Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: apsaugos orderis, prevencija ir gyvenimas skyrium

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.

Kas laikoma smurtu artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje apima fizinį, psichinį, ekonominį ar kitokį poveikį, dėl kurio asmuo patiria žalą. Aiškinama, kad smurtas gali būti ir neveikla, kai ji sukelia žalą ar grėsmę. Smurtą patyręs asmuo - tai asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas, taip pat vaikas, liudininkas ar gyvenantis aplinkoje, kur buvo smurtu.

Teisinės nuostatos ir jų raida

2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris priskyrė smurtą visuomeninei reikšmei turinčių veikų kategorijai ir paskatino greitą valstybės institucijų įsikišimą bei pagalbos teikimą aukoms. Šiomis tendencijomis slypi pokyčiai ir Baudžiamojo proceso kodekso bei Baudžiamojo kodekso praktikoose: tiek fizinis smurtas, tiek kitos jo formos laikomos pavojingomis, ypač kai jos vykdomos artimoje aplinkoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos teisinėje erdvėje didelis dėmesys skiriamas specialiesiems apsaugos poreikiams (36-2 str. BPK). Taip pat nacionaliniu lygmeniu įtvirtintas naujas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris numato apsaugos nuo smurto orderį kaip prevencinę priemonę, skirtą smurto pavojų keliančiam asmeniui laikino išvykimo iš gyvenamosios vietos įpareigojimui ir artimųjų saugumui užtikrinti.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis

Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su smurto patirtimi šeiminiais ryšiais. Orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui; sprendimą dėl įpareigojimų skiria policijos pareigūnas gavęs pranešimą apie galimą smurtą ir įvertinęs pavojaus riziką. Jei taikomi papildomi teisiniai mechanizmai, orderis gali būti skundžiamas teisme, o jo galiojimas gali būti pratęsiamas arba nutraukiamas teismo sprendimu.

Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje

Institucijų funkcijos ir bendradarbiavimas

  1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia nemokamą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei bendrauja su kitomis institucijomis.
  2. Savivaldybės koordinuoja prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybių strateginiuose planuose, finansuojant jas iš valstybės ir vietinių biudžetų bei tarptautinių programų.
  3. Specializuotos pagalbos centrai informuoja ir įsitraukia į teikiamą pagalbą, įskaitant psichologinę, teisinę ir kitą reikalingą pagalbą.

Praktiniai įgyvendinimo mechanizmai

Gavus pranešimą apie smurtą, policijos pareigūnai užfiksuoja įvykį ir pradeda ikiteISminį tyrimą, siekdami užtikrinti sklandų procesą bei apsaugoti nukentėjusius. Jei taikomas apsaugos nuo smurto orderis, pareigūnai užtikrina jo įvykdymą ir stebi laikymąsi. Taip pat užtikrinama, kad nukentėję asmenys gautų medicininę pagalbą ir, esant poreikiui, būtų perduoti į specializuotos pagalbos centrus.

Pagal naująją redakciją, apsaugos nuo smurto orderis gali būti taikomas nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant užtikrinti greitą apsaugą aukoms. Jei bus pažeisti Orderio reikalavimai, galima taikyti administracines atsakomybės priemones.

Statistika ir visuomenės požiūrio pokyčiai

Statistika rodo aukštą smurto artimoje aplinkoje lygį Lietuvoje: 2019 metais buvo gauta apie 53 tūkst. pranešimų, o apie 80,2% nukentėjusiųjų buvo moterys. Tačiau kartu didėja ir suvokimas apie smurtą bei būtina pagalba: 11 tūkst. žmonių pasinaudojo specializuotų pagalbos centrų paslaugomis 2019 metais. Finansavimas specializuotos pagalbos centrams 2020 m. siekė apie 1,5 mln. eurų. Šie duomenys rodo ne tik smurto problemos mastą, bet ir augančią įvairovę pagalbos teikimo mechanizmams.

Nauji teisės aktai skatina plėsti specialistų, galinčių atpažinti smurtą ir dirbti su aukomis, ratą, bei stiprina tarpinstitucinį bendradarbiavimą nuo savivaldybių iki nacionalinių institucijų. Taip pat siūloma skatinti nepagrįstą teisinės pagalbos teikimą ir plėsti pagalbos tinklą visoje šalyje.

Tarptautinis kontekstas

Lietuva yra ES ir tarptautinių teisių sutartinių įsipareigojimų dalyvė: ratifikavęs 1966 metų Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Dalyvauja Convetary dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) su papildomu protokolu. Šiandien Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl smurto artimoje aplinkoje bei moterų teisių apsaugos, o Stambulo konvencijos ratifikavimas tebėra diskusijų tema. Regioniniame kontekste Lietuva yra Europos Tarybos narė, prisidėjusi prie žmogaus teisių standartų įgyvendinimo.

Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys

Įstatymo tikslai ir ateities kelių kryptys

Tebevykdant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, prioritetas išlieka aukų apsauga, teikiama greita ir kokybiška pagalba bei prevencija. Taikant bendrasias priemones, reikia didinti visuomenės švietimą apie tai, kas yra normalu, o kas - žalinga; skatinti emocinį intelektą, konfliktų sprendimo įgūdžius ir platesnį specializuotų paslaugų teikimą. Siūloma toliau plėtoti apsaugos nuo smurto orderio mechanizmą, įtraukti daugiau nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų, dėliojant bendrąją pagalbos infrastruktūrą visoje šalyje.

Praktiniai duomenys ir chronologija

Trumpa įstatymo chronologija: 2011 m. įsigaliojo įstatymas, kuris pakeitė požiūrį į buitinius konfliktus; 2016-2018 m. buvo toliau tobulinami mechanizmai; 2023 m. įstatymai patikslino apsaugos nuo smurto orderį ir įkūrė Smurto artimoje aplinkoje prevencijos tarybą bei savivaldybių komisijas; 2025 m. įtrauktos papildomos nuostatos ir tolesni pataisų projektai. Šiuo metu, pirmąjį pusmetį nuo įstatymo įsigaliojimo, gauta apie 27 tūkst. pranešimų, iš jų daugiau nei 7 tūkst. orderių buvo išduota.

Digging Deeper into Domestic Violence: Understanding the basics of protection orders

Duomenų lentelė: pagrindiniai rodikliai (2019-2020)

RodiklisDuomenys
Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (2019 m.)53 tūkst.
Nukentėjusieji (moterys, 2019 m.)80,2%
Pagalbą priėmę asmenys specializuotuose centruose (2019 m.)11 tūkst.
Specializuotos pagalbos centrų finansavimas (2020 m.)1,5 mln. eurų

Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas

tags: #apsaugos #nuo #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymas