Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kokios slaugos ir socialinės paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip nustatomos poreikio sąlygos, kur kreiptis ir kokios finansavimo galimybės egzistuoja.
Kokios paslaugos priskiriamos socialinėms paslaugoms ir kam jos skirtos
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas; atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Skiriamos socialinių paslaugų rūšys
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Bendrosios socialinės paslaugos
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
- Psichosocialinė pagalba.
- Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
- Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
- Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.
Specialiosios socialinės paslaugos
- Socialinės priežiūros paslaugos: pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas.
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
- Dienos socialinė globa: integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.); dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
- Trumpalaikė socialinė globa: asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus); institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).
Slauga: medicininės ir socialinės paslaugos
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globa)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
Slauga namuose (ambulatorinė)
Medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Prireikus ambulatorinės slaugos, pirmasis žingsnis - kreiptis į šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Paliatyvioji slauga
Skirta nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose, apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų ir slaugos
Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
Jeigu norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.
Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Per kiek laiko sprendžiami prašymai ir skubios situacijos
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Kainos, mokėjimo tvarka ir finansavimo galimybės
Tai, ar socialinės paslaugos yra mokamos, priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Privalomasis sveikatos draudimas ir socialinės garantijos slaugantiems
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti reikalavimus: globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje; demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas; globėjas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus; globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma; globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje; demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
Slaugantys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat prižiūrintys negalią turinčius artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Apgyvendinimas senelių globos namuose: kaip vykti ir ko tikėtis
Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Nusprendus keisti gyvenimą, gali kilti daug klausimų: nuo emocinių iki praktinių, susijusių su dokumentų tvarkymu ir pasirinkimu, kurie globos namai būtų tinkamiausi. Kreipimasis į savivaldybę: dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Socialinių paslaugų platformoj www.slauga24.lt rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Dokumentų tvarkymas, specialiųjų poreikių nustatymas ir praktiniai patarimai
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Specialiųjų poreikių nustatymas yra svarbus: ilgalaikės socialinės globos paslauga senjorų namuose skiriama tik tada, kai socialinės paslaugos į namus yra neveiksmingos, dienos metu teikiamų paslaugų nepakanka ir reikalinga nuolatinė slauga bei priežiūra. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Teisiniai ir praktiniai patarimai: teismo procesai, kai būtina nustatyti neveiksnumą, gali užtrukti nuo pusės metų iki metų, todėl specialistė siūlo iš anksto pasirūpinti notariniu įgaliojimu. „Kol žmogus tai gali padaryti, visiems be išimties patarčiau pradėti nuo to - turėti notarinį įgaliojimą artimam žmogui“, - pataria socialinių paslaugų specialistė. Taip pat ji ragina nebijoti klausti ir konsultuotis: „Kartais būtent baimė sutrukdo viską susitvarkyti iš karto teisingai.“
Pagalba rūpinantis artimuoju namuose
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo negalią turinčius ar senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kai reikia su negalią turinčiu asmeniu saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais, kai reikia daugiau pagalbos - specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, laikinas atokvėpis.
Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos. Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus, turėti laisvo laiko sau ar laikiną atokvėpį.
Specialios paslaugos prižiūrintiesiems: laikinas atokvėpis ir psichosocialinė pagalba
Vis tik kone rečiausiai naudojama ir ne visų atrasta yra atokvėpio paslauga - ne asmenims su negalia ar slaugomiems asmenims, o juos slaugantiems artimiesiems. „Savivaldybė suteikia tokią nemokamą paslaugą - gali būti dienos socialinė globa asmens namuose, kai jis yra prižiūrimas namuose, gali būti perkeltas į instituciją trumpalaikei globai, kol slaugančiam asmeniui teikiama atokvėpčio paslauga. Prašymas dėl atokvėpio paslaugos pildomas seniūnijoje. Parašius jis galioja dvejus metus ir galima gauti atokvėpį 30-iai dienų. Šį laiką galima išskaidyti - gauti paslaugą, kad kažkas kitas pasirūpintų artimuoju, kol pailsėsime patys“, - aiškino pašnekovė.
Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus, šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai. Socialinės paslaugos taip pat apima informavimą, konsultavimą ir tarpininkavimą - svarbias priemones, padedančias orientuotis paslaugų sistemoje.
Praktinė lentelė: pagrindinės paslaugos ir jų trukmė
| Paslauga | Vieta | Trukmė / periodiškumas |
|---|---|---|
| Pagalba į namus | Asmens namai | Iki 10 val./sav. |
| Dienos socialinė globa (namuose) | Asmens namai | 2-10 val./dieną, iki 7 d./sav. |
| Dienos socialinė globa (dienos centras) | Dienos centras | 3 val./dieną, 1-5 d./sav. |
| Trumpalaikė globa (institucijoje) | Globos įstaiga | Iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų/sav. |
| Ilgalaikė globa | Globos įstaiga | Daugiau nei 6 mėn., neterminuotai |
| Laikinas atokvėpis | Namuose arba institucijoje | Iki 720 val./metus, išimtinai iki 90 parų |
Kaip pasirinkti globos namus ir kuo pradėti
Nusprendus apgyvendinti senjorą globos namuose, rekomenduojama: kreiptis į savo savivaldybę arba seniūniją, pateikti reikiamus medicininius dokumentus ir prašymą; jeigu pageidaujate, rinktis globos įstaigą, tik patikrinus licenciją ir laisvų vietų buvimą; naudotis platformomis, pvz., www.slauga24.lt, kur rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Praktinis patarimas: pradėti nuo notarinio įgaliojimo suteikimo artimam žmogui, kol jis pats gali priimti sprendimus. Tai sutaupys laiko ir sumažins administracinius sunkumus ateityje.
Globojant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
„Slaugantieji negalią turinį artimą žmogų nėra palikti likimo valiai. Jeigu sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, galima prašyti pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat - laikino atokvėpio paslaugos“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.