Šios socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis, nedarbas sudaro sąlygas socialinės rizikos didėjimui. Globalizacijos sąlygomis įtampos ir negatyvūs reiškiniai valstybės viduje sudaro prielaidas socialinės atskirties didėjimui. Minėtos aplinkybės leidžia teigti apie socialinės pagalbos svarbą šeimai.
Socialinė pagalba šiame magistro darbe suprantama kaip šeimos savarankiškumą skatinanti sąlyga, užtikrinama bendruomenėje. Tačiau kaimo bendruomenėse ši problema sunkiai sprendžiama. Tyrimo problemą apibūdina magistro darbe keliami klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar teikiama socialinė pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, kaip prie pagalbos šeimai prisideda bendruomenė?
Darbe keliamas pagalbos adekvatumo šeimos poreikiams klausimas, pabrėžiant rizikos šeimos savarankiškumą. Siekiant atskleisti šio savarankiškumo pagalbos galimybes, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, duomenų rinkimui taikant apklausos raštu metodą. Naudoti du klausimynai. Pirmasis buvo skirtas socialinės rizikos šeimoms, gyvenančioms kaimuose. Antrasis buvo skirtas bendruomenės nariams, savo darbe susiduriantiems su socialinės rizikos šeimomis.
Socialinės rizikos šeimos narių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis šeimų gyvena iš socialinių pašalpų, pagrindiniai jų įvardijami sunkumai - materialiniai, gyvenamojo būsto neturėjimas, probleminis vaikų elgesys. Šias problemas padeda spręsti socialiniai darbuotojai. Kaimo bendruomenės narių apklausa parodė, kad šios grupės respondentai mato panašias problemas, kaip ir socialinės rizikos šeimos nariai. Tačiau jie daugiau akcentuoja tėvų socialinių įgūdžių stoką, vaikų nepriežiūrą ir su tuo susijusias problemas. Pagrindiniais pagalbininkais respondentai laiko socialinius darbuotojus. Jų nuomone, įveikti socialinę atskirtį šeimos gali tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma šeimų gyvena iš socialinių išmokų. Pagrindinės nurodytos problemos buvo materialiniai sunkumai, būsto trūkumas ir vaikų elgesio problemos. Socialiniai darbuotojai padeda spręsti kylančias problemas. Šeimos nežino apie organizacijas, kurios galėtų joms padėti, tačiau tikisi pagalbos iš seniūnijų ir valstybės. Štai keletas pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria socialinės rizikos šeimos: Materialiniai sunkumai Gyvenamojo būsto neturėjimas Probleminis vaikų elgesys Tėvų socialinių įgūdžių stoka Vaikų nepriežiūra.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Statistiniai duomenys ir problemos, su kuriomis susiduria socialinės rizikos šeimos rodo, kad šeimų pozityvus funkcionavimas yra pažeistas, netenkinami šeimos narių poreikiai tinkamai gyventi ir pritapti visuomenėje. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip socialinė pagalba įtakoja socialinės rizikos šeimų savarankiškumą. Šiame magistro darbe tyrimu siekiama atskleisti, ar teikiama pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, pagalbą suprantant kaip svarbią šeimos savarankiškumo sąlygą. Tai pagrindinis tyrimo klausimas, kuris leidžia pagrįsti bendruomenės pagalbos šeimai aktualumą, inicijuojant ir palaikant socialinės rizikos šeimos savarankiškumo plėtotę.
Tyrimo problemą apibūdina klausimai, kurie keliami darbe. Jais siekiama išsiaiškinti, ar teikiama socialinė pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius? Kaip prie pagalbos šeimai gali prisidėti bendruomenė? Kaip bendruomenę įtraukti į socialinės rizikos šeimos psichosocialinės pagalbos plėtotę? Tyrimo metu gauti duomenys bus naudingi organizuojant ir teikiant socialinę pagalbą socialinės rizikos šeimoms, siekiant, kad ši pagalba atitiktų šeimos narių poreikius, ugdytų jų gebėjimus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, didintų šeimos savarankiškumą, gerintų šeimos funkcionavimą.
Tikėtina, kad socialinės rizikos šeimos ir bendruomenė socialinę pagalbą supranta skirtingai: socialinės rizikos šeimos joms teikiamą socialinę pagalbą supranta vienareikšmiškai kaip materialinę paramą, o bendruomenė stengiasi atsiriboti nuo problematiškų šeimų, jas ignoruoja ir nusisuka nuo jų. Vykdant tyrimą, viso buvo apklausta 60 žmonių. Jiems buvo pateikti klausimynai, į klausimus respondentai atsakė individualiai, pagal nurodytas atsakymo žymėjimo taisykles. Tyrimo metu apklausta 40 socialinės rizikos šeimos narių ir šeimos, kurioms būdinga bedarbystė, priklausomybė alkoholiui, prastos gyvenimo sąlygos. Taip pat apklausti asmenys, auginantys vaikus. Kitas klausimynas buvo pateiktas 20 kaimo bendruomenės narių, kurie savo darbe susiduria su socialinės rizikos šeimomis. Tyrimas vyko 2011 m. spalio mėn. 10-30 dienomis.
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Socialinės rizikos šeima - šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams. Socialinė atskirtis - tai visuomenės atsisakymas atskirų savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan. Poreikis - priklausomybė nuo egzistavimo sąlygų, kurias apibrėžia trūkumo būsena ir konkretus tos būsenos aptikimo ir pašalinimo mechanizmas. Socialiniai poreikiai - priklausomybė nuo santykių tarp žmonių atsiradimo ir išlikimo sąlygų, kurių patenkinimas nėra būtinas fiziniam organizmo egzistavimui. Socialiniai santykiai, savo ruožtu, padeda patenkinti ne tik socialinius, bet ir biologinius poreikius ir yra būtini santykių dalyvių fiziniam išlikimui.
Kiekvieno žmogaus kelio pradžia yra jo šeima. Tai viena iš seniausių žmonijos sukurtų institucijų. Ji egzistuoja tiek, kiek egzistuoja pati visuomenė ir yra pripažinta kaip seniausia jos grupė. Šeimos svarba bei reikšmė pripažįstama ir LR Konstitucijoje. Joje teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima išgyveno ir tebeišgyvena esmines socialines permainas. Vaikai - būsimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dėmesio priklausys ateities visuomenė, tautos ir jos valstybės perspektyva.
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
Siekiant užtikrinti socialinės rizikos šeimų mažėjimą neužtenka aktyvinti visuomenės, teritorinių bendruomenių ir valstybės bendradarbiavimą. Šios pastangos pirmiausia turi būti grindžiamos gilesniu, išsamesniu reguliuojamo reiškinio sociologiniu išmanymu: reiškinio išskleidimu, jo apimtimi, determinacijos, sklaidos pasekmėmis ir realiomis jo valdymo galimybėmis bei jų plėtimu. Lietuvoje, atsirado specifiniai socialinių įtampų laukai, socialinė atskirtis, formuojasi užribio sluoksnis ir kt.
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis suaktyvėjo nuo 2007 m. priėmus Socialinių paslaugų įstatymą (2006) ir skyrus tikslines dotacijas savivaldybėms socialinių darbuotojų etatų įvedimui darbui su socialinės rizikos šeimomis. Klientų poreikį atitinkanti socialinė pagalba gerina šeimų funkcionavimą, skatina jų savarankiškumą, padeda spręsti iškilusias problemas.
Mokslininkų darbuose pasigendama didesnio dėmesio poreikių tenkinimo kokybei. Socialinės paslaugos šeimai sistema dažniausiai apsiriboja finansinės paramos teikimu ir jos naudojimo priežiūra. Tačiau praktika rodo, kad vien materialinė parama nėra veiksminga. Reikalingi kompleksiniai metodai ir priemonės, skatinti socialinės rizikos šeimas integruotis į bendruomenę, motyvuoti bendruomenės narius padėti šioms šeimoms (SPG projektas).
Šiais laikais išryškėjo nevyriausybinių organizacijų vaidmuo valstybės ir bendruomenės gyvenime, kuriant pilietinę visuomenę. Nevyriausybinės organizacijos gali geriau atstovauti bendruomenės interesams nei valstybinės struktūros, nes joms priklausantys žmonės geriau išmano savo srities problemas, jų teikiamos paslaugos pigesnės ir lankstesnės, todėl ir jas spręsti prireikia mažiau laiko. Bendruomenė suprantama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo. Šis tikslas yra susijęs su gerovės kūrimu, savitarpio pagalba, todėl glaudžiai siejasi su šeimos gyvenimu. Socialinė veikla bendruomenėje apima visus tuos procesus, kurie susiję su stimuliavimu, įgalinimu ir aktyvios bendruomenės siekimu. Tai apima švietimą, paramą, konsultavimą ir advokatavimą. Svarbu pažymėti, kad bendruomenė turi būti orientuota į konkrečiai geografinei vietovei, įveikti socialines problemas. Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis apima įvairias socialines problemas bei ugdant savarankiškumą.
Apibendrinant, socialinės rizikos šeimos susiduria su įvairiais sunkumais, todėl reikalinga kompleksinė pagalba, apimanti ne tik materialinę paramą, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, psichologinę pagalbą bei bendruomenės įtraukimą. Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys į vairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos į vairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais. Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai į žūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėriukai. Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu. Socialinės rizikos vaikai turi įvairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį, gautų sau naudos. Į socialinę riziką vaikas patenka dėl įvaižių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms. Tad pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas. Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose. Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės Andrašūnienės šeimoje
Mokslinėje literatūroje įvardijama, kad vien tik neigiamas požiūris į profesinę riziką gali turėti neigiamą poveikį profesinei praktikai, o dominuojantis rizikos diskursas turi būti refleksyvus ir kūrybiškas. Tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų požiūris į jų darbe egzistuojančią profesinę riziką įvairus - išsiskyrė trys pozicijos: teigiama, neigiama ir neutrali. Teigiamai vertinantys profesinę riziką darbe mano, kad šis požiūris juos skatina dirbti efektyviau, nors ir suvokia, su kokiomis grėsmėmis jie gali susidurti dėl socialinės rizikos šeimos nenuspėjamumo ir jos narių neadekvataus elgesio. Socialiniai darbuotojai, neigiamai vertinantys profesinę riziką, ją įvardija kaip nemotyvuojantį veiksnį, kuris sukelia stresą, trikdo darbą.
Socialinės rizikos šeimos reikalauja kompleksinės pagalbos: ne tik finansinės paramos, bet ir socialinių įgūdžių ugdymo, psichologinės pagalbos bei aktyvios bendruomenės įtraukties. Vaisingas bendradarbiavimas tarp mokyklų, savivaldybių ir nevyriaybinių organizacijų padeda kurti platesnę pagalbos sistemą, orientuotą į šeimos savarankiškumo plėtrą. SPG projektas ir kitos iniciatyvos rodo, kad kompleksiniai metodai yra būtini, kad šeimos gebėtų įveikti sunkumus ir integruotis į bendruomenę.
Duomenų santraukos (apteikti įrašai)
- Apklausta 60 žmonių: 40 socialinės rizikos šeimos narių ir bedarbystė, priklausomybė alkoholiui, prastos gyvenimo sąlygos; 20 kaimo bendruomenės narių.
- Tyrimas vyko 2011 m. spalio mėn. 10-30 dienomis.
- Socialinė rizika apibrėžiama kaip vaikų iki 18 metų augančių šeimų situacija su rizikos veiksniais (priklausomybė, elgesio problemos, prasta priežiūra ir pan.).
Socialinės rizikos vaikų pobūdis ir priežastys
Vaikai, įtraukti į socialinę riziką, gali būti labai įvairūs: vieni - aktyvūs ir sunkiai įtraukiami į normas, kiti - užsidarę ir baimingi, o treti - pikti ar impulsyvūs. Jie linkę turėti mokymosi sunkumų, greitą nuovargį, trumpą dėmesio koncentraciją ir neigiamą mokymosi motyvaciją. Pagrindinės vertybės dažnai yra susijusios su materialinėmis tos pačios gryninomis, kurios gali sukelti nusikalstamą elgesį. Vaiko įsitraukimas į socialinę riziką dažnai įvyksta dėl šeimos aplinkos, smurto, globos trūkumo ir nepatenkintų pagrindinių poreikių.
Pagalba vaikams gali būti teikiama per mokyklų švietimo pagalbos tarnybų specialistus, psichologus, dienos centrus, krizių centrus ir kt. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai gali patarti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko.
Taip pat pabrėžiama, kad socialinis darbas su rizikos šeimomis turi būti nuolatinis ir lankstus. Nevyriausybinės organizacijos gali būti patrauklios dėl lankstumo, žemesnių kaštų ir artimesnio bendruomenės supratimo. Tai skatina platesnį įtraukimą į bendruomenės iniciatyvas ir skatina šeimas siekti savarankiškumo.
tags: #andrasiuniene #2007 #170 #socialines #rizikos #seima