Priimame sveikinimus - Asociacija Vilniaus Moterų namai, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatoriai ir bendraautoriai, šiandien švenčia Įstatymo gimimo dieną - jo dešimties metų sukaktį! 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos parlamentas beveik vienbalsiai (88 - už, 1 - prieš, 2 - susilaikė) priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tai buvo svarbi demokratijos pergalė. Šiandien norime nuoširdžiai padėkoti tuometinei Seimo narei Dalai Kuodytei, kuri mumis patikėjo ir sukūrė darbo grupę prie Seimo Žmogaus teisių komiteto. LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gimė tuo metu, kuomet sparčiai keitėsi smurto prieš moteris šeimoje įveikimo paradigma: iki tol egzistavęs universalus įsitikinimas, kad geriausia pagalba smurto šeimoje aukoms yra prieglauda, t. y. moteris ir vaikai turi bėgti ir slėptis nuo smurtautojo, buvo keičiamas naująja paradigma, paremta specializuotos kompleksinės pagalbos teikimu.
Įstatymas įtvirtino nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, tad nukentėjusiems asmenims turi būti teikiama valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba. Būtent šio teisės akto priėmimas tapo lūžio tašku keičiant Lietuvos visuomenės požiūrį į smurto prieš moteris šeimoje problemą. 2010 m. valstybė atsiskaitė už 200 smurto šeimoje atvejų, o 2011 m. priėmus specialų įstatymą, per pirmąsias jo veikimo savaites (gruodžio 15-31 d.) buvo užfiksuota apie 3500 kreipimųsi į policiją dėl patiriamo smurto.
Tačiau įstatymo įgyvendinimas ne tik teisiškai įtvirtino apsaugą, bet ir formavo išsamų požiūrio į smurtą artimoje aplinkoje perdavimą. Eurobarometro duomenimis, 2010 m. net 84 proc. Lietuvos gyventojų kaltino pačias moteris dėl patiriamo smurto, o 2016 m. šis skaičius sumažėjo iki 42 proc. Įstatymui įtvirtinus valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, mūsų dėka ne tik mes, bet ir dar keliolika NVO gavo tęstinį programinį finansavimą SKPC funkcijoms vykdyti. Tačiau skyrus neadekvačiai mažą finansavimą viso SKPC tinklui, susidarė konfliktas, kuris tinkamai nebuvo išspręstas: Vilniaus Moterų namų nuostatos ir šio tinklo įtaka liko nepastebėtos, kai kai kurios institucijos buvo įtrauktos į kitus prioritetus, o Vilnius, kaip šalies sostinė ir didžiausias miestas, patyrė nuostolių.
Šiandien Seime vykusi spaudos konferencija, skirta Įstatymo 10-mečiui, iliustruoja, kaip balsavimo istorija atspindi platesnį pokytį. Dėl aplinkybių spaudos konferencijoje nebuvo pakviestos visos su Įstatymu susijusios institucijos, be to, keisti, atsitiktiniai asmenys daugiau pristatinėjo Įstatymą nei jo gimdytojai. Tai parodo, kad įstatymo gimimas buvo ne tik teisinių tekstų, bet ir visuomenės dialogo istorija.
KAIP SPRĘSTI ŠIĄ PROBLEMS? LINKĖJIMAI VYRIAUSYBEI - NUKREIPTI DALĮ ES RECOVERY AND RESILIENCE FUND Lėšų 30 proc. padidėjusiam pagalbos poreikiui tenkinti, skelbtI 2021 metų antrame pusmetyje papildomą konkursą papildomiems teikėjams su tikslu padidinti specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą ir prievartą patiriantioms moterims. Priartinti gyvybiškai svarbią pagalbą prie vartotojo Vilniuje ir kituose regionuose, kur jos trūksta, bet veikiame mes ir kitos moterų organizacijos, turinčios reikiamą kvalifikaciją tokiai pagalbai teikti. Kviečiame teikti gimtadienio dovanas!
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
„BNS Spaudos centre“ skelbia įvairių organizacijų pranešimus žiniasklaidai. Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko“ ne tik leido sugrįžti į 2003-ųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Serialas gvilioja įvairius šios tragedijos aspektus, tačiau svarbu suvokti, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui buvo suteikta švelnesnė.
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas pavojingesne smurto forma dėl emocinio ryšio su auką. Priežastys dažnai kyla iš siekio kontroliuoti auką, o smurtas tampa įprastu pagalbų sprendimo būdu. Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, palikdamas problemas šeimai. Tačiau 2011 m. gegužės 26 d. priimtas įstatymas pakeitė požiūrį į šią sferą. Baudžiamajame kodekse ir teismų praktikoje dabar pripažįstama, kad fizinis smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingas, o psichologinio smurto atveju taikomos grėsmės ar terorizavimas, o persekiojimas pastaraisiais metais tapo įtrauktas į kriminalinę atsakomybę.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata nėra tiesiogiai kilusi iš santuokos instituto. Tai rodo, kad konstitucinėje teisėje saugomos ir tos šeimos formos, kuriose yra emocinis prieraišumas ir savanoriškas teisių bei pareigų prisiėmimas. Ši praktika susijusi su Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnio pakeitimais 2020 m., kuris išplėtė šeimos nariams priskirtinų asmenų ratą ir keitė pačių proceso principus, suteikęs nukentėjusiesiems daugiau teisių ir apsaugos. Specialieji apsaugos poreikiai buvo įtvirtinti siekiant efektyvesnės teisinės pagalbos, laikantis ES nusikaltimų aukų direktyvos nuostatų.
Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teises, Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Joje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė priemonė, leidžianti policijai laikina forma išskirti smurto keliančiu asmenį iš gyvenamosios vietos, nebandyti jo artintis prie aukos ir jos vaikų. 15 dienų laikotarpiu šios priemonės gali būti taikomos, o sprendimas turi būti priimtas per 12 valandų nuo pranešimo gavimo. Taip pat numatytos specializuotos pagalbos centrai, kurių tikslas - teikti nemokamą pagalbą, koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti pagalbą aukoms bei jų šeimoms.
Lietuva yra pasirašiusi, o kai kuriais atvejais ir ratifikavusi svarbiausius tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius moterų teises ir apsaugą nuo diskriminacijos: 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir jos fakultatyvų protokolą, taip pat Stambulo konvenciją, kurią šiuo metu nėra ratifikuota. Regioniniu lygiu Lietuva yra Europos Tarybos narė ir dalyvauja Europos žmogaus teisių teisiniuose dokumentuose. Šie tarptautiniai įsipareigojimai įtvirtina teisinius standartus, pagal kuriuos formuojama nacionalinė politika smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Nors teisinis reguliavimas ir tarptautiniai įsipareigojimai įtvirtina reikšmingus pokyčius, svarbiausia yra visuomenės požiūrio pokytis ir nuolatinis švietimas apie elgesio normatyvumą. Smurtas artimoje aplinkoje tebėra didelis visuomenės, teisinės sistemos ir pagalbos institucijų iššūkis. Siekiant mažinti smurto mastus ateityje, būtina tęsti švietimą, ugdyti emocinį intelektą, gerinti konfliktų sprendimo įgūdžius ir plėsti pagalbos priemonių prieinamumą visoje šalyje. 2011 m. gegužės 26 d. Nr. 1 straipsnis. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Šio laikotarpio pokyčiai rodo, kad Lietuvos visuomenė priėmė įstatymines priemones ne tik kaip formalų reguliavimą, bet kaip socialinį kontraktą, kurio tikslas - apsaugoti kiekvieną žmogų nuo smurto ir užtikrinti jo saugumą nepriklausomai nuo jo gyvenimo situacijos ir šeimos formos.
- 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo priėmimas - žingsnis į pažangią paramos sistemą.
- Specializuotos pagalbos centrų plėtra ir jų vaidmens įtvirtinimas tarptautiniuose teisės aktuose.
- 2023 m. nauja redakcija - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir efektyvesnės pagalbos mechanizmai.
- Tarptautiniai įsipareigojimai ir regioninis lygius Lietuvoje formuoja normatyvą bei politinį prioritetą.
Taigi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo istorija yra ne tik teisės akto raidos istorija, bet ir žmoniųvydžio - visuomenės požiūrio, vadovavimo ir pagalbos institucijų bendradarbiavimo - istorija, kuri atspindi iššūkius, pasiekimus ir ateities tikslus.
Teisinės konteksto santrauka
Smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas pavojingesne smurto forma dėl artimo ryšio su auką. Įstatymas susiformavo vangiančios iteracijos, kuriose visuomenė įpranta matyti smurto atvejį ne tik kaip privataus gyvenimo, bet kaip visuomenės sveikatos ir teisinės apsaugos klausimą. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas bei koordinuotas institucijų veikimas užtikrina, kad aukos gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą, laikinojo apgyvendinimo paslaugas ir kitas būtinas priemones.
Nors Lietuvos įstatymai ir tarptautiniai dokumentai nustato gaires, praktiškai svarbiausia išlieka visuomenės švietimas: kaip atpažinti smurto riziką, kaip ją įvertinti ir kaip elgtis, kai kalbama apie aukų apsaugą. Įstatymo tęstinumas priklauso nuo nuolatinio bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų realiai pasiekiama visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas