Šiame straipsnyje aptarsime, kokią socialinę paramą gauna šeimos ir vaikai Vokietijoje, palyginsime ją su sovietine politika ir panagrinėsime, kaip šios sistemos veikia.
Vaiko pinigai (Kindergeld) ir papildoma parama šeimoms
Viena populiariausių ir plačiausiai žinomų išmokų yra vaiko pinigai, kurie Vokietijoje skiriami kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų lygio.
Nuo 2023 metų ši išmoka buvo suvienodinta ir siekia 250 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką. Ši parama yra mokama iki kol vaikui sukanka 18 metų, tačiau jei vaikas mokosi ar studijuoja, mokėjimai gali būti pratęsti iki 25-erių metų.
Svarbu pabrėžti, kad teisė į šią išmoką atsiranda net ir tuo atveju, jei vaikai liko gyventi Lietuvoje, kol vienas iš tėvų dirba Vokietijoje. Norint sėkmingai susitvarkyti dokumentus ir užsitikrinti, kad vaiko pinigai Vokietijoje pasiektų šeimą be trikdžių, profesionali Tax Back Solutions komanda gali suteikti visą reikiamą pagalbą užpildant sudėtingas paraiškas bei bendraujant su Vokietijos šeimos kasa (Familienkasse).
Pasak specialisto, šioje šalyje mėnesinės išmokos vaikams svyruoja nuo 194 Eur iki 225 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje: „Tokia finansinė pagalba skiriama iki, kol jaunuoliui sukanka 25 metai, jei iki šio amžiaus jis mokosi ir nedirba.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Vokietijoje dirbantys ES šalių piliečiai turi teisę gauti išmokas vaikams ir tada, kai šie gyvena kitoje šalyje. Vaiko pinigus taip pat gauna ir vokiečiai, kurių vaikai gyvena užsienyje.
2019 metų balandžio mėnesį vaiko pinigus Vokietijos vyriausybė skyrė 180 420 Lenkijos vaikų. 2017 metais tokių vaikų buvo mažiau nei 124 tūkstančiai. Iš viso 2018 metais vaiko pinigus tėvai gavo už 291 tūkst. vaikų, kurie gyvena už Vokietijos ribų. Iš to skaičiaus 30 tūkst. vaikų turi Vokietijos pilietybę.
Tėvystės ir motinystės atostogų išmokos (Elterngeld)
Gimus vaikui, Vokietijoje dirbantys tėvai turi teisę į tėvystės išmoką (Elterngeld), kuri kompensuoja prarastas pajamas dėl vaiko priežiūros. Ši išmoka yra skirta abiem tėvams ir gali būti dalijama tarp jų.
Standartinė išmoka paprastai siekia nuo 65 % iki 67 % buvusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (po mokesčių). Minimali išmokos suma yra 300 eurų, o maksimali gali siekti 1800 eurų per mėnesį.
Yra trys Elterngeld variantai: bazinis, Elterngeld Plus (skirtas tiems, kurie nusprendžia grįžti į darbą anksčiau, dirbdami nepilną darbo dieną) bei partnerystės premija. Ši sistema skatina vyrus aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą, nes pasirinkus modelį, kai abu tėvai prižiūri vaiką, bendra išmokų trukmė gali būti pratęsta.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Darbo sąlygos, draudimas ir socialinė apsauga dirbantiems
Vokietijos socialinės apsaugos sistema yra viena seniausių ir labiausiai išvystytų visame pasaulyje, grindžiama solidarumo ir socialinio draudimo principais.
Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.
Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime.
Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba, darbininkams - vietos socialinio draudimo tarnyba. Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.
Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Įmokas nelaimingų atsitikimų draudimui moka darbdavys. Darbdavys moka socialinio draudimo įmokas sveikatos draudimo įstaigai, kuri paskirsto gautas įmokas atitinkamoms draudimo institucijoms.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Išmokos darbingumo netekus, ligos ir bedarbystės atvejais
Netekus darbo Vokietijoje, darbuotojai, kurie per paskutinius 30 mėnesių bent 12 mėnesių dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, turi teisę į nedarbo išmoką (Arbeitslosengeld I). Ši išmoka yra draudiminė, todėl jos dydis tiesiogiai priklauso nuo buvusio atlyginimo. Paprastai asmenims be vaikų mokama 60 % buvusio vidutinio neto atlyginimo, o turintiems bent vieną vaiką - 67 %.
Pirmąsias 6 savaites ligos atveju darbdavis privalo mokėti 100 % darbo užmokesčio (Entgeltfortzahlung). Jei liga tęsiasi ilgiau nei 6 savaites, estafetę perima sveikatos draudimo fondas (Krankenkasse), kuris moka ligos išmoką (Krankengeld). Ši išmoka paprastai siekia apie 70 % bruto atlyginimo, bet ne daugiau kaip 90 % neto atlyginimo.
Vokietijos sistema taip pat numato išmokas tėvams, kai jie privalo likti namuose prižiūrėti sergantį vaiką (Kinderkrankengeld). Kiekvienam tėvui per metus priklauso tam tikras skaičius dienų už kiekvieną vaiką, kai valstybė kompensuoja prarastą uždarbį dėl vaiko slaugos.
Piliečio pašalpa (Bürgergeld) ir būsto pašalpa (Wohngeld)
Jei asmuo neturi teisės į ALG I arba ši išmoka nepadengia minimalių pragyvenimo išlaidų, Vokietija siūlo Bürgergeld (anksčiau vadintą Hartz IV). Tai socialinė parama, skirta užtikrinti orų pragyvenimą asmenims, kurie yra darbingi, bet neturi pakankamai lėšų pragyventi. Ši pašalpa priklauso nuo namų ūkio pajamų ir turimo turto vertinimo.
Mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys gali kreiptis dėl būsto pašalpos (Wohngeld), kuri yra valstybės subsidija nuomos mokesčiui ar būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Ar asmuo turi teisę į šią paramą, priklauso nuo trijų veiksnių: šeimos narių skaičiaus, bendrų šeimos pajamų ir faktinės nuomos kainos.
Pensijų draudimas ir neįgalumo išmokos
Kiekvienas legaliai Vokietijoje dirbantis asmuo moka įmokas į pensijų draudimo fondą (Rentenversicherung). Sukaupus bent 5 metų stažą Vokietijoje, asmuo įgyja teisę į vokišką pensiją sulaukus pensinio amžiaus (proporcingai dirbtam laikui).
Šis draudimas apima ne tik senatvės pensiją, bet ir apsaugą darbingumo praradimo atveju (Erwerbsminderungsrente). Jei dėl sveikatos būklės asmuo nebegali dirbti pilną darbo dieną, jis gali pretenduoti į dalinę arba pilną neįgalumo pensiją. Vokietijos sistema taip pat aktyviai finansuoja profesinę reabilitaciją, padėdama žmonėms po traumų įgyti naują kvalifikaciją ir grįžti į darbo rinką.
Palyginimas su sovietine politika ir istorinės įžvalgos
SSRS „Motina - herojė“ apdovanojimas pasirodė tik 1944-aisiais. Be jokios abejonės, praėjusio amžiaus 30-aisiais SSRS įvykdė proveržį daugeliu krypčių, taip pat ir socialinėje politikoje. Neraštingumo likvidacija, išsilavinimo prieinamumas, veikiantis socialinis liftas. Vystėsi vaikų sveikatinimo ir pionierių lageriai, gydyklų ir poilsio namai.
Tačiau lygiai taip pat reikia visada prisiminti, kad socialiniai SSRS laimėjimai taip pat buvo ne visiems. Priėjimas prie jų buvo uždraustas „tėvynės priešams“, jų vaikams, giminaičiams. Taip pat ir ištisoms tautoms, visiškai ar dalinai buvo apribotos teisės.
Tiek hitlerizmo, tiek stalinizmo pagrindą sudarė didžiosios nacijos idėja. O jos realizacija yra neįmanoma be totalitarinio režimo, be valstybės dominavimo prieš individą. Realus, tačiau atrankiniu būdu vykdomas rūpinimasis savo tauta („fiureris“, „tautų tėvas“) - skiriamoji tokio režimo žymė. Tik A. Hitleris skirstė ir naikino žmones pagal nacionalinius principus, o J. Stalinas darė viską tą patį, tik iš esmės pagal klasių principus.
Nacistinė vadovybė manė, kad atskiras gyvenamasis plotas turi lemiamą reikšmę sveikai šeimai. Be gyvenamųjų kooperatyvų, buvo įgyvendinama įspūdingų mastų socialinio būsto programa. Šeimoms buvo išduodamos beprocentės paskolos, jeigu žmona išeidavo iš darbo. O už kiekvieną gimusį vaiką buvo nurašoma po 25 proc. skolos. Mokesčiai tėvams taip pat sumažėdavo - po 15 proc. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir moraliniam motinystės palaikymui. Tų laikų Vokietijoje būti daugiavaike motina buvo prestižas. Buvo sukurtas Motinystės kryžiaus apdovanojimas. Bronzinis kryžius buvo įteikiamas 4-5 vaikų motinoms, sidabrinis - 6-7, o auksinis - už daugiau nei 7 vaikus.
Kaip prisiregistruoti, įsidarbinti ir pasinaudoti parama Vokietijoje
Lietuviai, kaip Europos Sąjungos piliečiai, dirbantys šioje šalyje legaliai ir mokantys socialinio draudimo įmokas, įgyja praktiškai tokias pačias teises į valstybės paramą kaip ir Vokietijos piliečiai. Ši parama apima ne tik tiesiogines pinigines išmokas šeimoms, bet ir apsaugą ligos, nedarbo ar senatvės atveju.
Asmeniui, susiradusiam gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje reikia prisiregistruoti vietos policijoje. EEE (Europos ekonominės erdvės) šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo.
Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai: Galiojanti ID kortelė arba asmens pasas; 2 paso nuotraukos; priklausomai nuo atvykimo tikslo - pažymos iš darbdavio ar studento dokumentai. Darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti. Jei pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti.
Apsigyvenimas ir praktiniai patarimai darbuotojams
Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse - perkamos. Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimas darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia.
Nuomojami būstai Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas ir t.t.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą.
Asmeniniai kambariai švarūs, šviesūs, standartiškai su kokybiškais „IKEA” baldais: dvigulėmis lovomis, spintomis, naktiniais staliukais. Kai kuriuose būstuose įrengtos stogo terasos. Virtuvės, vonios kambario ir poilsio zonos - tai bendro naudojimo erdvės, kuriomis naudojasi keletas skirtinguose kambariuose gyvenančių asmenų.
Biurokratiniai niuansai ir laiko limitai išmokoms susigrąžinti
Pagal Vokietijos įstatymus, išmokos už vaikus gali būti sugrąžintos už 6 praėjusius ir einamąjį mėnesį. Specialistų patarimas: dirbusiems Vokietijoje reikėtų paskubėti dar labiau - išmokos vaikams grąžinamos už praėjusius pusę metų.
„Mes savo klientams, kurie turi vaikų, visada rekomenduojame pasirūpinti vaikų pinigų gavimu. Juk tai yra legaliai šeimai priklausantys pinigai. Be to, už vaikus grįžtančios sumos dažnu atveju būna įspūdingos. Prieš kelias savaites klientui iš Norvegijos sugrąžinome beveik 4000 eurų už vieną vaiką. Ši suma susikaupė per 3 metus, klientas turėjo visus reikiamus dokumentus ir spėjo kreiptis iki, kol suėjo senaties terminas. Jeigu būtų kreipęsis vėliau nei po 3 metų, deja, padėti negalėtume.
Socialinės apsaugos iššūkiai ir viešoji diskusija
Valdant kraštutinių kairiųjų vyriausybei Vokietijoje sparčiai didėja išlaidos socialinei apsaugai: 2023 metais gavėjai gavo rekordinę 42,6 mlrd. eurų sumą, palyginti su 36,6 mlrd. Šiuo metu yra rekordinis 5,49 mln. piliečių šalpos (arba pašalpų) - taip Vokietija vadina savo socialinio rėmimo sistemą - gavėjų, ir maždaug 47,3 proc. jų sudarė užsieniečiai ne vokiečiai.
AfD paskelbė pareiškimą apie didėjančias išlaidas piliečių pašalpoms, kuriame rašoma: „Kokia kita pasaulio šalis leidžiasi taip išnaudojama?“ Pareiškimas tęsiamas pažymint, kad „pašalpas gaunančių žmonių procentas, palyginus su 2010 metais, išaugo daugiau nei dvigubai (19,6 proc.).“
Tuo tarpu specialistai ir socialinės politikos analitikai akcentuoja, kad Vokietijos socialinės apsaugos sistema yra sukurta taip, kad asmuo būtų remiamas visuose gyvenimo etapuose - nuo vaiko gimimo iki pensinio amžiaus, o teisės ir išmokos glaudžiai susietos su darbo santykiais ir socialinio draudimo įmokomis.
Praktiniai patarimai lietuviams, planuojantiems dirbti Vokietijoje
- Suvokimas, kokios lengvatos ir išmokos priklauso darbuotojui, yra esminė finansinio raštingumo dalis gyvenant svetur.
- Teisingas paraiškų pateikimas, terminų laikymasis ir, prireikus, profesionalų pagalba leidžia lietuviams jaustis užtikrintai dėl savo ir savo šeimos finansinio stabilumo svetur.
- Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104).
- Jei planuojate komandiruotes ar darbą kitoje ES šalyje, įsitikinkite, ar jums reikalinga PD A1 forma, kuri nurodo, pagal kurios šalies sistemą esate apdraustas.
Trumpa lentelė: pagrindinės šeimos orientuotos išmokos Vokietijoje
| Išmoka | Kam skiriama | Pagrindiniai parametrai |
|---|---|---|
| Kindergeld (vaiko pinigai) | Kiekvienam vaikui | 250 EUR/mėn. (nuo 2023), iki 18 m.; iki 25 m., jei mokosi |
| Elterngeld (tėvystės išmoka) | Tėvai, auginantys naujagimį | 65-67% prarastų pajamų, 300-1800 EUR/mėn., Elterngeld Plus |
| Arbeitslosengeld I | Bedarbiai su stažu | 60% neto (be vaikų) arba 67% (turintiems vaikų) |
| Bürgergeld | Asmenys, neturintys teisės į ALG I arba turi mažai pajamų | Priklauso nuo namų ūkio pajamų ir turto |
Apibendrinant: Vokietijoje dirbantys lietuviai yra integruoti į vieną patikimiausių socialinių tinklų Europoje. Sistema sukurta taip, kad asmuo būtų remiamas visuose gyvenimo etapuose - nuo vaiko gimimo iki pensinio amžiaus.
tags: #seimos #socialines #apsauga #voketijoje