Šiame tekste pateikiama išsami informacija apie planuojamus pensijų didinimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projektą, indeksavimo tvarką, papildomus vidurio metų indeksavimus, II pensijų pakopos pakeitimus ir socialines priemones, nukreiptas į mažiausias pajamas turinčius gyventojus.
Sodros biudžetas ir pagrindiniai skaičiai
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Pensijų indeksavimo koeficientai ir pagrindiniai dydžiai
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Taip pat skaitykite: Pensijų naujovės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
2026 m. papildomas indeksavimas - kas keičiasi
Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Šiandienos balsavimas laikomas tik formalumu, nes projektui jau vienbalsiai pritarta komitetuose, tačiau būtent po jo paaišks galutinės sumos, kurios pasieks gavėjų sąskaitas vasaros viduryje.
Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Ministryja pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai.
Taip pat skaitykite: Padidintos pensijos Lietuvoje: kas tai ir kaip jos apskaičiuojamos?
Praktiniai pavyzdžiai ir orientaciniai skaičiavimai
Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius.
Kaip apskaičiuojama pensija: bazinė, apskaitos vienetai ir stažas
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis priklauso nuo stažo santykio su būtinuoju stažu, o individualioji dalis priklauso nuo sukauptų apskaitos vienetų ir apskaitos vieneto vertės.
Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai. Bazinė pensija: 2025 m. - 298,45 Eur; 2026 m. - 327,91 Eur. Apskaitos vieneto vertė: 2025 m. - 7,16 Eur; 2026 m. - 8,11 Eur.
Taip pat skaitykite: Kaip didės pensijos?
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Pavyzdys: Danguolė, turėjusi 42 metus stažo ir 40 apskaitos vienetų, 2025 m. pensiją turėjo 697,38 Eur, o 2026 m. pensija bus 775,93 Eur.
Priemokos, minimalios pajamos ir šalpos išmokos
Jei pensija yra mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, mokama priemoka, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei nustatytas dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jeigu kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Kiti dydžiai: 2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 Eur.
II pensijų pakopa: pasirinkimo laisvė ir atsiėmimai
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens įmokėtos lėšos. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Valstybės skatinamoji įmoka ir kvietimas kaupti savarankiškai
Valstybės skatinamoji įmoka 2026 m. jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. „Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L.Načajienė.
Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18-40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas.
Tarptautinis kontekstas ir fiskalinė tvarba
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal išlaidų pensijoms santykį su BVP Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP, todėl pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis (12,9 proc.).
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Perviršis, kuris bus skirtas individualiai daliai, didina ir bendrąjį pensijos vidurkį, bet ir atstato šiek tiek teisingumą. Reikia visą tai matyti, jeigu norime tvariai išlaikyti socialinį draudimą.
Techninės įgyvendinimo detalės ir gavėjams svarbūs aspektai
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Socialinė parama kitiems pažeidžiamiems asmenims
Taip pat siekiama didinti šalpos išmokas; šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 Eur. Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93.000 asmenų.
Valstybės remiamų pajamų dydį siūloma didinti nuo 122 iki 125 Eur. Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės išsikėlimo pašalpos ir kitos išmokos.
Gavėjų istorijos: kaip pokyčiai matomi realybėje
Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė: jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Rizikos, sukčiavimo prevencija ir viešasis diskursas
Svarbu paminėti, kad šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Valstybė ragina būti budrius ir neatverti asmeninių duomenų pašaliniams, o apie įtartinus pasiūlymus pranešti atitinkamoms institucijoms.
Santrauka skaičiais (lentelė)
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. (prognozė / pasiūlymas) |
|---|---|---|
| Sodros biudžeto pajamos | ~8,646 mlrd. € (projektas) | - |
| Pensijoms skirta dalis | 77,8 % (~6,155 mlrd. €) | - |
| Indeksavimo koeficientas | 1,1063 (siūloma) | 1,0987 (2026 m. prognozė) |
| Bazinė pensija | 298,45 € | 327,91 € |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 € | 8,11 € |
| Našlių pensijos bazė | 42,29 € | 46,46 € |
| Valstybės skatinamoji įmoka (II pakopa) | - | 33,49 €/mėn |
| Priemoka - minimalūs vartojimo poreikiai | 450 € | 468 € |
Ši lentelė pateikia svarbiausius dydžius, kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant asmenines finansines prognozes ir susidarant vaizdą apie pensijų didėjimą šaliai.
Apibendrinant, pokyčiai numato tiek reguliarius metinius indeksavimus, tiek papildomus vidurio metų didinimus, II pakopos lankstinimą ir priemones mažiausias pajamas turintiems. Gavėjai perskaičiavimų nereikalauja atlikti patys - perskaičiavimai bus atliekami automatiškai, o „Sodra“ ir ministerijos toliau dirbs prie techninio ir teisinio įgyvendinimo.
tags: #ar #bus #padidintos #pensijos