Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. Neturint šio minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama.
Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį (777 eurus „į rankas“).
Minimalus ir būtinasis stažas - skirtumai
Minimalus darbo stažas senatvės pensijai gauti 2026 m. - 15 metų. Tačiau tokiu stažu gaunama tik minimali pensija. Būtinasis stažas - tai stažas, reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus.
Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Ar galima gauti pensiją neturint stažo?
Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima. Tačiau Lietuvoje egzistuoja šalpos senatvės pensija - išmoka, mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos arba dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šalpos senatvės pensija yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas.
Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos. Ši išmoka gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo.
Kokios yra papildomos galimybės, jei trūksta stažo?
- Papildomas darbas ir stažo kaupimas: net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus. Mokant VSD įmokas, kaupsis ir stažas, ir apskaitos taškai.
- Privačios pensijų kaupimo sistemos: jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
- Pasinaudoti valstybės siūlomomis galimybėmis: kreiptis į Sodrą, pasitikrinti savo stažą Sodros savitarnoje ir sužinoti, ar yra galimybė pakeisti darbo sąlygas, kad būtų kaupiamas stažas.
Pensinis amžius ir pensijos dydis
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. 2025 m. vyrų ir moterų grupės nurodomos pagal gimimo datas. Pensijinis amžius Lietuvoje buvo laipsniškai didinamas ir nuo 2026 m. stabilizuojasi ties 65 metais visiems gimusiems 1962 m. ir vėliau.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. Kiekvienais metais dirbant kaupiami apskaitos taškai - jų skaičius priklauso nuo atlyginimo ir stažo. Paprastai kalbant, jeigu darbuotojas uždirba vidutinį atlyginimą, tai per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą.
Taip pat skaitykite: Metai iki pensijos
Pavyzdys, kaip apskaičiuojama pensija
Kaip žinoma, senatvės pensija sudaro dvi dalis: bendroji ir individualioji. Bendroji dalis apskaičiuojama sukaupto ir būtinojo stažo santykį dauginant iš bazinės pensijos dydžio (dabar - 246,21 euro). Tuo metu individualioji dalis apskaičiuojama žmogaus sukauptą apskaitos vienetų skaičių dauginant iš jo vertės (dabar - 5,7 euro).
Sodra pateikė pavyzdį: tarkim, žmogus sukaupė 25 metus stažo senatvės pensijai ir kasmet įgijo po 3,5 apskaitos vienetus, o per 25 metus jų turi 87,5; jo senatvės pensija būtų: 246,21 (1 bazinė pensija) + 498,75 (87,5 apskaitos vieneto x 5,7 euro) = 744,96 euro. Taigi, neturint būtinojo stažo, galima gauti ir didesnę pensiją, jei buvo sukaupta daug apskaitos vienetų per darbo laikotarpį.
Ką rodo statistika apie pensijas ir būtinojo stažo trūkumą?
Šiuo metu senatvės pensiją gauna apie 616 tūkst. žmonių. 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą senatvės pensijai, kuris šiemet siekia 33 metus, skaičiuoja „Sodra“. Ji primena, kad būtinasis stažas pensijai kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
| Pensijų dydžių intervalas | Iš viso gyventojų | Iš jų nesukaupę būtinojo stažo |
|---|---|---|
| Iki 400 EUR | 138,9 tūkst. | 72,6 tūkst. |
| 400-500 EUR | 148,3 tūkst. | 7,3 tūkst. |
| 501-600 EUR | 142,9 tūkst. | 961 |
| 601-700 EUR | >93 tūkst. | 238 |
| >700 EUR | >92,7 tūkst. | 168 |
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra 539 eurai, o vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą - 574 eurai. Taigi bent keli šimtai gyventojų nedirbo tiek, kiek kiti ir vis tiek gauna didesnes pensijas.
Įstatymo pakeitimai ir jų poveikis
Iki 2022 m. galiojo tvarka, pagal kurią, nesukaupus būtinojo stažo, pagrindinė pensijos dalis buvo proporcingai mažinama. Pakeitus įstatymą, tokios nuostatos neliko ir dabar nurodoma: „Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių tyrimų instituto istorija
Šis pakeitimas paaiškina, kodėl dirbantys trumpiau gali gauti didesnę pensiją už dirbančius ilgiau - pagrindinė bendroji pensijos dalis nebepriklauso proporcingam sumažinimui dėl trumpo stažo santykio, o individualioji dalis (apskaitos vienetai) išlieka kertiniu elementu pensijos dydžiui formuoti.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų - pensijos apskaičiuojamos pagal kiekvienos šalies socialinio draudimo istoriją.
Kas laukia tų, kurie neturėjo galimybės dirbti oficialiai?
Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Asmuo negali gauti socialinio draudimo senatvės pensijos iš Sodros, jei neturi minimalaus stažo, tačiau egzistuoja socialinės paramos mechanizmai, leidžiantys užtikrinti bent minimalias pajamas senatvėje.
Be to, įstatymo pakeitimai leis kai kuriems žmonėms, kurie turėjo nestandartinę darbo istoriją, gauti geresnes pensijas nei anksčiau prognozuota, jeigu jie kaupė daug apskaitos vienetų per trumpesnį laiką.
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
Ką svarbu žinoti apie ateitį?
Pensijų sistema Lietuvoje nuolat keičiasi, siekiant užtikrinti didesnį finansinį stabilumą senjorams. Tačiau svarbu suprasti, kad pensijos dydį lems ne tik stažas, bet ir darbo užmokestis bei mokėtų įmokų dydis. Žmogus, mokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, gaus ženkliai mažesnę pensiją nei tas, kuris įmokas mokėjo nuo vidutinio ar didesnio atlyginimo.
Taip pat verta prisiminti, kad:
- Asmens pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies.
- Minimalus stažas senatvės pensijai iš Sodros - 15 metų, bet tokiu stažu gaunama tik minimali pensija.
- Būtinasis stažas 2026 m. siekia ~34,5 metų, o iki 2027 m. pasieks 35 metų - pilnai bazinei pensijai gauti.
- Išankstinė pensija ir kitos išimtys gali leisti išeiti anksčiau, jeigu atitinkami reikalavimai (pvz., 40 metų stažas) yra įvykdyti.
Praktiški žingsniai, jei trūksta stažo
- Prisijunkite prie Sodros savitarnoje ir patikrinkite savo socialinio draudimo stažą: skyrius „Mano socialinio draudimo stažas“.
- Apsvarstykite galimybę tęsti darbą arba dirbti papildomai, kad sukauptumėte trūkstamus stažo metus.
- Jei neturite galimybės sukaupti pakankamai stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos bei kitų socialinės paramos priemonių.
- Jeigu turite užsienyje sukauptą darbo stažą, informuokite Sodrą - gali būti teisė į pensiją keliose šalyse.
- Aptarkite su finansų patarėju privačias pensijų kaupimo galimybes, ypač jei planuojate ilgesnį aktyvų darbą arba turite galimybę kaupti savarankiškai.
Trumpai: Minimalus darbo stažas senatvės pensijai gauti 2026 m. - 15 metų. Pensijinis amžius - 65 metai. Būtinasis stažas (pilnai bazinei pensijai) 2026 m. siekia apie 34,5 metų, iki 2027 m. pasieks 35 metus. Svarbu: Sodros sistemoje matomas stažas apima tik laikotarpius, kai buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.