Kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą. Siekiant įgyvendinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas, būtina siekti, kad šio mokinio teisės į mokslą nebūtų pažeistos, užtikrinant visiems mokiniams lygias mokymosi galimybes, vadovaujantis principu "mokykla visiems".
Tyrimuose analizuojama pedagogų kompetencija, bendraklasių ir pedagogų požiūris į specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, ugdymo sąlygos, o tuo domėjosi A. Ališauskas (2003), S. Ališauskienė, L. Miltenienė (2004), A. Ališauskas, R. Jomantaitė (2008), J. Ambrukaitis (2005), V. Gudonis, M.
Tyrimo Aktualumas ir Metodika
Tyrimo aktualumas pagrįstas tuo, kad kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą. Integruojant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius į bendrojo lavinimo mokyklas, būtina užtikrinti, kad jų teisės nebūtų pažeistos ir visiems mokiniams būtų sudarytos lygios galimybės mokytis.
Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Parengtos dvi anketos: pedagogams - pusiau uždaro tipo, o specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams - uždaro tipo. Anketinės apklausos metodu tirta, ar pedagogai turi pakankamai kompetencijų ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius, koks bendraklasių požiūris į šiuos mokinius, ar sudaromos palankios ugdymosi sąlygos bendrojo lavinimo mokyklose.
Vienas iš tikslų buvo išsiaiškinti, kaip specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai jaučiasi bendrojo lavinimo mokykloje, sužinoti jų nuomonę apie pagalbą, kurią jie gauna iš mokytojų mokymosi procese. Taip pat buvo svarbu gauti informaciją apie tai, ką jie žino apie ugdymo programas, vadovėlius, užduotis, specialiai pritaikytas jų poreikiams.
Tyrimo hipotezės iš dalies pasitvirtino, nes specialiųjų ugdymosi poreikių mokinio teisės į mokslą nėra pilnai įgyvendinamos. Pedagogai neturi pakankamai žinių ir įgūdžių ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Vyrauja nepakankamai teigiamas bendraklasių požiūris į šiuos mokinius.
Taip pat skaitykite: Autizmas: Lietuvos perspektyva
Teisinis Reglamentavimas ir Švietimo Politika
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, išsiplėtė teisinė sistema, kuri vis dar koreguojama. Kuriant ir tobulinant teisės aktus, siekiama, kad jie būtų maksimaliai palankūs specialiųjų poreikių vaikams, garantuotų lygias galimybes. Priimami ne tik savi teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (1991), Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992), Specialiojo ugdymo įstatymą (1998), bet ratifikuojami ir tarptautiniai, geriausiai atitinkantys šalies poreikius ir sąlygas. Ši pradžia vertintina kaip labai produktyvi, joje derėjo naivumas, tikėjimas ir sveikas protas, o sykiu liko vietos ir naujoms, modernioms įžvalgoms, interpretacijoms.
Lietuvos švietimo politika, siekdama kurti atvirą demokratinę visuomenę, pripažįsta kiekvieno asmens individualumą. Šioje švietimo sistemoje negali būti pamestas nė vienas asmuo, nors jo pažintinės ir motorinės veiklos galimybės skiriasi nuo daugumos.
Lietuvos Respublikos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatose, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme deklaruojama "Mokyklos visiems" koncepcija. Šia koncepcija vadovaujasi ir kitos Europos šalys. "Mokykla visiems" - mokykla, kurioje kiekvienam mokiniui skiriama pakankamai dėmesio ir teikiama paslaugos, priklausomai nuo jo individualių ugdymosi poreikių. Tokioje mokykloje mokinių skirtumai suprantami kaip norma ir manoma, kad visiems mokiniams naudinga mokytis drauge, mokiniai praturtina vienas kitą dėl to, jog yra skirtingi. Kaip teigia J. Ruškus (2002), integracija į bendrojo ugdymo mokyklą reiškia tai, kad įvairius (mokymosi, elgesio, intelekto, fizinius) sutrikimus turintys vaikai yra įtraukiami į bendrojo ugdymo aplinką ir mokomi drauge su bendraamžiais sveikais vaikais.
Problemos ir Iššūkiai
Siekiant įgyvendinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas, būtina pedagogams įgyti naujų žinių, įgūdžių, keisti pedagogų, mokinių požiūrį į šiuos vaikus, sudaryti tinkamas ugdymo(si) sąlygas. Tyrimo problema yra: kokias teises specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai turi bendrojo lavinimo mokykloje, kaip jos įgyvendinamos, su kokiomis problemomis susiduriama, kurios apriboja šių mokinių teisę į mokslą.
Tiriant bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą A. Ališauskas atskleidė, kad labai dažnai vaikas yra ne lygiateisis partneris, o objektas, kurio ypatumų pažinimu ir jo SUP tenkinimu užsiima mokytojai, specialieji pedagogai, PPT specialistai. Neretai vaiko problemos sprendžiamos už jo nugaros, jo neatsiklausus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
V. Gudonis, M. Šikšniūtė (2008) nagrinėjo, vaikų su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais integravimo į bendrojo lavinimo mokyklas problemas. Kaip teigia A. Ališauskas, R. Jomantaitė, (2008), santykiai su bendraklasiais daro didžiulę įtaką vaiko raidai, savijautai, mokymosi rezultatams, elgsenai ir pan.
S. Ališauskienė ir L. Miltenienė (2004) nustatė, kad vyrauja neigiamas bendraamžių požiūris į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Bendrojo lavinimo mokyklose nesudaromos palankios ugdymo(si) sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-2095 "Apie aprūpinimą specialiomis mokymo priemonėmis", situacijos analizė atskleidė, kad dėl lėšų stygiaus mokykloms sunku apsirūpinti mokymo priemonėmis, taip pat ir skirtomis darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. A. Gaižutis (2004) išskyrė šias problemas, kurios atskleidžia trūkumus šioje ugdymo srityje.
Integracija ir Inkliuzija
Nuo 1998 metų Europos valstybėse rekomenduojama atskirti integracijos ir inkliuzijos sąvokas vartojimą specialiųjų poreikių asmenų ugdymo sistemoje. "Integracijos" sąvoka vartojama kalbant apie specialiųjų poreikių asmenų ugdymo vietą, kai jie ugdomi kartu su savo bendraamžiais bendro ugdymo institucijose.
Pasak G. Gevorgianienės, A. Zaikausko (2007), "pastaruoju metu vis dažniau vartojama inkliuzijos sąvoka, nors mokslinėje literatūroje sudėtinga aptikti vienintelį šios sąvokos skirtumo paaiškinimą". Lietuviškame "Tarptautinių žodžių žodyne" (Kvietkauskas, 1985, 217 p.) teigiama, kad integracija (lot. integratio - atkūrimas, atstatymas, papildymas) - atskirų dalių jungimas į visumą, atkūrimas, jungimasis į vieną visumą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Pasak R. E. Strautino (2006), turėtume siekti pilnai įtraukti visus vaikus į bendrojo lavinimo mokyklų klases, teikiant jiems tinkamą pagalbą. Inkliuzija - ("įtraukimas arba dalyvavimas" dar kitaip - "įgalinimas") suprantama kaip "buvimas kartu", išreiškiant pagrindinį socialinės integracijos principą - sukurti vienodas sąlygas visiems, ir sveikiems, ir neįgaliems vaikams, dalyvauti bet kokioje veikloje.
- Priklausyti bendruomenei ir būti priimtam jos nariu.
- Nuolatiniai socialiniai santykiai ir draugystė.
- Šeimos, specialistų ir bendruomenės partnerystė.
- Viena "mokykla visiems"; vienodos ugdymo institucijų struktūros ir sveikiems, ir neįgaliems vaikams.
- Visiškai įgyvendinamos žmogaus teisės.
- Galimybė atlikti įvairius socialinius vaidmenis.
- Priklausomybės nuo kitų žmonių mažinimas.
P. Gunvall pateikia 5 sėkmingos inkliuzijos sąlygas:
- programa, kuri įgalina matyti kiekvieną vaiką,
- mokyklos valdymas, kuris remia mokytojus ir skiria jiems išteklius,
- pedagogai, kurie geba individualizuoti mokymą,
- prieinama aplinka,
- ugdymo priemonės pritaikytos ar sukurtos atsižvelgiant į individualius poreikius.
Kaip teigia L. Radzevičienė (2009), deja, pasiekti, kad bendrojo lavinimo mokykla sėkmingai atsižvelgtų į visų mokinių gebėjimus bei poreikius, nepaprasta...
Specialiosios Pedagoginės Pagalbos Svarba
Daugiau nei dešimtadalis šalies bendrojo lavinimo mokyklų mokinių turi specialių ugdymosi poreikių, tai liudija specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo svarbą šiems mokiniams.
2007 m. tyrėjų grupė (S. Ališauskienė (tyrimo vadovė), A. Ališauskas, D. Gerulaitis, R. Melienė, L. Miltenienė, O. Sapelytė) Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko tyrimą "Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis", kurio dalis pristatoma šiame straipsnyje. Tyrimu buvo siekiama įvertinti specialiosios pedagoginės pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams teikimo lygį ir poreikį.
Tyrimo tikslui ir uždaviniams realizuoti pasirinkta dokumentų (statistinių duomenų) antrinė analizė bei individualūs interviu su šešių savivaldybių specialistais, atsakingais už specialųjį ugdymą. Specialiųjų poreikių formaliųjų rodiklių analizė parodė, kad mokinių specialiųjų poreikių identifikavimo ir tenkinimo lygis skirtingose mokyklose (savivaldybėse, apskrityse) nevienodas.
Yra teigiamų pavyzdžių, liudijančių mokyklų rūpinimąsi specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir gebėjimą tinkamai organizuoti pagalbą šiems vaikams, jų mokytojams bei tėvams. Tačiau daugumoje ugdymo įstaigų (savivaldybių, apskričių) specialiųjų poreikių tenkinimo lygis nepakankamas: specialioji pedagoginė pagalba teikiama tik daliai specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad:
- Pedagogai neturi pakankamai žinių ir įgūdžių ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.
- Vyrauja nepakankamai teigiamas bendraklasių požiūris į šiuos mokinius.
- Specialioji pedagoginė pagalba teikiama tik daliai specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
Specialiojo ugdymo apibrėžimai
Specialusis ugdymas - specialiųjų poreikių asmens mokymas, lavinimas bei vertybinis nuostatų formavimas, pripažįstant šio asmens gebėjimus ir galias.
Specialiųjų poreikių asmenys - vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime.
Modifikuota programa - specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.
Adaptuota programa - valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
Specialioji mokymo priemonė - mokymo priemonė, pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims ugdyti.
tags: #alisauskas #specialiuju #ugdymosi #poreikiu