Priklausomybė nuo sekso: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Daugumai suaugusiųjų seksas yra normali - sveika patirtis jų gyvenime. Seksas su partneriais ar su savimi, ar kaip dalis naujai užmezgamų santykių - visa tai suteikia tam tikro malonumo renkantis. Tačiau priklausomybė nuo sekso, dar vadinama hiperseksualumu ar kompulsyviu seksualiniu elgesiu, yra psichologinė būsena, kai asmuo praranda kontrolę dėl seksualinių minčių, troškimų ar elgesio, nepaisant neigiamų pasekmių.

Kas yra priklausomybė nuo sekso?

Priklausomybė išlieka priklausomybė nepriklausomai nuo objekto: nesvarbu ar tai psichiką veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotikai), ar tam tikras elgesys (lošimas, persivalgymas ar seksas). Priklausomybė nuo sekso apibūdinama kaip individo intensyvus troškimas užsiimti lytinį pasitenkinimą sukeliančia veikla. Organizacija „American Society of Addiction Medicine“ priklausomybę nuo sekso įvardija kaip smegenų sutrikimą. Ji smegenims suteikia atlyginimo ir motyvacijos jausmus.

Priklausomybė nuo sekso dažnai pakeičia žmogų į tokį, kad šis tampa vienišas, socialiai atskirtas, neturintis jokių kitų tikslų, tik patenkinti savo priklausomybę. Priklausomi asmenys praranda savikontrolę ir gebėjimą pasakyti „ne“. Pokyčiai smegenyse ir biocheminiai procesai yra labai svarbūs šio sutrikimo mechanizme: susijaudinant išsiskiria dopaminas, kuris skatina impulsyvumą ir ieškoti sekso, o po orgazmo išsiskiriantis prolaktinas laikinai slopina potraukį.

Pagrindiniai simptomai ir požymiai

• Nuolatinės seksualinės mintys: nuolat galvojate apie seksą, seksualinės fantazijos trukdo kasdieniam gyvenimui.
• Kontrolės praradimas: priklausomi asmenys praranda gebėjimą pasakyti „ne“ ir atsisakyti elgesio, kuris žalingas jiems patiems ar aplinkiniams.
• Įkyrumas ir planavimas: kai nedalyvaujama jokiame sekso akte, žmogus užsiima nuolatiniu planavimu ir mintimis apie seksą.
• Pavojingas elgesys: įsitraukimas į rizikingą seksualinį elgesį nepaisant galimų pasekmių.
• Per didelis pornografijos ar masturbacijos kiekis: pornografijos žiūrėjimas, įkyri masturbacija, kuri užima daug laiko ir trukdo įsipareigojimams.
• Neigiamų pasekmių ignoravimas: elgesys tęsiasi nepaisant problemų darbe, moksluose ar šeimoje.
• Atsitraukimo simptomai: nerimas, depresija ar dirglumas, kai negalima užsiimti įprastu seksualiniu elgesiu.
• Gėda ir depresija: neigiami jausmai dėl savo elgesio, savivertės problemos.

Praktiniai pavyzdžiai

Priklausomų žmonių elgesys gali būti įvairus: jie gali daug laiko praleisti internete žiūrėdami pornografiją, sėdėdami striptizo baruose ar važinėdami gatvėmis, kuriose pilna prostitučių. Kai tam tikras elgesys veda prie neigiamų pasekmių, ir šio elgesio negalima išvengti pakartotinai, tai liudija apie priklausomybę.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomybė nuo sekso gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, psichologinius sutrikimus, trauminius išgyvenimus ar socialinius veiksnius. Mokslininkai siūlo prielaidą, jog kai kurie žmonės, kuriems dėl genetinių ar aplinkos veiksnių būdingas žemas dopamino lygis smegenyse, yra labiau linkę į nerimą ir bendrą nepasitenkinimą gyvenimu, tad gali ieškoti kompensacijos per seksualinį elgesį.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Medikai pastebi, kad pokyčiai smegenyse, ypač priekinėje frontalinėje srityje, gali būti panašūs į tuos, kurie matomi priklausomybių nuo narkotikų atveju. Nekontroliuojamas pornografijos naudojimas internete gali tapti reikšmingu rizikos veiksniu dėl lengvos prieigos prie seksualinių stimulų ir nuolat didėjančios tolerancijos.

Skirtingos priklausomybės rūšys

• Pirma grupė - įkyri masturbacija, kibernetinis seksas, pornografijos žiūrėjimas, striptizo klubai, svingeriai, dažnas lankymasis pas prostitučių.
• Antra grupė - vojerizmas, exhibicionizmas (kai kurie tyrėjai priskiria šias formas priklausomybei).
• Trečia grupė - seksualinė vergovė, smurtas, žaginimas, vaikų pornografija (tai jau baudžiamojo kodekso pažeidimai, bet medicinoje taip pat vertinami kaip sutrikimai).

Pasekmės asmeniniam gyvenimui

Priklausomas asmuo gali taip stipriai susikoncentruoti į seksualinę veiklą, kad nebelieka laiko niekam kitam. Jis gali neįgyvendinti pareigų mokymosi įstaigoje ar darbe, tapti socialiai atskirtas. Tai griauna santykius su partneriu ir šeima, kenkia sveikatai ir karjerai. Daugeliu atvejų priklausomas žmogus vengia emocinių ryšių bei realaus bendravimo ir pasitenkina virtualiais malonumais.

Ar masturbuotis yra pavojinga? Kada ji tampa problema?

Masturbacija daugumai seksologų yra laikoma normalia seksualine praktika. Atlikti tyrimai rodo, jog bent kartą gyvenime masturbuojasi apie 90 % vyrų ir 60 % moterų. Paauglystėje masturbacija padeda pažinti savo kūną ir pojūčius. Tačiau apie patologinę masturbaciją kalbama tik tuomet, kai ši mintis tampa tokia įkyri, kad įtampa neatslūgsta, kol žmogus nepasimasturbuoja. Tai susiję su hiperaktyvaus seksualinio potraukio sindromu, sukelianciu stresą ir kasdienės veiklos sutrikimus.

Per didelis masturbacijų dažnis gali rodyti padidėjusį androgenų kiekį ir gali būti simptomas, bet pats aktas, jei laikomasi higienos, paprastai nereikalauja gydymo. Svarbiausia vertinti, ar masturbacija trukdo gyvenimui, santykiams, darbui ar sveikatai.

Diagnozė ir vertinimas

Sveikatos priežiūros specialistas turi nustatyti aiškią diagnozę. Kol nėra visiškai vienodų tarptautinių diagnostikos kriterijų, vertinamas žalą sukeliantis veiksnys: ar seksualinis elgesys trukdo kasdieniams įsipareigojimams, ar sukelia rimtas pasekmes? Klinikos atstovai taip pat pabrėžia, kad svarbu atpažinti ženklus ankstyvoje stadijoje, kad laiku kreiptųsi pagalbos.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Gydymo galimybės

Gydymas dažnai prasideda nuo terapijos: kognityvinė elgesio terapija (CBT), grupinė terapija ar savipagalbos grupės. Terapija padeda atpažinti mąstymo ir elgesio modelius bei išmokti naujų strategijų kovoti su troškimais.

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): pacientas mokosi koreguoti iracionalias mintis ir elgesio modelius; įtraukiami vaidmenų žaidimai, elgesio stebėjimas ir namų darbai.
• Grupinė terapija ir 12 žingsnių programos: remiasi Anoniminių alkoholikų modeliu; suteikia palaikymą ir dalijimąsi patirtimi (pvz., Anoniminiai seksoholikai).
• Šeimos ir poros konsultavimas: svarbus atstatant pasitikėjimą ir sprendžiant santykių problemas.
• Sekso terapija: padeda atkurti sveikus intymumo įgūdžius ir apibrėžti, kas yra sveiki romantiniai santykiai.
• Medikamentai: kartais skiriami antidepresantai (SSRI), nuotaikos stabilizatoriai; sudėtingesniais atvejais vartojami medikamentai, mažinantys seksualinį potraukį (pvz., naltreksonas, hormoniniai preparatai ar chemine kastracija skirti sprendimai - itin reti ir rimti atvejai).

Skiriant gydymą, tikslas dažnai yra ne visiška abstinencija (nors kai kuriems grupėms abstinencija gali būti programos dalis), bet sveikos seksualinės praktikos atstatymas ir sugebėjimas kurti emocinius ryšius. Gydymo procese svarbu apibrėžti, kas yra sveiki romantiniai santykiai, kaip jų siekti ir kuo jie skiriasi nuo ankstesnių santykių.

Praktiniai pagalbos šaltiniai

• Profesionalūs terapeutai: seksoterapeutas, psichoterapeutas, priklausomybių gydymo specialistai.
• Medicininė pagalba: šeimos gydytojas ar psichiatrinė konsultacija, kai reikalingi medikamentai.
• Savipagalbos grupės: Anoniminiai seksoholikai (AS) - draugija, kur žmonės dalijasi patirtimi ir siekia seksualinės blaivybės.
• Grupinės gydymo programos: specializuotos programos, dirbančios panašiai kaip priklausomybių gydymo programos.

Kaip elgtis, jei manote, kad turite problemą?

1. Atpažinkite požymius: nuolatinės mintys apie seksą, kontrolės praradimas, problemos darbe ar santykiuose.
2. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu ar seksologu.
3. Apsvarstykite terapiją (CBT, grupinė terapija, porų konsultavimas).
4. Prašykite informacijos apie savipagalbos grupes (pvz., AS) ir palaikymą iš artimųjų.
5. Jei reikalinga, aptarkite medikamentinį gydymą su gydytoju.

Ką daryti artimiesiems?

Artimieji dažnai jaučia pyktį, nuoskaudą, gėdą ar bejėgiškumą. Svarbu neignoruoti problemos ir paskatinti žmogų kreiptis pagalbos. Jeigu partneris motyvuotas gydytis, šeimos santykiai gali būti išsaugoti, tačiau reikia laiko atkurti pasitikėjimą.

Sveikimas ir atkryčio rizika

Nors priklausomybė nuo sekso nėra visiškai išgydoma, ją galima veiksmingai valdyti. Sėkmė dažnai ateina per nuolatinį darbą su savimi ir kartais po kelių bandymų gydytis. Pacientai gali patirti atkryčius; pirmieji metai paprastai yra sudėtingiausi. Antraisiais ar vėlesniais metais pacientai palaipsniui atgauna gebėjimą kurti prasmingus santykius. Svarbu, kad pacientas turėtų palaikymą ir suteiktų sau laiko keistis.

Pastaba apie pornografiją ir interneto vaidmenį

El. informacinių technologijų plėtra sudarė sąlygas lengvai prieinamam pornografiniam turiniui. Nekontroliuojamas pornografijos žiūrėjimas internete gali sukelti toleranciją, troškimą ieškoti intensyvesnių stimulų ir laipsniškai iškreipti požiūrį į seksualumą bei sugriauti tarpasmeninius santykius. Tyrimai parodė, kad probleminio pornografijos naudojimo požymių atitinka reikšminga dalis vartotojų.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Kaip skirti sveiką seksualumą nuo priklausomybės?

Seksas yra žmogaus prigimties dalis, todėl didelis libido nėra pats savaime patologinis. Svarbu vertinti poveikį gyvenimui: sveikas žmogus atsisakys elgesio, kuris yra žalingas jam pačiam ar aplinkiniams. Jei seksualinės mintys ir elgesys tampa pagrindiniu, nuolatiniu gyvenimo centru ir sukelia žalą, tai greičiausiai yra kompulsyvus seksualinis elgesys.

Apibendrinimas (be pabaigos)

Priklausomybė nuo sekso yra realus ir rimtas sutrikimas, turintis biologinį, psichologinį ir socialinį pagrindą. Svarbu atpažinti simptomus, suvokti, kad tai gali būti liga, ir ieškoti profesionalios pagalbos. Gydymas yra įmanomas: kognityvinė elgesio terapija, grupinė terapija, medikamentai ir savipagalbos grupės - visi šie metodai gali padėti valdyti simptomus ir atkurti prasmingus santykius bei gyvenimo kokybę.

tags: #priklausomybe #nuo #sekso #delfi