama ilgalaikėje perspektyvoje siekti ne tik chirurginio sprendimo, bet ir sistemingo fizinio aktyvumo, raumenų stiprinimo bei taisyklingos kūno mechanikos, kad sumažintumėte vėliau atsirandančios degeneracijos riziką.
Jeigu norite išsamesnės informacijos apie gydymo ir reabilitacijos galimybes po menisko operacijos, patartina pasitarti su kineziterapeutu arba reabilitologu. Daugelis klinikų ir specialistų suteikia konsultacijas, parengia individualius reabilitacijos planus ir padeda saugiai sugrįžti į kasdienę veiklą bei sportą.
tags: #nedarbingumo #lapelis #po #menisko #operacijos