Vidutinis darbo užmokestis (VDU) - tai tam tikro laikotarpio darbuotojo pajamų vidurkis, svarbus apskaičiuojant įvairias išmokas, įskaitant atostoginius, kompensacijas, išeitines išmokas bei ligos pašalpas. Klaidingas VDU apskaičiavimas gali ženkliai paveikti gaunamas išmokas, ypač susirgus, kai darbdavys moka ligos pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas.
Kas yra vidutinis darbo užmokestis ir kodėl jis svarbus?
VDU yra griežtai apibrėžtas darbo užmokesčio vidurkis, apskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką. Nors gali atrodyti, kad tai tik buhalterių reikalas, suprasti VDU skaičiavimą naudinga kiekvienam darbuotojui ir darbdaviui. Nuo VDU priklauso atostoginių, kompensacijų už nepanaudotas atostogas, išeitinių išmokų dydis bei ligos pašalpos, kurias moka darbdavys (pirmos dvi ligos dienos).
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
VDU skaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK). Aprašas nustato skaičiavimo principus, įskaitant laikotarpį ir pajamų rūšis. DK reglamentuoja, kada mokamos išmokos, o Aprašas - kaip būtent apskaičiuoti VDU.
Kada taikomas VDU?
- Kasmetinių atostogų laikotarpiu - atostoginiai skaičiuojami pagal VDU.
- Kompensacijos už nepanaudotas atostogas - mokamos remiantis VDU.
- Išeitinės išmokos ir prastovos - apskaičiuojamos pagal VDU.
- Ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas - mokamos už ne mažiau kaip 80% ir ne daugiau kaip 100% VDU.
- Kitos valstybės ar visuomeninės pareigos, darbo sąlygos, donorystė, komandiruotės - taip pat siejamos su VDU.
Kaip nustatomas VDU - skaičiuojamasis laikotarpis ir įtraukiamos pajamos
Standartiškai VDU skaičiuojamas iš trijų kalendorinių mėnesių pajamų prieš tą mėnesį, kuriam mokama išmoka. Pvz., jei ligos mėnuo - sausis, imamos ketvirčio pajamos iš spalio, lapkričio ir gruodžio. Jei darbuotojas dirbo trumpiau arba turėjo pertrūkių, taikomos išimtys - skaičiuojama iš faktiškai dirbtų mėnesių arba darbo sutartyje nurodyto mėnesinio atlygio.
Į VDU skaičiavimą įeina: pagrindinis darbo užmokestis, priedai už kvalifikaciją, viršvalandžių, naktinio darbo apmokėjimas, sisteminės premijos, darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis ir kitos nuolatinių pajamų rūšys.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Neįtraukiamos: vienkartinės premijos, dienpinigiai ir komandiruočių kompensacijos, „Sodros“ ligos išmokos, pensijos, delspinigiai, materialinės pašalpos, kompensacijos, kurios nėra tiesioginis darbo atlygis ir kt.
Ligos pašalpos skaičiavimas - kaip jis susijęs su VDU?
Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos pašalpą už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Šios dienos turi sutapti su darbo dienomis pagal darbuotojo grafiką. Išmoka turi būti ne mažesnė nei 80% ir ne didesnė kaip 100% vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal valstybės nustatytą tvarką.
Svarbu pažymėti, kad SODRA, skaičiuodama ligos pašalpą, tiesiog imasi darbuotojo pajamų pagal Socialinio draudimo įstatymą ir perdavimo periodą, nesistengdama jokių vidutinių reikšmių keisti ar kuris laikotarpis geresnis - imama objektiviai gaunama suma.
VDU apskaičiavimas ligos pašalpai už pirmas dvi dienas
Jei darbuotojas per pirmuosius dvi nedarbingumo dienas sirgo sausio mėnesį, o įprastas VDU skaičiavimui imamas paskutinių 3 mėnesių laikotarpis, kyla klausimas - kurį VDU naudoti?
Tokia situacija dažnai lemia painiavą, nes sausio mėnesio dienos darbo užmokestis gali būti didesnis nei praėjusių trijų mėnesių vidurkis. Tačiau pagal galiojančią tvarką pirmiausia imamasi paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkis, nepritempiant iki sausio mėnesio DDU, tada taikomas 80 proc. santykis ligos pašalpai.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Tai reiškia, kad ligos pašalpa už pirmąsias dvi ligos dienas apskaičiuojama ne pagal atskiro mėnesio, o pagal trijų mėnesių vidutinį dienos darbo užmokestį, kas užtikrina vienodą požiūrį visiems darbuotojams.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką arba pagal įprastines darbo dienas
Dažna klaida, ypač įmonėse dirbančiose pagal suminę darbo laiko apskaitą, yra ligos pašalpos skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas. Tokiu atveju nelaikoma, kokias dienas darbuotojas turėjo dirbti pagal grafiką.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo dienas: Nedarbingumo diena skaičiuojama fiksuotai - 8 valandomis per darbo dieną, laikantis įprastų darbo dienų (pirmadienis-penktadienis). Trūksta tikslumo, nes ignoruojamos nedarbingumo metu darbuotojui suplanuotos valandos.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką: Šiuo atveju vertinamos tik tas valandas, kurias darbuotojas turėjo dirbti pagal grafiką nedarbingumo metu. Tai leidžia teisingiau perskaičiuoti mėnesio darbo normą, neprarandant nei išdirbtų valandų, nei galimų viršvalandžių.
Skaičiuojant nedarbingumą pagal grafiką, jeigu darbuotojas sirgo 3 dienas po 8 valandų, šios valandos atimamos iš mėnesio normos. Taip nesusidaro nei viršvalandžių, nei neišdirbtų valandų skirtumai.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą skaičiavimo būdą?
- Skaičiuojant pagal darbo dienas neretai gaunamos klaidos, ypač jei darbuotojas dirba ne standartinę savaitę arba darbo valandų skaičius kinta.
- Gali susidaryti viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos, už kurias reikės papildomai mokėti.
- Skaičiavimas pagal grafiką leidžia tiksliau apskaičiuoti darbo užmokestį, nedidinant įmonės išlaidų netikslumais.
- Darbutojai geriau supranta, kokios valandos jiems yra skaičiuojamos nedarbingumo metu.
SODRA ir darbdavys - kaip jie apskaičiuoja ligos pašalpą?
SODRA apskaičiuodama ligos pašalpą naudojasi darbuotojo pajamomis pagal socialinio draudimo įstatymo reikalavimus. Ji nelygina ir nepakeičia duomenų, t.y. ji neskaičiuoja vidutinio užmokesčio kaip įmonė, o remiasi gaunamais duomenimis. Darbdavys savo ruožtu seka galiojančią VDU apskaičiavimo tvarką, skaičiuodamas ir mokėdamas ligos pašalpą už pirmas dvi darbo dienas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą ir 14 straipsnį.
Praktinės rekomendacijos darbdaviams
- Tiksliai taikyti paskutinių trijų mėnesių laikotarpį VDU apskaičiavimui.
- Verta naudoti nedarbingumo skaičiavimą pagal darbo grafiką, ypač jei įmonėje dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.
- Stebėti galiojančius teisės aktus ir Aprašo pakeitimus.
- Vertinti galimybę naudoti automatizuotas sistemas, tokias kaip OPTAS, palengvinančias suminės darbo laiko apskaitą ir nedarbingumo skaičiavimą.
Automatizuotos sistemos, kurios pagal darbo grafikus tiksliai žymi nedarbingumo dienas ir valandas bei automatiškai integruoja šiuos duomenis į darbo užmokesčio sistemas, ženkliai sumažina apskaitos klaidų riziką ir taupo darbo laiką.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar nedarbingumo pašalpa įtraukiama į vidutinį darbo užmokestį?
Ne, nedarbingumo pašalpa, kurią moka darbdavys už pirmas dvi ligos dienas, į VDU neįskaičiuojama. - Ką daryti, jei darbuotojo darbo užmokestis skiriasi paskutinio mėnesio ir ankstesnių laikotarpių?
Imamas VDU pagal paskutinių trijų mėnesių pajamas, nepriklausomai nuo padidėjusio paskutinio mėnesio atlyginimo, nebent būtų taikomas indeksavimas dėl darbo užmokesčio augimo. - Kaip apskaičiuoti VDU darbuotojui, kuris dirbo puse etato, o paskui perėjo į pilną?
Tokiu atveju VDU skaičiuojamas pagal faktines pajamas ir dirbtą laiką per skaičiuojamąjį laikotarpį, atitinkamai paskaičiuojant ir valandinį ar dieninį darbo užmokestį. - Ar į VDU įtraukiamos premijos?
Taip, jei jos yra sistemos dalis ir mokamos reguliariai, pvz., mėnesinės ar ketvirtinės premijos. Vienkartinės premijos neįtraukiamos.
tags: #ar #nedarbingumas #isiskaiciuoja #ivdu