Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje, kuriai skiriamas vis didesnis dėmesys. Lietuvos teisinė sistema užtikrina, kad būtų įsikišta į smurto artimoje aplinkoje situacijas ir pritaikytos apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti aukas ir jų vaikus nuo pavojaus, kurį kelia smurtautojas. Šiame straipsnyje aptariamos teisinės priemonės, teisėsaugos institucijų vaidmuo ir iššūkiai, susiję su smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga.
Teisėsaugos institucijų vaidmuo
Smurto artimoje aplinkoje atvejais policija turi pareigą įsikišti ir užtikrinti aukos apsaugą nuo pavojaus. Policijos pareigūnai įprastai pirmieji atvyksta į įvykio vietą ir turi pareigą įvertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Policija kartu su teismu turi teisę ir pareigą taikyti apsaugos priemones tam, kad apsaugotų auką ir jo (jos) vaikus.
Apsaugos nuo smurto orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Statistika ir tendencijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (SAA). Dažniausiai buvo patiriamas fizinis SAA (paminėta 11 proc. Lietuvos gyventojų) ir psichologinis (10 proc.). Apklausos duomenimis dažniausiai buvo patiriamas fizinis (patyrė 69 proc. apklaustų asmenų), psichologinis (62 proc.), žymiai rečiau - seksualinis (5 proc.) ir ekonominis (2 proc.) SAA.
Registruotų nusikaltimų tendencijos rodo didėjantį SAA atpažįstamumą. 2024 m. policijoje registruoti 54 602 pranešimai dėl galimo SAA, 2025 m. sausio-vasario mėn. - 8 483 pranešimai. Nuo 2020 m. iki 2023 m. stebimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus augimas (nuo 39,4 tūkst. iki 57,5 tūkst. per metus). 2024 m. šių pranešimų skaičius buvo šiek tiek mažesnis (55 554), 68,8 proc. pranešimų pasitvirtino.
Pagal minėtos apklausos duomenis pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. patyrusių SAA, o į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi tik 17 proc. patyrusių SAA. Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal toleranciją smurtui: Eurobarometro 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų asmenų Lietuvoje linkę sutikti su teiginiu, kad moterys dažnai linkusios sugalvoti arba perdėti, kalbėdamos apie prievartą ar išžaginimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, smurto atpažinimas nors ir lėtai, bet didėja: 55 proc. apklaustųjų fizines bausmes laiko smurtu prieš vaikus (2021 m. - 41 proc.), 6 proc. - auklėjimo priemone (2021 m. -9 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos apibrėžimas ir praktika Prancūzijoje
Pagrindiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Patyrę smurtą artimoje aplinkoje | 16% Lietuvos gyventojų |
| Moterų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje | 20% |
| Fizinis smurtas | 11% Lietuvos gyventojų |
| Psichologinis smurtas | 10% Lietuvos gyventojų |
| Nesikreipė pagalbos | 58% patyrusių SAA |
| Kreipėsi į policiją | 17% patyrusių SAA |
Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys).
2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių.
Iššūkiai ir tobulinimo kryptys
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pranešimas: „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar teismai tinkamai vykdo įstatymą“.
Akcentuota, kad didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje vis dar aukšta tolerancija smurtui, smurto atvejai pasikartoja ir dauguma SAA aukų nėra linkusios ieškoti pagalbos ar pranešti apie smurtą. Būtina daugiau dėmesio ir išteklių skirti smurto prevencijai, visuomenės nuostatų keitimui, tolerancijos smurtui mažinimui.
Taip pat skaitykite: Gerovės užtikrinimas vaikams
Taip pat svarbu ieškoti būdų mažinti SAA pasikartojamumo problemą. Siekiant spręsti šią problemą, būtina ieškoti sprendimų, kaip efektyviau motyvuoti SAA pavojų keliančius asmenis dalyvauti smurto elgesio keitimo programose, taip pat būtina efektyvesnė kompleksinė pagalba nukentėjusiems ir SAA pavojų patiriantiems asmenims.
Akcentuota, kad tikslinga stiprinti policijos, orientuotos į nukentėjusio asmens apsaugą, ir teismų, neturinčių tokio požiūrio (traktuojančio orderį kaip per griežtą priemonę), bendradarbiavimą, inicijuoti mokymus ir tarpinstitucines diskusijas.
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje I Specializuotos kompleksinės pagalbos centras
Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį - prevencinę priemonę - panaikina kaip nepagrįstai paskirtą.