Demografinio senėjimo pokyčiai lemia socialines ir ekonomines, gyventojų socialinio aprūpinimo bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, orientuotų į senų ir / ar negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, paslaugų poreikio didėjimą. Socialiniai ir sveikatos priežiūros poreikiai gali būti visiškai patenkinti tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: gydytojams, slaugytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Tik sukūrus vientisą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklo struktūrą galima efektyviai kurti integruotą, atitinkančia namuose prižiūrimų asmenų poreikius, pagalbą. Integruota priežiūra orientuota yra į pacientą, kelių lygių ir metodų strategija, skirta geresniam paslaugų koordinavimui kompleksinių sveikatos sistemų priežiūros organizavime. Labai dažnai į pacientą orientuotas terminas yra neaiškus terminas, apibūdinantis, kokia turi būti sistema. Didėjant lėtinių ligų skaičiui, sveikatos sistemos turi būti orientuotos į žmones, daugiau dėmesio skirti integruotai priežiūrai. Lietuva ne kartą bandė integruoti sveikatos ir socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau įgyvendinimas liko kuklus. 2007 metais buvo teisinė iniciatyva, tačiau šis įstatymas nebuvo įgyvendintas dėl neaiškaus bendro valdymo ir finansavimo. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikia kelių paslaugų teikėjų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, suskaidyta priežiūra gali lemti blogus sveikatos rezultatus, nepatenkintus poreikius ir pernelyg didelį paslaugų naudojimą bei išlaidas. Pripažindamos slaugos integravimo poreikį, šalys kuria naujus priežiūros modelius, kuriais siekiama pagerinti gyventojų sveikatą, pagerinti pacientų patirtį, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, remti sveikatos priežiūros specialistų gerovę ir skatinti teisingumą sveikatos srityje. Sveikatos priežiūra yra sudėtinga, kad būtų galima rasti visiems tinkantį sprendimą. Tačiau modeliuose pabrėžiamos kelios esminės savybės, pvz., orientacija į pacientą, paslaugų teikimas visame sveikatos priežiūros tęstinumui, tvirta lyderystė, atskaitomybė per veiklos rezultatus, keitimasis informacija visoje sistemoje, dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros komandoms. Integruota priežiūra yra svarbi sveikatos sistemos veiklos gerinimo strategija. Nepaisant didėjančios svarbos, integruotų priežiūros priemonių matavimo savybes išlieka neaiškios ir ribotos. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sparčiai sensta: daugėja vyresnio amžiaus asmenų, sergančių keliomis lėtinėmis ligomis, todėl vis labiau reikia koordinuotai teikiamų ilgalaikių kompleksinių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019m. paslaugų namuose gavėjų - senyvo amžiaus ir asmenų su negalia - skaičius, palyginti su 2010m., padidėjo 63,5 proc., o palyginti su 2015 m. - 18,1 proc.
Integruotos priežiūros koncepcija ir jos tikslai
- Paciento orientavimas: integruota priežiūra siekia teikti paslaugas, kurios atitinka individualius senyvo amžiaus arba negalią turinčių asmenų poreikius visam jų priežiūros laikotarpiui.
- Tekstinės tęstinumas: paslaugų teikimas per kelių lygių ir skirtingų institucijų koordinavimą, siekiant išvengti fragmentacijos ir perteklinių administracinių kliūčių.
- Lyderystė ir atsakomybė: aiški atsakomybė už paslaugų kokybę ir rezultatų matavimą, siekiant nuolatinio tobulinimo.
- Informacijos pasikeitimas: efektyvus duomenų dalijimasis tarp sveikatos ir socialinių paslaugų teikėjų, siekiant geresnės koordinacijos.
- Pirmoji sveikatos priežiūra: akcentas į primąją sveikatos priežiūrą kaip pagrindinį tašką, iš kurio pradedama koordinuota priežiūra.
- Sveikatos priežiūros komandos: tarpedagaminės komandos įtraukiant gydytojus, slaugytojus, psichologus, socialinius darbuotojus ir kt.
Priežiūros modelių įgyvendinimo iššūkiai Lietuvoje
- Teisiniai ir finansavimo klausimai: 2007 metų teisinė iniciatyva nebuvo įgyvendinta dėl bendro valdymo ir finansavimo neaiškumų.
- Veiklos koordinavimas tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų: suskaidyta priežiūra gali lemti blogus sveikatos rezultatus ir nepatenkintus poreikius.
- Matavimo ir vertinimo rodiklių trūkumai: integruotų priemonių poveikio ir efektyvumo įvertinimas dažnai yra nepakankamai aiškus.
- Aukšto senėjimo tempo demografinių pokyčių valdymas: reikia ilgalaikių kompleksinių paslaugų, kurios apimtų tiek sveikatos, tiek socialinę sritį.
Nauji integruotos priežiūros modeliai ir jų siekiai
Pripažindamos slaugos integravimo poreikį, šalys kuria naujus priežiūros modelius, kuriais siekiama pagerinti gyventojų sveikatą, pagerinti pacientų patirtį, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, remti sveikatos priežiūros specialistų gerovę ir skatinti teisingumą sveikatos srityje. Integruota priežiūra yra svarbi sveikatos sistemos veiklos gerinimo strategija, kuriorientuota į pacientą ir tęstinumo teikimą visoje sistemoje.
Duomenys apie paslaugų namuose gavėjų skaičių Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamentas teigia, kad 2019 m. paslaugų namuose gavėjų skaičius - senyvo amžiaus ir asmenų su negalia - padidėjo 63,5 procento palyginti su 2010 m., o palyginti su 2015 m. - 18,1 procento. Šie pokyčiai iliustruoja didėjantį poreikį koordinuotoms ilgalaikėms globos ir socialinių paslaugų teikimo formoms, kurios užtikrintų gyventojų gyvybingumą, savarankiškumą ir kokybišką gyvenimą senstant visuomenei.
Tarpdisciplininis požiūris: ką turėtų apimti veiklos planas
- Paciento poreikių įvertinimo ir individualizuotų priežiūros planų kūrimas.
- Koordinuoti vizitai ir paslaugų teikėjų keitimosi informacija.
- Profesinių specialistų kelių lygių komandos darbas namų aplinkoje arba priėmimo įstaigose.
- Finansavimo mechanizmų integracija ir aiškios atsakomybės paskirstymas.
- Stebėsenos ir kokybės užtikrinimo priemonės bei rezultatų matavimas.
Galimos naudos iš integruotos priežiūros modelių
- Pagerėjusi pacientų patirtis ir daugiau pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis.
- Geriau koordinuotos paslaugos, sumažėjusi nepatenkintų poreikių dalis.
- Mažesnės išlaidos per ilgesnį laikotarpį dėl efektyvesnio resursų panaudojimo.
- Pagerėjusi kokybė ir paslaugų tęstinumas, ypač lėtinėms ligoms sergantiems asmenims.
- Stipresnė teisingumo sveikatos srityje samprata ir socialinis saugumas vyresnio amžiaus gyventojams.
| Asmens poreikiai | Teikiamos paslaugos | Koordinavimo lygis |
|---|---|---|
| Namų priežiūra | Nauji slaugos modeliai, bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais | 1 pavara |
| Lėtinės ligos | Reguliarūs gydytojų vizitai, pagalbos koordinatoriai | 2-3 lygio |
| Psichosocialiniai poreikiai | Psichologo/ socialinio darbuotojo konsultacijos | Komandinio pobūdžio |
Santrauka: ką svarbu žinoti apie integruotą priežiūrą
Integruota priežiūra yra svarbi sveikatos sistemos veiklos gerinimo strategija, orientuota į pacientą ir užtikrinanti kontinuotinumą teikiamoms paslaugoms. Ji reikalauja aiškios lyderystės, informacijos dalijimosi visoje sistemoje, ir bendradarbiavimo tarp įvairių sričių specialistų. Lietuvoje augantis senėjimo procesas skatina kurti pažangias tarpdalykines struktūras, kurios suvienija sveikatos ir socialines paslaugas, todėl ilgalaikė integruota priežiūra tampa būtinybe siekiant gerinti gyventojų sveikatą, patirtį ir taupyti išlaidas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo plėtra: Lietuvos ir ES perspektyvos
Taip pat skaitykite: Viskas apie PSD ir privačius draudimus Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Kaip parengti įsakymą dėl pastato techninės priežiūros