Pastaraisiais metais, tokių įmonių skaičius smarkiai išaugo ne tik Lietuvoje ar Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Turite planų steigti ne pelno siekiančią organizaciją? Ekonomistai šiuolaikinėje mūsų visuomenėje išskiria 3 reikšmingiausias ekonomikos sritis: viešasis sektorius, privatus sektorius ir žinoma, socialinė ekonomika. Kalbant apie patį įmonės valdymą, čia taip pat yra taikomas labai laisvų ir lygių ryšių principas. Pasak statistikos, šiuo metu socialinės ekonomikos principo organizacijos padeda sukurti apie 10 procentų visos Europos Sąjungos BVP.
Kaip jau minėjome, socialiniai verslai yra laikomi kaip socialinės ekonomikos visuomenėje dalis. Jų pagrindinis tikslas yra vykdyti tam tikro pobūdžio visuomenei naudingai veiklą. Dar svarbu pabrėžti ir tai, jog socialinis verslas neretai yra organizuojamas kiek kitokiu verslo modeliu. Naudoti novatoriškus sprendimus kuriant ir prekiaujant paslaugomis ar produktais.
Straipsnyje aptarėme socialinę ekonomiką ir tokio principo organizacijų veiklą. Galima sakyti, jog tokios bendrovės kuo toliau, tuo labiau turės vis reikšmingesnę rolę mūsų ekonomikoje. Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse.
Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse.
Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką. Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos.
Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį, 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą.
Politika ir teisinė sistema
Socialinių įmonių teisinis pripažinimas ir teisinė raida Lietuvoje remiasi dviem pagrindiniais etapais ir teisės aktais. 2004 m. įstatymu institucionalizuota socialinių įmonių integracija, pripažįstant jų specifiką. Šiuo įstatymu taip pat suteikiama galimybė parengti finansinę paramą, atitinkančią socialinių įmonių modelių ypatumus. 2015 m. socialinės ekonomikos pripažinimas paspartėjo išleidus Socialinio verslo koncepciją, kurioje pateikiama politinė socialinių įmonių apibrėžtis, ir Socialinių įmonių projektų gaires, kuriose pateikiamos veiklos sąlygos, kad jos būtų laikomos socialinėmis įmonėmis. Yra parengtas socialinio verslo pagrindų įstatymo projektas, tačiau dėl jo dar nesusitarta.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Politikos formuotojai socialinės ekonomikos srityje Nacionaliniu lygmeniu socialinės ekonomikos plėtroje dalyvauja kelios valdžios institucijos ir ministerijos. Jos tai daro visų pirma įgyvendindamos nacionalines metines programas, pagal kurias socialinei ekonomikai ir ne pelno organizacijoms skiriamos biudžeto lėšos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija dalyvauja skelbiant konkursus dėl socialinės integracijos, paramos kultūrai, jaunimui ir užimtumui bei specialios paramos nevyriausybinėms organizacijoms. Savivaldybės taip pat atlieka svarbų vaidmenį teikiant finansinę paramą socialinei ekonomikai, sutelkdamos dalį savo biudžetų, skirtų viešosioms paslaugoms teikti, kad galėtų skirti dotacijas socialinės ekonomikos subjektams kaip paslaugų teikėjams. Be to, savivaldybės gali remti socialines įmones, laikinai skolindamos joms patalpas ir taip padėdamos pradėti veiklą.
Kitas svarbus subjektas, remiantis socialinę ekonomiką Lietuvoje, yra Inovacijų agentūra, viešoji įstaiga prie Ūkio ministerijos, įsteigta verslumui skatinti. Ši organizacija per visoje šalyje veikiančias vietos agentūras socialinėms įmonėms teikia mentorystės ir konsultavimo paslaugas. Paramą socialiniams verslininkams gali teikti antroji agentūra - „Investuok Lietuvoje“, kurios tikslas yra skatinti investicijas šalyje.
Integracijos į darbo rinką socialinių įmonių skėtinės organizacijos yra svarbi Lietuvos socialinės ekonomikos ekosistemos dalis. Jų vaidmuo - atstovauti integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms ir jų naudos gavėjų interesams. Nuo 2015 m. naujo tipo organizacijos, visų pirma socialinės įmonės, pripažįstamos socialinės ekonomikos dalimi. Jos sukūrė savo ekosistemą per Socialinių įmonių asociaciją ir kitų rūšių subjektus, tokius kaip inkubatoriai, akceleratoriai ir centrai. Taip pat jos veikia kaip mokymosi ir tinklaveikos platformos.
Doc. dr. Verslo vaidmuo šiandien keičiasi, nes verslo organizacijos tampa socialinio gyvenimo dalimi ir yra vis labiau skatinamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį visuomenėje. „Forbes“ teigia, kad jauni žmonės, dirbdami ir siekdami finansinės grąžos, tuo pačiu yra susirūpinę teigiamo poveikio kūrimu. „Deloitte“ 2017 metų tyrimų duomenimis, 86 proc. įmonių yra transformuojamose visuomenėse ir ieško naujų būdų spręsti sudėtingas problemas. Tačiau socialinis verslas Lietuvoje kartais yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis.
Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo formos, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių. Klaidinga nuomonė, kad socialinis verslas užsiima labdara ar aplinkosauga, taip pat dažnai dominuoja. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo - siekiama socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius. Taip pat manyta, jog socialiniam verslui taikomi nemokami atlyginimai, tačiau tai netiesa - socialiniai verslai vadovaujasi skaidrumo principais ir atskaito darbuotojams už atliktą darbą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinė ekonomika ir institutas SEI
Socialinis ekonomikos institutas (SEI) - tai organizacija, kuri atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos socialinės ekonomikos sektoriuje. SEI veikla apima socialinės ekonomikos koncepcijas, tikslus ir veiklą. Socialinės ekonomikos institutas, VšĮ (kodas 306242390) įkurtas 2023-02-08 ir šiuo metu įsikūręs Vilniuje, Kintų g. 1. Pagrindinės charakteristikos: savivaldybės pasirinkimai, nepriklausomas valdymas, dominuojanti privatioji nuosavybė be užsienio kapitalo.
SEI plėtoja tinklo veiklas: socialinės ekonomikos infrastruktūra, SEI iniciatyvos, socialinės biržos inicijuotos platformos, apskritojo SE stalo diskusijos ir kt. Ši institucija padeda formuoti bendruomeninį socialinį kapitalą, skatina įtraukti socialinės integracijos iniciatyvas ir užimtumo projektus. Socialinės ekonomikos rinkoje dalyvauja kooperatyvai, savitarpio pagalbos organizacijos, asociacijos ir fondai, socialinės įmonės.
Pagrindiniai SEI aspektai: įkūrimo data, buveinės adresas, veiklos formos, finansinės metrikos ir kredito rizikos įvertinimo nebuvimas. SEI taip pat skatina bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu ir bendruomenėmis, siekiant infrastruktūrinio palaikymo socialinei ekonomikai.
Socialinio verslo Lietuvoje kontekste svarbu paminėti Socialinės Ekonomikos Rinkos Infrastruktūros veiklos įrankius: Socialinės ekonomikos institutas (SEI), Socialinė birža (SB), Socialinės ekonomikos skatinimo taryba (SEST). Šie mechanizmai padeda kurti, plėsti ir reguliuoti socialinį verslą bei socialines įmones.
Pasaulinėje praktikoje socialinė ekonomika įsilieja į įvairias juridines formas: kooperatyvai, savitarpio pagalbos organizacijos, asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Socialinės inovacijos (SI) - tai naujos idėjos, padedančios patenkinti socialinius poreikius ir skatinti bendradarbiavimą tarp visuomenės grupių.
Socialinis verslas Lietuvoje išlieka ambicingu tikslu: jis derina socialinius ir finansinius tikslus, naudoja skirtingus finansavimo šaltinius ir formuoja tvarius verslo modelius. Daugelyje įmonių inovacijos gimsta siekiant spręsti konkrečias socialines problemas, o aukštos kvalifikacijos darbuotojai su motyvacija kuria socialinį poveikį. Dažnai verslai kuria partnerystes, kad padidintų poveikį ir sujungtų skirtingus modelius bei finansinius šaltinius.
Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, kad socialinis verslas pirmiausia sprendžia socialinę problemą, o finansinis tikslas suderintas su socialiniais tikslais. Tokia praktika skatina skaidrumą, atsiskaitymą ir paslaugų teikimą veiksmingai. Lietuvoje vis dar plėtojama teisinė bazė ES lygiu, o 2011 m. ES lygmeniu vyksta narių situacijų vertinimai.
Socialinės ekonomikos institutas ir jo partneriai siekia sukurti tvarią socialinę rinką Lietuvoje, kuri padėtų įgyvendinti ES programų gaires, stiprintų bendruomenes ir užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas gyventojams, įtrauktų daugiau žmonių į darbo rinką ir skatintų socialinį pakilimą visuomenėje.
Ar Lietuva yra skurdi, ar turtinga šalis?
Įvairių šaltinių įžvalgos
- Socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. visos ES BVP ir apima įvairias formas - kooperatyvus, savitarpio pagalbos organizacijas, asociacijas, fondus ir socialines įmones.
- Lietuvoje SEI veikla grindžiama įstatyminėmis gairėmis ir nacionalinėmis programomis, kurios skiria lėšas socialinei ekonomikai ir ne pelno organizacijoms.
- Socialinis verslas tampa atsakingo verslo ir bendruomeniškumo pavyzdžiu, kai įmonės derina inovacijas su tikslais spręsti socialines problemas.
- Mažėjančiam gyventojų skaičiui ir demografinei dinamikai būtina išvystyti kokybiškas viešąsias paslaugas ir stiprinti bendruomenių tinklus.
- Tarptautinės tendencijos rodo, kad socialinės įmonės gali pasiekti reikšmingų ekonominių rodiklių, įskaitant didelį užimtumo rodiklį ir reikšmingą poveikį BVP.
| Veiklos forma | Svarba Lietuvoje | Poveikis ekonomikai |
|---|---|---|
| Kooperatyvai | Aukšta | Stiprina vietos ekonomikas, gerina prieigą prie paslaugų |
| Kooperatyvai kredito unijos | Vidutinė | Stabilizuoja finansinę surinkimą bendruomenėje |
| Socialinės įmonės | Didelė | Kuriančios darbo vietas ir socialinį poveikį |
tags: #socialinis #ekonominis #institutas