Socialinis verslas Lietuvoje apibrėžiamas kaip socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės ir remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės. Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma, kad socialinis verslas - tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti.
Socialinio verslo schema
Socialinės įmonės statusas
Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.
Rezervuoti pirkimai ir pozityvioji diskriminacija
PĮ 35 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkantieji subjektai turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams, t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Tai reiškia, kad PĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu - socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan.
PĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad PĮ 35 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus. PĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tiekėjų grupės pagal PĮ 35 straipsnį
Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį.
PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių - sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus[1112] bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika - darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse. Į PĮ 35 str. 1 d. 5 p. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Reikalavimai Rezervuotiems Pirkimams
PĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip perkantieji subjektai gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina jiems reikiamas prekes, teikia paslaugas, ar atlieka darbus. Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS[1417]. PĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.
- Pirma, perkantieji subjektai, vykdydami rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas.
- Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai, ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali PĮ 58 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 5 dalies komentarą).
- Trečia, PĮ 35 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. pagal Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320.
VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje PĮ 35 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra nustatyto aiškaus reikalavimo, kaip tiekėjas turi pagrįsti atitinkamą vidutinį darbuotojų skaičių. Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek viešojo pirkimo sutartyje.
Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkantiesiems subjektams rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkantysis subjektas galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. Pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis sutarties pažeidimas.
PĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime. Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos, kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys.
2011 m. Europos Komisija (EK) paskelbė socialiai atsakingų viešųjų pirkimų ir pirkimų vadovą „Socialinių pirkimų vadovas. Socialiniai aspektai vieš...
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai
1. Tiekėjas (fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ir buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą.
Dėl kitų valstybių tiekėjų nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
Pateikiamas išrašas iš teismo sprendimo arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (originalas, arba tinkamai patvirtinta kopija), išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas yra priimtinas.
2. Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Pateikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas (originalas arba patvirtinta kopija), patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, ar atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (kopija) apie atsiskaitymą su valstybės biudžetu, išduotas ne anksčiau, kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas yra priimtinas.
3. Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus Jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iš jo nereikalaujama pateikti šio kvalifikacijos reikalavime nurodytų dokumentų. Perkančioji organizacija duomenis tikrina paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, nurodytą skelbime.
Lietuvos Respublikoje registruotas tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, išduotą dokumentą, arba pateikia valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
Kitos valstybės tiekėjas, kuris yra fizinis arba juridinis asmuo, pateikia šalies, kurioje jis yra registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą. Nurodytas dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jame nurodyta, kad jis galioja susipažinimo su elektroniniais pasiūlymais dieną, toks dokumentas yra priimtinas.
4. Per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) dalyvis yra sėkmingai parengęs ne mažiau kaip 1 investicinį projektą ES finansinei paramai gauti ne mažesnei nei 2 mln. Lt. projekto vertei. Pateikiama įvykdytų sutarčių sąrašas, kuriame nurodomas suteiktų paslaugų pavadinimas (-ai), Užsakovas (-ai), rengimo data (-os), projekto vertė (-es).
Taip pat pateikiamas raštiškas Užsakovo (-ų) atsiliepimas (-ai) apie suteiktų paslaugų tinkamumą ir apie ES struktūrinės paramos skyrimą sutarčių sąraše nurodytiems projek...
tags: #eteismas #socialinis #verslas