Eksistuoja ne tik fizinis smurtas. Kaip teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAT) direktorė Ilma Skuodienė, visuomenėje smurtą neretai esame linkę susieti tik su fiziniais veiksmais. Tačiau yra ir kitos smurto rūšys: psichologinis bei seksualinis smurtas ir vaiko nepriežiūra. „Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pagalba reikalinga visai šeimai - suaugusiesiems svarbu išspręsti emocinius sunkumus, įveikti krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus“, - pabrėžia I.Skuodienė.
Smurto paplitimas ir jo atpažinimo svarba
Smurtas Lietuvoje vis dar toleruojamas. VVTAT direktorės teigimu, statistika liūdna - praėjusiais metais beveik 3 tūkstančiai vaikų Lietuvoje galimai patyrė įvairaus pobūdžio smurtą, kurį prieš juos daugiausia panaudojo artimi žmonės. O, remiantis naujausiais duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį yra beveik 2 tūkstančiai galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų. Jau nekalbant, kiek yra tapusių smurto šeimoje liudininkais. Smurto paplitimą mūsų visuomenėje ir jo toleravimą atskleidžia ir VVTAT atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas. Remiantis 2022 m. rezultatais, vis dar didelė dalis suaugusiųjų tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, nepriskiria smurtui. Pavyzdžiui, apklausos dalyvių klausiant, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu, 58 proc. atsakiusiųjų pažymėjo, jog tai priklauso nuo situacijos, arba jie linkę manyti, jog fizinės bausmės yra auklėjimo priemonė. O paklausus apie situaciją, kai dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukama ausis, net 42 proc. teigė, kad tai nėra smurtas, arba buvo neapsisprendę. Taip pat tyrime pateikus situaciją, kai parduotuvėje bandoma susikalbėti su stiprių emocijų apimtu vaiku, ar jo pakėlimas ir supurtymas galėtų būti įvardijamas kaip smurtas, 47 proc. atsakiusiųjų teigė, kad tai nėra smurtas, arba buvo neapsisprendę.
„Tad, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, svarbu kalbėti ir apie jo atpažįstamumo didinimą, kad, norėdami padėti nukentėjusiesiems, gebėtume patį smurtą identifikuoti“, - pabrėžia I.Skuodienė.
Vaiko pokyčiai po smurto: kaip elgiasi ateityje
Remiantis vaiko teisių gynėjų darbo praktika ir psichologų įžvalgomis, sąlytis su smurtu visada sukrečia vaiko pasaulį. „Nors kiekvienos šeimos atvejis yra individualus, bet gali įvykti taip, kad vaikas, gyventamas smurtinėje aplinkoje, ateityje atkartos savo tėvų elgesį, nes manys, kad būti smurtiniuose santykiuose yra normalu. Toks vaikas savo sunkumus vėliau gyvenime gali spręsti jėgos kalba, nes taip matė savo šeimoje, nes jam nėra pažįstami kiti elgesio modeliai arba stinga įgūdžių rasti darnių ir saugių sprendimų įvairiose situacijose“, - teigia VVTAT direktorė.
„Smurtiniuose santykiuose augantis vaikas dėl bejėgiškumo, patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų pats jaus pyktį, o jį išreikš destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje - darželyje, mokykloje. Dažnai toks elgesys atskleidžia vaiko patiriamą nesaugumą“, - priduria ekspertė.
Taip pat skaitykite: Akušerinio smurto tyrimo metodika ir ilgalaikės pasekmės
Teigiami pavyzdžiai ir pagalba tėvams
„Svarbu akcentuoti, kad smurtinėje aplinkoje gyvenusiam vaikui didele motyvacija ir pavyzdžiu jam augant ir tampant smurto netoleruojančiu suaugusiuoju gali būti dar vaikystėje suteikta aplinkinių pagalba, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje perduodamos žinios apie pagarbius santykius šeimoje, mokymas atpažinti įvairias smurto formas“, - teigia I.Skuodienė.
Iš šalies institucijų patirtis rodo, kad smurtinė situacija gali būti įvertinta ir sprendžiama ne tik teismais, bet ir tarpininkavimo mechanizmais. Nutraukus smurtinius santykius, gali prireikti saugaus prieglobsčio, teisinės pagalbos ar konfidencialių krizių centrų paslaugų. Lietuvoje veikia krizių centrai, kur teikiama skubaus apgyvendinimo paslauga, socialinė bei psichologinė pagalba ir teisinė pagalba. Pokalbio metu su vaiku svarbu išklausyti jo nuomonę, aiškintis, kaip vaikas jaučiasi ir ką išgyvena, sprendžiant, kokių veiksmų imtis, kad vaikas pasijustų geriau.
„Ar vaikas toliau bendraus su smurtautoju?“, - klausia I.Skuodienė. - „Vis tik svarbu atsižvelgti į bendravimo su tėvais galimybes, kai tai smurto šeimoje atvejai. Nors stengiamasi laikytis principo, kad vaikas turėtų maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, sprendimą priima teismas skyrybų byloje arba patys tėvai sutarimu.“
Kardomosios priemonės ir teisinė bazė
Kada reikalingos kardomosios priemonės? Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski paaiškina: nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teisme, pirmiausia atsižvelgiama, ar vaikas tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar pačiu aukų. Jei vaikas tapo liudininku, tai savaime nesuteikia pagrindo apriboti tobės. Tuo atveju gali būti uždraudimas smurtautojui artintis prie kito sutuoktinio, bet nebūtinai nuo jo atribojamas vaikas. Jei vaikas pats tapo auka, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kol bus galutinai nuspręsta, ką daryti toliau. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos laikotarpiui, kol įgyvendinama sprendimo tvarka teisme, ar kol įvyksta teismo procesas.
Smurtas artimojoje aplinkoje - aktuali problema. Daug formų: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis. Dauguma aukų - moterys ir vaikai. Smurtas palieka ilgalaikes žalas: emocinę, psichinę, socialinę ir materialinę. Smurtas gimdo grandinę - prievartos ciklą ir destruktyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir VTAPĮ nustato ribas ir mechanizmus. Vaiko teisių gynėjai, policija, medikai ir krizės centrai veikia kaip tinklas, kuris teikia pagalbą, užtikrina saugumą ir laikino pobūdžio apsaugą. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip koalicija „Už vaiko teises“, taip pat vaidina svarų vaidmenį - teikia pagalbą, švietimą ir įstatymų pokyčius.
Prevencijos ir švietimo svarba
Nors fizinės bausmės Lietuvoje yra draudžiamos, jų įvardijimas kaip problema dažnai priklauso nuo sociokultūrinių nuostatų. Tyrimai rodo, kad didelė dalis gyventojų vis dar laiko kai kurias situacijas vaiko auklėjimo priemonėmis. Svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą, įtraukti psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą į diskusijas, nes tai daro didelę žalą vaiko raidai. Vaikų apsauga reikalauja bendro požiūrio keitimo, nuolatinio informavimo ir pritraukimo į pagalbos tinklą.
Visuomenės požiūrio keitimui siūloma plėsti mokomuosius renginius apie vaiko gerovę, smurto atpažinimą ir reagavimą įkyla keisti nuostatas. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, per Tarnybos svetainę arba skambinant 112. Sukaupta informacija apie pagalbą - konfidenciali ir orientuota į vaiko saugumą bei gerovę.
Galimos pagalbos formos: emocinė, teisinė, socialinė, trumpalaikis prieglobstis, konsultacijos ir reabilitacija. Svarbu, kad vaiko teisė augti saugioje ir mylimoje aplinkoje būtų nuolatos užtikrinama per visą teisinę ir institucijų paramą.
Tyrimų išvados rodo, kad naudinga plėtoti skaidrų, aiškų bendradarbiavimą tarp specialistų, pedagogų, medikų ir policijos, siekiant anksti atpažinti smurtą ir užkirsti kelią jo kartojimuisi. Daug dėmesio skiriama vaikų gynėjų veiklai - vaiko nuomonės išklausymui, saugios aplinkos užtikrinimui ir tinkamų veiksmų koordinavimui.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Duomenys ir praktiniai vadovai tėvams
Tyrimai rodo, kad smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiai: fizinis, seksualinis, psichologinis smurtas ir nepriežiūra. Vaikai dažnai įsitraukia į destruktyvius elgesio modelius, jeigu nėra tinkamų įgūdžių ir dėmesio jų poreikiams. Svarbu, kad suaugę asmenys reaguotų proaktyviai, fiksuotų įvykius, ir kreiptųsi pagalbos į SKPC ar kitus kompetentingus centrus.
Patarimai tėvams ir globėjams: atpažinti ženklus, užfiksuoti įvykius, kalbėtis saugioje vietoje, kreiptis į specialistus ir nekilti kaltinimų vaikui. Vaiko teisių gynėjai primena: informacijos ir pagalbos portalai yra prieinami nemokamai, o teisinė pagalba teikiama konfidencialiai.
tags: #akuserio #pliaukstelejimas #smurtas