Socialiniai tinklai jau seniai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Informacinių šaltinių gausa, daugialypis pasaulio vaizdavimas, nuomonių įvairovė - į tokią komunikacijos ekosistemą pakliūti tikisi socialinių tinklų vartotojai.
Vis dėlto naršydami socialiniuose tinkluose neretai atsiduriame gana uždarame rate - naujienų sraute mums siūlomi tik įrašai ir puslapiai, panašūs į tuos, kuriems anksčiau paspaudėme „patinka“, o alternatyvią informaciją tikslingai susirandame nebent patys. Dėl vartotoją nuo įvairiapusiškos informacijos izoliuojančio efekto šis fenomenas vadinamas socialinių tinklų burbulu.
Socialinių tinklų burbulai ir filtrų burbulai
Filtrų burbulo (angl. filter bubble) terminą dar 2011 metais pasiūlė interneto aktyvistas Eli Pariseris, išreiškęs susirūpinimą internete vykstančiu informacijos filtravimu. Tais pačiais metais savo TED kalboje E. Pariseris tikino, kad nors internete sklando precendento neturintis informacijos kiekis, mus pasiekia tik labai maža ir specifinė jos dalis. Algoritmų veikimo principas, kai turinys rūšiuojamas besiremiant pačių vartotojų savybėmis ir interesais, smarkiai sumažina galimybę naujienų sraute aptikti alternatyvią informaciją, neatitinkančią vartotojo nuostatų. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė, medicinos psichologė dr. Vita Mikuličiūtė LRT.lt portalui aiškino, kad nuomonių įvairovės nebuvimas socialinių tinklų burbule daro didelį poveikį individo pasaulio suvokimui.
Individui susidaro įspūdis, kad jo nuomonė visuomenėje yra dominuojanti, o kitokios pažiūros - kraštutinės. Žmonės nemėgsta informacijos, kuri prieštarautų jų įsitikinimams, nes tai reiškia, kad reikia modifikuoti jau egzistuojančias mąstymo struktūras, o modifikavimas yra sudėtingas ir nemalonus procesas. Dėl šios priežasties žmonės dažniausiai atmeta net nesvarstę tai, kas neatitinka jo ar jos nuomonės. Nuolatinis tam tikros nuomonės pasikartojimas, kurį skatina socialinių tinklų burbulai, gali turėti įtakos ir individo, kurio nuomonė dar nėra tvirtai susiformavusi, mąstysenai.
Pavyzdžiui, kaip teigia Davidas G. Randas, Masačiusetso technologijos instituto (MIT) vadybos mokslo ir smegenų bei pažinimo mokslų profesorius, informacijos pasirodymo naujienų sraute dažnumas yra vienas iš faktorių, lemiančių vartotojų pasitikėjimą ja kaip absoliučia tiesa. „Kuo dažniau mes susiduriame su tam tikra informacija, tuo ji mums atrodo teisingesnė. Pavyzdžiui, viename tyrime vyresnio amžiaus žmonėms kelis kartus buvo pakartota, kad teiginys „Ryklio kremzlės gydo artritą“ nėra teisingas. Po kelių savaičių tiems patiems tyrimo dalyviams buvo pateiktas sąrašas teiginių. Visi teiginiai tyrimo dalyviams buvo negirdėti, išskyrus vieną: „Ryklio kremzlės gydo artritą.“ Dalyviams reikėjo pažymėti, kurie teiginiai yra teisingi, o kurie - klaidingi. Autoriai daro išvadą, kad mums tiesiog užtenka kelis kartus išgirsti informaciją, nesvarbu, kokiame kontekste ji buvo pateikta, kad automatiškai imtume labiau tikėti jos teisingumu. Tas pats galioja ir socialiniams burbulams.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Dabartiniame Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste socialinių tinklų burbulų fenomenas įgauna ypatingą reikšmę. VDU docento I. Kalpoko teigimu, socialinių tinklų burbulų palankumo dezinformacijai esmė ta, kad burbulai sukuria įsivaizduojamą nuomonės monopoliją ir atriboja vartotojus nuo šaltinių, skleidžiančių alternatyvią informaciją.
Dr. I. Kalpokas aiškino, kad pirmuoju atveju dezinformacijos platintojai infiltruojasi į socialinių tinklų burbulus, kuriuose dominuojančios nuomonės gali būti palankios jų naratyvams, ir bando dezinformaciją susieti su tomis nuomonėmis. Antruoju atveju, anot mokslininko, žaidžiama su pačiais socialinių medijų platformų algoritmais. „Siekiama sukelti populiarumo įspūdį bei, o tai ne mažiau svarbu, apgauti turinio valdymo algoritmus, kurie reaguoja į populiarumą kaip svarbų atrankos kriterijų. Kai susikaupia kritinė masė autentiškų tokio turinio sekėjų, galima kalbėti apie burbulo užuomazgas“, - tvirtino I. Turinio valdymo algoritmų sukurtuose socialiniuose burbuluose atsidūrę vartotojai pasiekia tik vienpusišką, dezinformaciją skleidžiantį turinį.
„Žmonės gali tiesiog užsidaryti sąmokslo teorijų ar panašiose bendruomenėse. Deja, tokioje didelėje algoritmų veikimo platformoje kartais gali atrodyti, kad jūsų įdėta nuotrauka tiesiog nėra rodoma ar nėra pastebima. Ir taip tikrai gali būti. Taip nutinka dėl keletos pagrindinių faktorių - "algoritmų", kurie kontroliuoja jūsų paskelbto turinio plitimą socialiniuose tinkluose. Viskas veikia maždaug tokiu principu - jūsų įdėtą nuotrauką instagram algoritmai parodo apie 10% jūsų sekėjų. Tuomet, jeigu jūsų sekėjai pradeda laikinti bei komentuoti jūsų nuotrauką, tuomet jūsų nuotrauka pradedama rodyti dar didesniam vartotojų kiekiui, jeigu ir jie laikina bei komentuoja, tuomet sveikinimai, jūs patekote į "Explorer/rank "hashtags" polapius, bei jus jau mato ir atsitiktiniai žmonės. Tačiau jeigu įdėjus nuotrauką jūs gausite vos kelis laikus, tikėtina, kad algoritmai čia jūsų turinį ir paliks.
Kaip pagerinti matomumą Instagram tinkle?
Kadangi šis straipsnis yra apie instagram platformą, nieko nelaukdami pradėkime, ir pasakykite mums, kaip manote, kas yra svarbiausia pačiame instagrame, kad gautume kuo didesnį matomumą? Jeigu jūsų atsakymas - nuotraukos kokybė, tuomet jūs visiškai teisūs! Instagram iš esmės yra nuotraukų galerija, ir tik išsiskyrus iš pilkos masės jūs gausite didelį susidomėjimą. Tačiau kaip išsiskirti bei kaip sulaukti didesnio populiarumo? Ar jums reikia tobulos figūros? O gal jums reikia pastoviai keliauti ir turėti daug pinigų, kad galėtumėt vis postinti, kaip puikiai gyvenate? NE! Ištikrųjų ko jums reikia, tai keletos įdėjų nuotraukoms, kurias galite susirasti internete, bei įgyvendinti savaip. Tuomet, kad nuotrauką kristų į akis, rekomenduojama naudotis ir Lightroom Presetais, o konkrečiau, instagram presetais, kurie yra kuriami būtent "namų sąlygomis padarytoms nuotraukoms". Todėl nuotraukos kokybė neprivalo būti lyg daryta profesionaliu fotoaparatu.
Šiame tinklapyje rasite apie 100 lightroom presetų, kurie leidžia pasirinkti kokį tik nori efektą įvairiems nuotraukų tipams! Nuotraukos su presetais atrodo kur kas gyvesnės ir atrodo lyg darytos tikro profesonalo. Tokios nuotraukos iškart krenta į akis Instagramo feed’e. Tačiau turbūt galvojate, kad nuotraukų editinimas su presetais yra tikras iššūkis? Tikrai ne, jums tereikia į telefoną atsisiųsti nemokamą programėlę pavadinimu "Lightroom". O nusipirkus mobile presets, juos tiesiog instaliuoti į programėle. Tai padaryti galite vos kelių mygtukų paspaudimu. O pačias nuotraukas redaguoti taip pat vos kelių mygtukų paspaudimu, todėl tai neužtruks daug laiko, ir nepareikalaus papildomų žinių ar sugebėjimų. Kaip jau kalbėjome straipsnyje, svarbiausia yra nuotraukų kokybė bei nuotraukų idėjos. Taip pat ir nuotraukų filtrai (instagram presetai), kurie jūsų nuotrauką perkels į kitą lygį. Na ir žinoma nepamirškite atrašyti komentuotojams bei laikinti jus pakomentavusių žmonių komentarus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Algoritmai socialiniuose tinkluose ir darbuotojų paieška
Tris metus Lietuvoje veikiantis startuolis „Sharecruit“ padeda įmonėms pritraukti geriausius kandidatus, kurie šiuo metu darbo neieško ir jų gyvenimo aprašymai (CV) neaptinkami jokiose duomenų bazėse. „Iš asmeninės patirties įdarbinimo rinkoje suvokiau ko joje trūksta, domėjausi pasaulinėmis tendencijomis, tyriau rinką ir mačiau didelį potencialą bei degiau nenumaldamu noru viską pakeisti. Dirbdama tarptautinėse kompanijose su IT projektais puikiai supratau kaip veikia informacinės technologijos,“, - sako p. Čepulytė.
Dalinimasis, ar darbo skelbimų reklamavimas socialiniuose tinkluose tik tikslinei auditorijai, suteikia įmonei keletą svarių privalumų, lyginant su standartine paieška. „Pirma, parodžius naują darbo galimybę socialiniame tinkle, gaunama galimybė pritraukti tuos kandidatus, kurie šiuo metu neieško darbo, ir kitais būdais nebūtų pasiekiami. Antra, dalinantis/reklamuojant vizualų, socialiniams tinklams pritaikytą darbo pozicijos skelbimą keletą kartų padidinamas jo pasiekiamumas ir populiarumas. Socialinių tinklų algoritmai sukurti taip, kad mažiausią pasiekiamumą turėtų tekstinė informacija, o didžiausią - vizualinė. Trečia, kai darbo skelbimu dalinasi tos įmonės darbuotojas ar net keletas jų, tai didina pasitikėjimą įmone - kandidatui atrodo, kad įmonėje dirbantys žmonės yra patenkinti savo darbo vieta. Dar vienas svarbiausių aspektų - kokybiškesnių kandidatų pritraukimas, ką sužinome iš savo vartotojų apklausos. Taip yra dėl to, kad esamas darbuotojas jaučia asmeninę atsakomybę informuoti darbdavį apie rekomenduojamo asmens būdą, kompetenciją ir pateikti kitą svarbią informaciją“, - sako Giedre Rajuncė, „Sharecruit“ partnerė.
Nauja darbuotojų paieškos sistema įmonės naudojasi dar ir todėl, kad nenori likti nuošalyje nuo taip vadinamųjų „inovatyvių įmonių“, kurios nebijo pristatyti savo vidinės kultūros, pasigirti esamais ambasadoriais, sako p. „Gyvuojame jau trečius metus ir vis labiau populiariausios pasaulinės darbuotojų paieškos tendencijos pritampa Lietuvoje. Šiuolaikinis darbuotojas renkasi net tik įmonės kultūrą, karjeros galimybes, bet ir būsimo vadovo lyderiavimo stilių, taigi įdarbinimo rinka tampa vis konkurencingesnė. „Sharecruit“ karjeros portale esantys įmonių vizualūs ir labai išsamūs skelbimai, ne tik suteikia kandidatams pirminį įspūdį (per nuotraukas, video), bet ir leidžia susipažinti su būsimais vadovais ir bendradarbiais bei vienu mygtuko paspaudimu nukeliauti į jų socialinius ar verslo tinklus.
Kandidatus mes pasiekiame per skaitmeninę socialinių tinklų erdvę, parinkdami amžių, pomėgius, išsilavinimą ir kitus algoritmais sekamus svarbius parametrus. Įmonėms mes siūlome ne tik turėti vizualų karjeros portalą, įtraukti esamus darbuotojus į rekomendacijų sistemą, reitinguoti CV duomenų bazės duomenis, bet ir užsakant mokamą tikslinės auditorijos pasiekiamumo paslaugą mūsų dėka populiarėti kandidatų rate. Mes ne tik pritaikome vizualinius skelbimus konkrečiai darbuotojo pozicijai, bet ir socialinių tinklų skaitmeninės reklamos pagalba, kreipiamės į tikslinę auditoriją su tik jiems tinkančiu darbo pasiūlymu“, - privalumus vardija p. Pradžioje daugiau dėmesio buvo skiriama jaunesnei auditorijai, dažniau dirbančiai prie kompiuterių, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad šiuolaikinė mobili visuomenė, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ir darbo pobūdžio labai noriai priima informaciją pateiktą per socialinius tinklus, sako p. Čepulytė.
Ponios Rajuncės teigimu, darbuotojų paieška per „Sharecruit“ tinka praktiškai visoms specialybėms ir įvairaus amžiaus bei patirties asmenims. „Skaitinė kandidatų statistika priklauso jau nuo keleto faktorių: įmonės aktyvumo dalinantis darbo skelbimu, specialybės sudėtingumo, įmonės prekinio ženklo ir kt.“, - sako ji.
Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?
Pagrindiniai "Sharecruit" privalumai įmonėms:
- Galimybė pritraukti kandidatus, kurie aktyviai neieško darbo.
- Vizualiai patrauklūs darbo skelbimai, pritaikyti socialiniams tinklams.
- Darbuotojų rekomendacijų sistema, didinanti pasitikėjimą įmone.
- Tikslinės auditorijos pasiekiamumo paslaugos.
Taigi, socialinių tinklų algoritmai turi didelę įtaką ne tik informacijos sklaidai, bet ir įdarbinimo procesams. Įmonės, norinčios sėkmingai pritraukti talentus, turėtų atsižvelgti į šiuos principus ir naudoti inovatyvius sprendimus, tokius kaip „Sharecruit“.
Socialinės žiniasklaidos algoritmų pavojai | Isaiah Burks | TEDxGeorgiaCollege
tags: #algoritmai #socialiniuose #tinkluose