Daugelis pasaulio šalių ir regionų, pavyzdžiui Europos Sąjungoje, laiką valstybės gerovės tikslu laikė piliečių laimę bei socialinę saugą, o BVP kartais buvo tik vienas iš rodiklių. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama platesniam gerovės indikatorių spektrui: „Beyond GDP“ ir kiti socialiniai bei subjektyvūs gerovės vertinimai lemia naujas perspektyvas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių gerovę, kai Lietuvoje ji išsiskiria dėl sparčiai augančio senėjimo tempo (SHARE duomenys). SHARE inicijuoja ilgalaikį, tarptautinį tyrimą, kuris kaupia duomenis apie sveikatą, socialinę įtrauktį, pajamas ir gyvenimo kokybę iš vyresnių nei 50 metų respondento perspektyvos.
SHARE tyrimas ir lietuvių vyresnio amžiaus kontekstas
SHARE yra longitudininis tyrimas, kuris kas dvejus metus tiria tų pačių respondentų duomenis iš 27 Europos šalių ir Izraelio, įskaitant sveikatą, socioekonominį statusą, socialinius tinklus ir kt. sričių duomenis. Lietuvoje 7-os bangos duomenys buvo rinkti 2024 metais, apklausti 50 metų ir vyresni asmenys bei jų partneriai. Tyrimas leidžia įvertinti lėtinio ligų skaičių, nuotaikos ar emocijų sutrikimus, pajamų ir darbo statuso įtaką bendros gerovės lygiui. Analizė atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje yra mažesnė nei kitose ES šalyse; nuo maždaug 65-66 metų daugėja žemos gerovės klasterio žmonių, tuo tarpu aukštos ir vidutinės gerovės klasteriai mažėja. Šie duomenys padeda suprasti, kaip pradėti formuoti į viendragą, į asmenį orientuotus gerovės stiprinimo politikos instrumentus.
Fizinė ir psichikos sveikata kaip gerovės pagrindas
Gera sveikata laikoma esmine prielaide gerovei: sveikas žmogus gali pasirūpinti poreikiais, siekti užsibrėštų tikslų ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 50 metų ir vyresni asmenys dažnai turi kelias lėtines ligas (“multimorbidity”) ir tai didina riziką psichikos sutrikimams, tokiems kaip depresija ir nerimas. Atsižvelgiant į šias tendencijas, būtina įvertinti ligų ir nuotaikų sutrikimų sąsajas su gerove: kiek lėtinių ligų turi asmuo, ar yra nuotaikos sutrikimų, ir kaip tai koreliuoja su pasitenkinimu gyvenimu.
Taip pat svarbu pažymėti, kad gydymo ir diagnostikos spragos gali sumenkinti pagalbos efektyvumą: tyrimai rodo, kad tik apie pusė pacientų, besilankančių pirminėje sveikatos priežiūroje, depresija yra tinkamai atpažinta. Todėl svarbu skatinti proaktyvų pirminės grandies specialistų vaidmenį ir nukreipti dėmesį į multimorbidinių asmenų specialias psichikos sveikatos priemones. Be to, socialiniai veiksniai, kaip reguliarus kraujospūdžio matavimas ir dantų priežiūra, gali būti susiję su bendru gerovės lygiu, ypač vyresniame amžiuje.
Ekonominės sąlygos ir pensinis amžius
Ekonominiai veiksniai, įskaitant pajamas ir skurdą, yra vienas iš svarbiausių gerovės veiksnių. Tyrimai rodo, kad pajamos gali būti svarbus gerovės indikatorius, tačiau jų įtaka priklauso nuo šalies raidos lygio ir kitų sąveikų. Lietuvoje 2017 m. minimali skurdo rizikos riba buvo 307 eurai; 65 metų ir vyresni asmenys, gyvenantys žemiau skurdo ribos, sudarė reikšmingą dalį. Palyginti su aukštesnių pajamų grupėmis, skurstančiųjų gerovė gali būti žemesnė, o tai skatina poreikį politiniams sprendimams skatinti socialinę apsaugą ir galimybes aktyviai įsitraukti į darbo rinką arba užsiimti socialine veikla.
Taip pat skaitykite: išėjimas į pensiją: pokyčiai žmogaus gyvenime
Tačiau pensinis amžius nėra vien tik finansinis rodiklis: tyrimų duomenys rodo, kad dirbantys vyresnio amžiaus asmenys dažnai pasižymi geresne gerove ir sveikata, o anksčiau patirtas nedarbas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Todėl svarbu įvairesnių ir dėmesingesnių priemonių, skatinančių likti aktyvioje darbo rinkoje, kūrimas, be amžiaus diskriminacijos ir su vietos darbo sąlygų gerinimu. Taip pat būtina plėtoti trumpas, tikslines mokymų programas vyresnio amžiaus darbuotojams, įskaitant IT įgūdžių įgijimą, bei pritaikytas darbo vietos pritaikymo priemones.
Socialiniai ryšiai ir senėjimo iššūkiai
Socialiniai ryšiai ir tinklai itin svarbūs vyresniems žmonėms: socialinės pagalbos tinklai, šeimos ryšiai, draugai ir kaimynai teikia paramą ir skatina įtraukti į visuomeninį gyvenimą. Teorijų kontekste pagrindinės idėjos - socialinių mainų ir tinklų vaidmuo: socialiniai mainai suteikia pasitenkinimą, o socialinis tinklas savo ruožtu užtikrina emocinę paramą. Socialiniai vaidmenys keičiasi per gyvenimo etapus: vyresniam amžiui tradiciniai vaidmenys keičiasi, kartais jie tampa neaiškūs arba neigiamai vertinami, todėl vyresnio amžiaus žmonėms svarbu išlaikyti socialinį statusą ir jausti, kad yra reikalingi.
Stiprus socialinis tinklas - svarbus veiksnys gerovei, bet jo dydis ir intensyvumas priklauso nuo individualių ir socioekonominių veiksnių. Svarbu pažymėti, kad šeimos vaidmenys gali būti įvairių formų: šeimos nario ligos atveju kiti giminaičiai ar šeimos nariai turi prisitaikyti, o socialinė aplinka teikia reikšmingą pagalbą. Socialinių vaidmenų mokymas, jų adaptavimas ir kultūrinės normos yra dalykai, kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pagyvenusiųjų socialinį aktyvumą.
- Socialiniai tinklai: emocinė parama, pagalba ir dalyvavimas socialinėje veikloje.
- Socialinių vaidmenų kaita: kaip senstant keičiasi tikslai ir pareigos šeimoje bei bendruomenėje.
- Vaidmenų mokymas: palankumas vyresniems žmonėms įsitraukti į naujus socialinius vaidmenis ir veiklas.
Apibendrinant, akcentuojama, kad senėjanti visuomenė sukuria spaudimą vėlinti pensinį amžių, tačiau daugeliu atvejų ilgesnės prievolės likti darbo rinkoje gali būti naudingos tik daliai darbuotojų, o kitiems - kelti riziką gerovei. Todėl rekomenduojama taikyti įvairesnes, asmeniui orientuotas skatinimo priemones, užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir kovą su amžiaus diskriminacija, taip pat didinti socialinį bei psichologinį palaikymą vyresnio amžiaus žmonėms.
Kokybiškos gyvenimo kokybės veiksniai vyresniame amžiuje
Sveikata, psichinė gerovė, socialiniai ryšiai ir ekonominės sąlygos sąveikauja, nulemdamos vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimo kokybę. SHARE bangų analizės metu nustatyta, kad retrospektyviniai gyvenimo kintamieji, tokie kaip vaikų knygų skaičius namuose vaikystėje, turi ilgalaikį ryšį su gerove suaugusiems ir senatvėje. Knygų kiekis vaikystėje gali atspindėti lavinimosi aplinką bei šeimos finansinę padėtį - tai rodiklis, kuris rodo poveikį vėlesniam gebėjimų vystymuisi ir psichologinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos ir efektyvumo vertinimas
Taip pat svarbu pažymėti, kad vyresnio amžiaus žmonių socialiniai ryšiai ir leidimai elgtis socialinėje aplinkoje formuoja jų kasdienę patirtį. Dvasinės, kultūrinės ir religijos vertybės, gyvenimo kokybės tyrimai rodo, jog socialiniai vaidmenys ir priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti svarbūs veiksniai, darantys įtaką savijautai, pasitenkinimui ir aktyvumui įvairiose gyvenimo srityse.
Praktiški patarimai: ką galima daryti, kad senėjant gerovė išliktų
- Skatinti savitarpio priežiūrą: reguliariai tikrinti kraujospūdį, dalyvauti profilaktinėse patikrose, palaikyti dantų higieną ir kt.
- Užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir paskatas likti aktyviems, vengiant amžiaus diskriminacijos.
- Kaupti socialinį tinklą: dalyvauti savanorystėje, bendrauti su šeima, draugais ir kaimynais.
- Stiprinti sveikatos raštingumą ir savarankišką sveikatos stebėjimą, ypač sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis.
- Kreiptis į proaktyvias psichikos sveikatos paslaugas, kai yra nuotaikų sutrikimų rizika.
Apibendrinimas
Senėjanti visuomenė kelia iššūkius, bet taip pat suteikia galimybių iš naujo peržiūrėti gerovės matavimo principus ir socialines paslaugas. SHARE tyrimai parodo, kad lėtinės ligos, psichikos sveikatos sutrikimai ir nedarbas yra glaudžiai susiję su vyresnio amžiaus žmonių gerove; tuo pačiu aktyvus įsitraukimas į darbo rinką ir socialinę veiklą gali pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu vystyti asmeniui pritaikytas priemones: paskatų sistemas likti aktyviems, kokybiškas darbo sąlygas, papildomą psichikos sveikatos dėmesį multimorbidiškai sergantiems, ir stiprinti socialinius tinklus, kad vyresni žmonės jaustųsi reikalingi ir saugūs.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos