Seimas svarsto Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą, kuris yra svarbus šalies socialinės apsaugos sistemos elementas. Aptarsime, kaip formuojamas biudžetas, kokios pajamos ir išlaidos numatomos bei kaip tai paveiks pensijas ir kitas socialines išmokas.
2025 Metų Valstybės Socialinių Fondų Biudžetai
Seimas pritarė 2025 metų Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymui. Patvirtintos daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančios Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidos (pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Biudžete valstybinio socialinio draudimo pensijoms skirta 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc.
„Džiugu, kad Socialinio draudimo fondas tampa pačiu pajėgiausiu finansiniu fondu mūsų valstybėje. Nepaisant to, kad pensijos indeksuojamos darbo užmokesčio augimo tempu, fondams pavyksta surinkti rezervus, kurie yra labai solidūs. Ir tos pertvarkos, kurios įvyko, t. y. „Sodros“ skolų panaikinimas, dalies pensijų perkėlimas į valstybės biudžetą, atrodo, kad suformuoja tokią struktūrą, kuri gali atliepti daugelio lūkesčius tiek šiandien, tiek į ateitį. Deja, žmonės, kuriems išmokamos išmokos iš fondo, tai yra senjorai ir žmonės su negalia, vis dar yra viename didžiausių skurdo lygių, kuriuos esame turėję ir turime žiūrėti, kaip tos perteklinės lėšos, kurios kasmet yra įnešamos į „Sodros“ biudžetą, dalis jų, būtų skirta šių asmenų grupės nelygybės mažinimui“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
„Sodros“ biudžete patvirtinti šie socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientai ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodikliai:
- Pensijų indeksavimo koeficientas - 1,1063;
- Bazinės pensijos dydis - 298,45 euro;
- Našlių pensijos bazinį dydis - 42,29 euro;
- Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014;
- Pensijų apskaitos vieneto vertės dydis - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
PSDF Biudžetas
Seimas taip pat patvirtino 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kuris yra beveik 14% didesnis. 2025-ųjų PSDF biudžetas, palyginti su šiųmetiniu, didėja beveik 480 mln. Eur (13,8%) ir yra subalansuotas - įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,94 mlrd. Eur. Kitąmet suplanuotas mažesnis fondo rezervas - 625 mln.
Darbo Išmokų Fondas
Patvirtinto ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 metų biudžetas - taip pat perteklinis. Darbo išmokų fonde kaupsis daugiau nei 40 mln. Eur. Fondo pajamos kitąmet sieks 55,7 mln. Eur - 16% (7,7 mln. Eur) daugiau nei laukiama 2024-aisiais, išlaidos - 15 mln. Eur - 6,3% (1 mln. Eur) mažiau. Pajamos išlaidas viršys 40,74 mln. Eur. Darbdavių įmokos 2025 metais turėtų siekti 47 mln. Eur, išmokos - beveik 14,7 mln. Eur, o pajamos už investuotas laisvas lėšas - 8,2 mln.
2026 m. „Sodros“ Biudžeto Planai
Seimas po svarstymo pritarė Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, kuriuo planuojama patvirtinti daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančias pajamas ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidas. 2026 m. „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas daugiau kaip 1,463 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
„Sodros“ biudžeto pajamos bus beveik 1,357 mlrd. eurų arba 15,3 proc. didesnės, nei laukiama 2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė anksčiau yra pažymėjusi, kad didesnis augimas numatomas dėl šalies darbo užmokesčio prognozuojamo fondo augimo, didesnių valstybės biudžeto asignavimu bendrajai pensijos daliai kompensuoti ir grįžtančių pensijų kaupimo dalyvių įmokos.
Pavyzdžiui, asignavimai iš valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti sieks 3,822 mlrd.
Pagrindinės Pajamų Dalys
- Pensijų socialinio draudimo įmokos: daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų.
- Įmokos ligos socialiniam draudimui: daugiau kaip 807,2 mln. eurų.
- Įmokos motinystės socialiniam draudimui: beveik 730,9 mln. eurų.
- Įmokos nedarbo socialiniam draudimui: beveik 526,1 mln. eurų.
- Įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui: beveik 64,1 mln. eurų.
- Savanoriškojo socialinio draudimo įmokos: 4 mln. eurų.
- Asignavimai iš valstybės biudžeto: 3 mlrd. 825 mln. eurų.
„Sodros“ Biudžeto Išlaidos
Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei laukiama 2025 metais.
Pagrindinės Išlaidų Dalys:
- Valstybinio socialinio draudimo pensijoms: daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama).
- Ligos draudimo išmokoms: apie 642,7 mln. eurų.
- Motinystės draudimo išmokoms: 488 mln. eurų.
- Nedarbo socialiniam draudimui: beveik 521,4 mln. eurų.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui: daugiau kaip 50 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 64,7 mln. eurų - 7,5 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2025 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos - 488 mln. eurų - 7,1 proc. daugiau (32,2 mln. eurų), nedarbo draudimo - 521,4 mln. eurų - 0,2 proc. (1,3 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 4,4 proc.
Pensijų Indeksavimas ir Pokyčiai
Prognozuojama, kad vidutiniškai senatvės pensininkų 2026 m. bus 640 tūkst. žmonių ir padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. žmonių. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė pažymėjo, kad planuojamas geresnis pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Prognozuojama, kad 2026 metais turintiems būtinąjį stažą santykis gali pasiekti 51 proc.
Planuojamos „Sodros“ pajamos viršys išlaidas 1,463 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (94,3 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 550 mln. eurų) jo perviršis sieks 819 mln. Kitais metais senatvės pensijoms numatoma skirti 6,931 mlrd. eurų (78,9 proc. visų fondo išlaidų) - 12,6 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) - tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys, tam skiriant 615 mln. eurų. Be to, numatoma dar 90 mln. Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 47,4 proc. Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2026 metais sieks apie 640 tūkst. - 1,1 proc.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 40 proc. dalyvių. 2026 metų metų pabaigoje „Sodros“ rezervinio fondo lėšos sieks 3,783 mlrd.
Pensijų Indeksavimo Koeficientai ir Dydžiai:
- Pensijų indeksavimo koeficientas - 1,1063.
- Bazinės pensijos dydis - 298,45 euro.
- Našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro.
- Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014.
- Pensijų apskaitos vieneto vertės dydis - 7,16 euro.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisomis, be to, siūloma suvienodinti visų savarankiškai dirbančiųjų įmokų bazę ri ją skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tai palies apie 6 tūkst. gyventojų, į „Sodros“ biudžetą būtų papildomai surenkama apie 7 mln.
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Pajamos (mlrd. eurų) | 8,646 | 10,252 |
| Išlaidos (mlrd. eurų) | 7,906 | 8,789 |
| Pajamos viršija išlaidas (mlrd. eurų) | 0,740 | 1,463 |
| Vidutinė senatvės pensija (eurais) | 673 | 750 |
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1,1063 | 1,0987 |
Pensijų Kaupimas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka. Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus.
„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L.
Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba 2 tūkst. Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys 60 Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar 33,49 Eur. Taigi bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį sudarytų apie 93,49 Eur, o per metus - daugiau nei 1,121 tūkst.
Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. „Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį.
Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui. „Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur“, - sako L.
L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. „Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote.