Nagrinėjamas klausimas kelia daug abejonių ir dažnai susimaišo mitai su realiomis teisės nuostatomis. Darbo teisė Lietuvoje turi aiškius mechanizmus, ribojančius darbdavio iniciatyvą atleisti sergantį darbuotoją, ypač kai galioja nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau yra ir išimčių bei specifinių atvejų, kai atleidimas galima arba netgi privalomas. Straipsnyje apžvelgiu esminius principus, ką galima ir ko negalima daryti, kokie yra procesiniai reikalavimai, kokias teises turi darbuotojas nedarbingumo laikotarpiu, kada ir pagal ką galima įsipareigoti ar įtikinti, bei kokios priemonės egzistuoja ginčų kilimo atvejais.
Nedarbingumo laikotarpio apsauga ir bendrosios taisyklės
- Darbdavys neturi teisės vienu šūviu nutraukti sutarties darbuotojui, kuris turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, išskyrus kai nustatytos išimtys. DK 61 straipsnis ir corresponduojančios nuostatos draudžia atleidimą vien dėl ligos laikotarpiu, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., pagal DK 57 str. dėl darbo drausmės pažeidimų ar darbo sutarties termino pabaigos).
- Atleidimo laikotarpiai ir pagrindai - kai įvyksta rimti pažeidimai, darbo sutarties nutrūkti gali, bet nedarbingumo laikotarpiu tai turi būti pagrįsta konkrečiais faktais ir turi būti laikomasi visų procedūrinių reikalavimų.
- Kai darbuotojas serga ilgesnį laiką (120 dienų be pertraukos arba 140 dienų su pertraukomis per 12 mėnesių), darbdavys gali inicijuoti atleidimą pagal DK 57 str. su teisinėmis garantijomis ir išeitinėmis išmokomis. Tai aiškiai reglamentuota ir turi laikytis įstatymų. Tačiau tai nėra vienas automatinis sprendimas - svarbi priklausomybė nuo ligos pobūdžio, darbo pobūdžio ir įrodymų.
- Perėjimas į kitas pareigas ar laikinojo nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo data - net esant nedarbingumui, darbdavys turi galimybę pasiūlyti kitas pareigas ar laikinas sąlygas, bet bet kokiu atveju turi būti atsižvelgiama į darbuotojo būklę ir įrodyta, kad naujos sąlygos yra tinkamos, o darbo sutarties keitimas turi būti pagrįstas objektyviais pagrindais ir įforminamas raštu.
Atleidimo pagrindai ir situacijos, kai atleidimas įmanomas net nedarbingumo metu
- Darbuotojas inicijuoja atleidimą savo noru - darbuotojas gali pateikti prašymą išeiti iš darbo net ir esant nedarbingumo pažymėjimui. Tačiau būtina pateikti reikiamus dokumentus (gydytojo išvadas, ligos pagrindimus) ir laikytis procedūros. Darbdavys privalo nuspręsti remdamasis šaltiniais, o ne spaudimu.
- Šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo - galima bet kuriuo metu, įskaitant laikinojo nedarbingumo laikotarpį, jei abi šalys tokiai jungčiai pritaria. Šis variantas neturi būti spaudžiamas ar iš anksto numatytas dėl ligos.
- Nedarbingumo metu pažeidimai arba laikinasis darbo funkcijų sutrikimas - darbdavys gali inicijuoti atleidimą tik tais atvejais, kai yra įrodytas darbo pareigų pažeidimas ar įmonės veiklos nutraukimas (pvz., reorganizacija, funkcijų naikinimas). Atleidimas vis dar turi atitikti procedūras ir laikytis socialinių garantijų.
- Darbų sutarties pabaiga arba įmonės veiklos pokyčiai - kai darbo sutartis baigiasi arba įmonė bankrutuoja, atleidimas gali būti įgyvendintas laikotarpiu, kai darbuotojas serga, tačiau visos išmokos ir teisinės garantijos turi būti užtikrintos.
Konkrečios situacijos ir teisiniai aspektai
Darbdavys gali prašyti gydytojo išvados dėl profesinio tinkamumo, jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Tokios išvados gali būti pagrindas įpareigoti darbuotoją pereiti į kitas pareigas ar nutraukti sutartį su išeitine išmoka, tačiau šį procesą reikia atlikti teisėtais, rašytiniais įrodymais pagrįstais tvarka.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ir jo pratęsimą gali reguliuoti GKK (gydymo komisija) arba ANTAA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra). Toks sprendimas priklauso nuo individualų būsimos dalyvumo lygio nustatymo proceso rezultatų. Jei nedarbingumo pažymėjimo laikotarpis išnaudotas, yra galimybė kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo, o jei neįmanoma grįžti į darbą objektyviai dėl sveikatos - teisė įsireikšti į DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Ką daryti, kai darbdavys bando spausti iš darbo ligos metu?
- Negalima spausti darbuotojo pasirašyti pareiškimą išeiti iš darbo ligos metu arba kelti spaudimą dėl pasirinkimo.
- Jei jaučiate spaudimą ar neteisėtą spaudimą, svarbu registruoti įvykius, saugoti dokumentus ir kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl konsultacijos.
- Jeigu atleidimas pradėtas dėl ligos laikotarpiu, būtina greitai kreiptis į teisininką ar darbo teisės specialistą, nes teisinės pasekmės gali būti didelės ir gali būti reikalaujama kompensacija.
Kokios kompensacijos gali būti
- Paprastai išeitinė išmoka priklauso nuo atleidimo pagrindo ir stažo. Jei atleidimas yra teisėtas, darbuotojas gali gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo.
- Jei atleidimas įvyko neteisėtai ligos metu, gali būti taikoma kompensacija, sugrąžinimas į darbą arba restitucija teisėmis per Darbo ginčų komisiją ar teismą. Šiuo atveju vertinami faktiniai įrodymai, įskaitant gydytojo išvadas ir dokumentus.
Specialūs atvejai: kas svarbu apie dalyvumo lygio nustatymą
Jei dėl sunkių ligų žmogus yra nedarbingas ir neturi galimybės grįžti į darbą, gali būti kreiptasi į ANTAA, GKK ar atitinkamas institucijas dėl dalyvumo lygio nustatymo. Sprendimas turi būti priimtas per nurodytą terminą, o skirtumas tarp dalyvumo lygio nustatymo ir darbo galimybių gali lemti tolesnius žingsnius - įskaitant darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių ar perėjimą į laisvąsias pareigas, kur pacientams gali būti suteiktos naujos galimybės.
Teisinės rekomendacijos ir veiksmai darbuotojams
- Kreipkitės į Darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo atleidimo dienos, jei laikote, kad atleidimas buvo neteisėtas, ar susidūrėte su neteisėtomis procedūromis.
- Laikykitės visų procedūrų ir turėkite rašytinį įrodymų komplektą: gydytojo išvadas, nedarbingumo pažymėjimus, susirašinėjimą su darbdaviu, įmonės vidaus dokumentus ir kt.
- Konsultuokitės su darbo teisės specialistu, ypač kai klaidos gali kainuoti dideles kompensacijas arba grasina neteisėtas atleidimas.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Taip pat skaitykite: Kaip balsuoti sergant?
Taip pat skaitykite: Slauga, esant naujagimių abstinencijos sindromui