Šiame straipsnyje panagrinėsime III pakopos pensijų fondų rinką Lietuvoje ir įvertinsime, ar verta keisti pensijų fondą, atkreipdami dėmesį į "Goindex" fondą.
Kas yra III pakopos pensijų fondai ir kodėl jie svarbūs?
Svajojant apie finansiškai ramią senatvę, papildomai kaupti pensijai būtina jau dabar. Kaupti vien II pakopoje gali neužtekti. Šiandien skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija kartu su išmokomis iš II pakopos fondų po kelių dešimtmečių gali sudaryti apie 50 proc. iki pensijos buvusių pajamų. Kad senatvėje gyventumėte patogiai, pensija turėtų sudaryti bent 70 proc.
III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje yra savanoriškas ir griežtai reguliuojamas valstybės. Ją prižiūri Lietuvos bankas, kuris:
- Licencijuoja valdytojus
- Tikrina veiklą
- Nustato kapitalo ir rizikos reikalavimus
- Gali taikyti sankcijas ar net atimti licenciją
Dažniausiai užduodami klausimai apie kaupimą III pensijų pakopoje:
- Kokią įmoką rekomenduojama pervesti į III pakopos pensijų fondą? Rekomenduojama į III pakopos pensijų fondą pervesti 5-10 proc. dydžio įmoką nuo savo mėnesio pajamų.
- Ar įmokos į III pensijų pakopą yra privalomos? Pradėjus kaupti III pensijų pakopoje neįsipareigojate mokėti įmokų nuolat, galimos ir vienkartinės įmokos.
- Nuo ko priklauso, kiek pavyks sukaupti III pensijų pakopoje? Tai, kiek jums pavyks sukaupti, priklauso nuo trijų dalykų - pervedamų įmokų (periodinių, vienkartinių), kaupimo laikotarpio ir pensijų fondų pasiekiamos grąžos, mokesčių.
- Kada galima atsiimti sukauptą sumą iš III pakopos pensijų fondo? III pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka, kai sulaukiate amžiaus, kuris yra 5 m. iki oficialaus senatvės pensinio amžiaus.
- Ar galima nutraukti III pensijų pakopos sutartį? Įprastuose „Swedbank“ pensijų fonduose pensijų kaupimo sutartį galite nemokamai nutraukti bet kada.
Kas yra "Goindex"?
Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. Visi bankai, natūralu, kad turi ir 3 pakopos kaupimą.
O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas. Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu. Deklaruojamas tikslas - pasiūlyti paprastesnį, pigesnį ir labiau pasyvų investavimo modelį, paremtą plačiai diversifikuotais indeksais (ETF). Toks Vanguard’as iš Aliexpress’o, nes Goindex investavimo filosofija artima tiek Bogleheads, tiek Vanguard’o principams: plati diversifikacija, mažos sąnaudos, ilgas laikotarpis, minimalus aktyvus valdymas.
Goindex turi du 3 pakopos fondus (100% akcijos ir 60/40 akcijos/obligacijos), kurių rezultatai kol kas atrodo labai gerai.
III pakopos fondų mokesčiai
Kaip skaičiavau jau vasaros gale, III pakopa manęs pagrinde nedžiugina dėl mokesčių. Valdymas siekia iki 1% ir Goindex čia manęs nenudžiugino, nustatęs savo 0.90% suminį valdymo mokestį.
Lietuvos bankas nuolat skelbia visų pakopų fondų rezultatus bei mokesčius - LB ataskaitos. Jose matosi, kad Goindex nelabai ir išsiskiria su 0.78% metiniu BIK vs. 0.79% mano turimais Artea pasyvaus fondo.
Tiesa, LB rezultatai labai vėluoja - štai paskutinė ataskaita nurodo tik 2024.12.31 rezultatus. Fondas naujas, portfeliui augant ir nusistovint, valdymo kąštai turėtų dar mažėti.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
O kaip mane asmeniškai informavo Goindex valdytojas, investuotojams pinigus jie taupo ne tik per mažus mokesčius, bet ir per daug geresnę grąžą pasyviai sekdami rinkas su ETF’ais.
III pakopos fondų rezultatai
Vėl einame į LB ataskaitas ir ten randame tokią lentelę (kurią papildžiau ir BIK %), žiūriu į paskutinius 3 metus, nes daugmaž tiek veikia mano vertinamas Goindex:
| Fondas | 2023 | 2024 | 2025 |
|---|---|---|---|
| Goindex akcijų fondas | +15% | +20% | +4% |
| Artea Ambicingas Index 16+ | +12% | +18% | +2% |
Goindex, bent kol kas, varo akivaizdžiai geriau nei bet kuris konkurentas. Per 3 metus surinkti nuo 2% iki 16% skirtumo yra labai labai daug. Juk visi veikė vienodomis rinkos sąlygomis.
Net lyginant Goindex su mano visą laiką turėtu Artea fondu:
- Per 3 metus GoIndex = +39.19%, Artea = +32.62%
- Portfelis 30,000 Eur x 1.3919 = 41,757 Eur
- Portfelis 30,000 Eur x 1.3262 = 39,786 Eur
- Skirtumas = 2k Eur per 3 metus.
Katastrofiškas skirtumas tarp deklaratyviai pasyvių fondų. Artea bėda - kažkokie banko reikalavimai ar vidinė politika, nes nors jie ir investuoja į plačius pasaulinius ETF’us, visi pasirinkimai yra su kažkokiu tvarumo elementu.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Kai Goindex investuoja į tiesiog mūsų gerai žinomus plačius paprastus ETF’us.
Goindex vs VWCE
- Periodas: 2022.08.22 (Goindex startas) - 2025.12.31
- VWCE kaina 2022.08.22 = 102.3 Eur
- VWCE kaina 2025.12.31 = 145.05 Eur
- Skirtumas = +41.79%
Primenu, kad Goindex tuo pačiu laikotarpiu turėjo +39.19%. Tai Goindex blogiau nei tiesiog VWCE, bet tikrai nėra blogai ir atsilikimas menkas.
Kiek saugus yra pensijos kaupimas per Goindex?
Suprantu, kad pasitikėti ką tik įkurtu pensijų startuoliu sunkoka, todėl III pakopos struktūroje dalyvauja trys atskiros šalys:
- Pensijų fondo valdytojas / platforma (pvz., Goindex, bankai)
- Depozitoriumas (dažniausiai bankas (ne pensijų fondo valdytojas, tad Swedbank’as laiko pas SEB’ą ir atvirkščiai) - saugo investuotojų turtą
- Valstybės priežiūra (Lietuvos bankas)
Tai reiškia, kad tavo pinigai nėra laikomi pas Goindex ar bet kurio kito valdytojo seife. Jie laikomi atskirai, depozitoriume, ir yra teisiškai atskirti nuo valdytojo balanso.
Ar Goindex gali bankrutuoti?
Aišku, kad gali. UAB’as minusinis, investuotojams atsibos šelpti tokią veiklą ir UAB’as bus uždarytas. Bet tai mums nelabai ką reiškia, nes tuomet:
- Tavo investicijos niekur nedingsta, nes jos yra atskirtos depozitoriume
- Lietuvos bankas paskiria kitą valdytoją, kuris perima fondą
- Investuotojui dažniausiai nereikia daryti nieko - pasikeičia tik administruojanti įmonė.
Kaip vyksta perkėlimas į kitą bendrovę?
Jei nusprendžiate pereiti į kitos bendrovės valdomą III pakopos pensijų fondą ir perkelti visas sukaupta lėšas, reikia pateikti atitinkamą prašymą ir naujai sudarytą sutartį. Sukaupti pinigai pervedami į fondą ir kaupimas tęsiamas kitoje bendrovėje, o sutartis esamoje bendrovėje nutraukiama.
Tokiu atveju jums reikės sumokėti bendrovės keitimo mokestį, kuris sudaro 0,5 proc. Svarbu paminėti, kad kaupdami „Swedbank“ pensijų fonduose ne tik rūpinatės savo ateitimi, bet prisidedate ir prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Mūsų valdomų pensijų fondų turtas investuojamas į verslus, atitinkančius tvarumo kriterijus aplinkosaugos, visuomenės ir valdymo srityse.
Ar pakeitus pensijų bendrovę toliau 10 metų galioja GPM lengvata?
Svarbiausia - turėti bent kažkokią III pakopos sutartį sudarytą iki 2024.12.31 (ir ją išsisaugoti kaip įrodymą išeinant iš dabartinio valdytojo).
Šaltinis: VMI, 5 puslapis:
Kai pensijos kaupimo sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d., o po šios datos pensijosdalyvis pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pereina iš vienopensijų fondo į kitą pensijų fondą (valdomą tos pačios ar kitos valdymo įmonės), nenutraukdamassutarties ir pradėto kaupimo, laikoma, kad dalyvavimas pensijų kaupime tęsiasi ir todėl taikomaskomentuojamo punkto lengvatos įmokoms tęstinumas.
O jei perėjus nepatiks - viską galima atkelti ir atgal. Nėra jokių bent viešai matomų ribojimų ar baudų. edit: pasirodo yra vienkartinis perkėlimo mokestis (II pakopoje iki 0,05 proc. pvz. jei fondas 5000 Eur - mokestis iki 2,5 Eur. III pakopoje iki 0,5 proc. nuo portfelio sumos)
Ar lietuviai linkę rizikuoti?
Bent jau teoriškai 45 000 asmenų turėjo būti pasidomėję savo fondo grąža, taip pat ar jų fondas pasiekia sau keliamus tikslus (kitaip sakant, ar fondo grąža didesnė už paties fondo pasirinkto lyginamojo indekso, angl. benchmark, grąžą), palyginę fondą su kitų įmonių siūlomais tos pačios kategorijos fondais. Tai yra paprasčiausiais metodais įvertinę fondą. Būtent tiek asmenų per 2017 m. keitė fondą (35 000 keitė valdymo įmonę, 10 000 fondą toje pačioje įmonėje, t. y. pasirinko kitą rizikos kategoriją).
Renkantis fondą pirmas žingsnis turėtų būti nusistatyti rizikos toleravimo ribas ir pagal tai pasirinkti kategoriją. Siūloma atsižvelgti į amžių: jaunesniems asmenims rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes jie laikomi rizikingesniais, o vyresnio amžiaus asmenims - su kuo mažesne akcijų dalimi.
Visi fondai gali būti suskirstyti į 4 grupes pagal riziką: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), vidutinės akcijų dalies (iki 70 % akcijų) ar akcijų pensijų fondus (100 % akcijų).
Pusė lietuvių nesižavi idėja rizikuoti savo pensijos sąskaita ir pasirinko vidutinės akcijų dalies fondus. Vos penktadalis (19,1 %) jaučiasi komfortiškai prisiimdami daugiau rizikos iš rinkų svyravimų, tikėdamiesi, kad jų fondas uždirbs didesnę grąžą, ir kaupia pensiją akcijų pensijų fonduose.
Tikslų pasiekti kol kas nepavyksta
Anksčiau minėti 70 % rodo ne ką kita, o kiek iš 20 Lietuvoje siūlomų fondų per 5 metų laikotarpį uždirbo mažesnę grąžą nei jų kelrodis.
Lietuvoje tik 6 fondai per 5 m. laikotarpį uždirbo didesnę grąžą nei jų lyginamieji indeksai. Iš esmės visi jie priklauso konservatyvaus investavimo kategorijai.
Įdomiausia tai, kad lietuvių taip pamėgti „Swedbank“ fondai kiekvienoje kategorijoje labiausiai atsiliko nuo lyginamojo indekso. Pavyzdžiui, akcijų fondas „Swedbank pensija 5“ uždirbo 1,29 procentinio punkto mažesnę grąžą negu jo sekamas indeksas.
Vis dėlto, jeigu fondas ir neaplenkia lyginamojo indekso, tai dar nereiškia, kad reikėtų tuoj pat bėgti pas vadybininką ir keisti fondą. Tačiau jeigu per ilgesnį laikotarpį fondo valdytojui nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aplenkti lyginamojo indekso, tai nėra geras ženklas.
Nepagrįsta meilė skandinavams
Situaciją kapitalo rinkose atspindėjo ir pensijų fondų rezultatai. Obligacijoms išgyvenant ne geriausius laikus, į šį turtą investuojantys fondai (konservatyvūs) per 2017 m. uždirbo neigiamą grąžą. O akcijų fondai gali pasidžiaugti uždirbę 9,17 %.
Renkantis pensijų fondą jokiu būdu nerekomenduojame remtis vien tik kelerių praėjusių metų grąža. Verčiau paanalizuoti ilgesnio, bent 5 metų, laikotarpio grąžą.
Fondo keitimas gali kainuoti
Pensijų fondas - ne automobilis ar telefonas, kurį galima keisti kas 3 ar 1 metus. Tai ilgalaikė investicija, kuri turi būti pasirenkama apgalvotai ir suvokiant, kad tai ilgalaikio investavimo horizontas. Fondus keisti dažnai nėra racionalu, todėl tai daryti verta įvertinus visų siūlomų fondų veiklą.
Be to, pensijų fondo keitimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios būtų išskaičiuotos iš jūsų sukauptos sumos. Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.
Verta prisiminti, kad vieną kartą per metus galite pasikeisti fondą toje pačioje įmonėje nemokamai (nieko nebus išskaičiuota iš jūsų sukauptos sumos).
„Swedbank“ iri SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos.
Čia vėl išsiskiria INVL, kuri, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą. Tai turėtų būti nemažas privalumas nenorintiems savo pensijos sukauptų lėšų mokėti valdymo įmonėms už tokio tipo atskaitymus.