Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
Taigi kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje? Vidutinės pensijos didžiausios Šiaurės šalyse.
Vidutinės pensijos Europoje: skirtumai ir tendencijos
Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 2653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse. Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus. Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje - 1494 eurai.
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto. Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.
Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus.
2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais. Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergantiesiems išsėtine skleroze
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. Šis skaičius toliau auga, nes tiek skurstančiųjų, tiek pagyvenusių žmonių daugėja.
Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc.
2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 574 iki 640 eurų. Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti slaugos pašalpą?
Šveicarijos pensijų sistema: unikalumas ir ypatybės
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. 3000-5000 eurų ar net daugiau siekiančias pensijas gaunantys šveicarai į senatvę išeina pakelta galva, o pensijų sistema sukurta taip, kad pensininkas gautų mažiausiai 60 proc. buvusio paskutinio atlyginimo. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 659 Eur, o vidutinė senatvės pensija - 274 eurai. Taigi, pensija siekia apie 40 proc. buvusio atlyginimo.
DELFI aiškinasi, kodėl šveicarai gali dirbti ir gyventi nesijaudindami dėl artėjančios senatvės ir kokia yra šalies pensijų sistema. Pasirodo, šalyje išties yra nemažai įdomybių.
Trys pakopos užtikrina solidžias pensijas
Šveicarijoje vyrai į pensiją jau dabar išeina 65 metų, moterys - 64-erių, tačiau, jei asmuo nori nustoti dirbti anksčiau, jis gali tą padaryti. Šveicarijoje veikiančios įmonių grupės „Agus“ partneris Gitanas Kancerevyčius DELFI pasakojo, kad tapti pensininkais ir gauti visas garantijas šveicarai gali ir nuo 58 metų, tik, žinoma, tuomet pensija bus mažesnė. Lietuvoje dėl išankstinės pensijos gyventojai taip pat gali kreiptis likus penkeriems metams iki oficialios datos.
Jis pasakojo, kad šalyje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri užtikrina šveicarams solidžias pensijas. „Pirmoji pakopa yra bazinė senatvės ir neįgalumo pensija, t. y. valstybinis draudimas, panašus į mūsų „Sodrą“, tik skirtumas toks, kad kiekvienas turi savo sąskaitą, kurioje jis mato ir žino, kiek į ją yra įmokama. Laikoma, kad ši pensija skirta būtiniausiems gyvenimo poreikiams užtikrinti, kad „nenumirčiau iš bado“, - apibendrino jis.
Tokia gyvenimo poreikiams užtikrinti suma svyruoja nuo maždaug 1013 eurų iki 2000 eurų, ir, nors ji atrodo įspūdinga, Šveicarijoje tai nėra daug. Be to, G. Kancerevyčius atskleidžia ir daugiau įdomybių: „Šveicarijoje labai daug antrųjų pusių nedirba. Sakykime, vyras dirba, o moteris namuose augina vaikus. Tokiu atveju vyras, mokantis įmokas pensijai gauti, kartu moka ir už savo žmoną, nors įmoka iš tikrųjų nepadidėja. Tačiau vis tiek laikoma, kad žmona taip pat yra apdrausta.“
Taip pat įmokas pensijai gauti turi mokėti absoliučiai visi Šveicarijos gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus. „Ar tu dirbi, ar ne - vis tiek privalai susimokėti. Nedirbantieji moka nustatytą metinį minimumą, kai sukanka 20 metų.Tai yra vienas ir Šveicarijos ypatumų“, - pabrėžia jis.
O tiek, kiek trūksta iš surinktų įmokų, yra finansuojama iš Šveicarijos konfederacijos, tiksliau, - dalinai iš PVM, kuris šalyje siekia 8 proc., ir lošimo namų apmokestinimo.
Pensijos dalį darbuotojas moka kartu su darbdaviu. Nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo tiek darbdavys, tiek darbuotojas į fondą sumoka po 4,2 proc. nuo algos senatvės pensijos draudimo įmokas, 0,7 proc. - neįgalumo draudimo ir po 0,225 proc. - nedarbo draudimo įmokas.
„Dar vienas įdomus dalykas - pensijos išmoka priklauso nuo dvidešimtų gyvenimo metų sumokėtų metinių įmokų vidurkio. Tada yra tam tikri atlyginimų dydžių rėžiai, pagal kuriuos tavo bazinė pensija gali svyruoti nuo 1170 frankų (apie 1013 eurų) iki 2350 frankų (apie 2025 eurų) per mėnesį. Kitaip tariant, žmogus visuomet motyvuotas gauti didesnį atlyginimą, kad dėl to ir teks mokėti didesnes įmokas“, - pažymi jis.
Anot G. Kancerevyčiaus, Lietuvoje situacija nėra teisinga, nes dideles pajamas gaunantis žmogus vis tiek gaus panašią pensiją kaip ir žemas pajamas gaunantis, nors įmokų sumokėjo daugiau.
Kadangi bazinė pensija žmogui garantuoja tik apie 1000-2000 eurų per mėnesį ir ji skirta išgyventi, darbuotojai kaupia ir antroje pakopoje, kuri turėtų „palaikyti gyvenimo standartą“ ir padėti gyventi oriai. Siekiama, kad šios dvi privalomos pakopos žmogui garantuotų mažiausiai 60 proc. buvusio paskutinio atlyginimo dydžio pensiją, tačiau kai kada pensija siekia ir 80 proc. buvusio atlyginimo.
„Šis kaupimas dar vadinamas profesiniu dirbančiųjų draudimu. Jis nėra valstybinis, o privatus, t. y. šalyje egzistuoja daugybė privačių pensijų kasų, reguliuojamų panašiai kaip bankai. Pasirinkus norimą pensijų kasą, darbdavys kas mėnesį į ją pervedą tam tikrą įmoką. Ji vėlgi skaidoma per pusę - t. y. po tiek pat sumoka darbdavys ir darbuotojas. Jeigu asmuo yra jaunas, iki 24 metų, jis moka draudimo įmokas, bet jų nekaupia. Nuo 25 metų jis moka 7 proc. atlyginimo dydžio įmoką (3,5 proc. - darbdavio dalis, 3,5 proc. - darbuotojo dalis), o sulig metais įmokos procentas auga ir likus 10 metų iki pensijos pasiekia 18 proc., t. y. darbdavys ir darbuotojas kas mėnesį sumoka po 9 proc.“, - aiškina jis.
Atėjus pensijos laikui, antroje pakopoje sukauptos sumos bazės kontekste paskaičiuojamas metinis pensijos dydis, pritaikant konversijos koeficientą, šiuo metu siekiantį 6,8 proc. Taigi kiekvienais metais žmogui bus išmokama 6,8 proc. antroje pakopoje sukaupto asmeninio fondo dydžio papildoma pensija. Tarkime, jeigu antroje pakopoje sukaupėte 100 tūkst.
G. Kancerevyčius atskleidė ir dar vieną įdomybę, kurios nerastume Lietuvoje: „Antroje pakopoje sukauptą dalį aš bet kada galiu išsiimti ir panaudoti, pavyzdžiui, būstui įsigyti ar verslui steigti, o tada vėl kaupti šioje pakopoje iš naujo. Be to, jeigu išvažiuoju gyventi į kitą šalį, galiu išsivežti šią sumą su savimi ir ją pervesti į kitos šalies pensijų fondą arba tiesiog atsiimti. Lietuvoje to padaryti aš negaliu, nors antroje pakopoje yra sukaupti mano paties pinigai.“
Visos suneštos lėšos yra investuojamos ir apdraustos iki 100 tūkst. frankų.
O štai trečioji pakopa jau savanoriška. Ji palanki dėl to, kad iki 6700 (apie 580 eurų) frankų per metus įnešta suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. „Nėra ribojama, kiek į ją galima įnešti. Galiu ten ir milijoną įdėti, jei turiu“, - juokėsi G. Kancerevyčius.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, dvejus metus studijavęs ir dirbęs Šveicarijoje, gyrė šalies pensijų sistemą ir pasakojo, kad esminis šveicarų bruožas - suvokimas apie pensiją kaip draudimą.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Jį žavi, kad šveicarai itin linkę investuoti, taip pat ir sukauptas pensijų įmokas, dėl ko žmonės gali tikėtis ir palūkanų.
Po studijų dar gavau ir palūkanų, nors jos nebuvo didelės, nes jau buvo prasidėjusi krizė, tačiau vis tiek tos palūkanos buvo mokamos. Beje, šveicarai moka mažus pajamų mokesčius, todėl dauguma tampa šios šalies mokestiniais rezidentais, nors, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčiai yra labai dideli, be to, yra prabangos mokesčiai.
Dėl tokios mokesčių sistemos turtingiems žmonėms labai apsimoka gyventi Šveicarijoje, todėl ši šalis prisivilioja turtingų užsieniečių, kurie, nors ir moka mažus pajamų mokesčius, sumoka didelius NT mokesčius. Per visą tokią sistemą užsisuka ratas, todėl šveicarai dalinai išsprendžia nelygybės, taip pat pensijų, sveikatos draudimų klausimus“, - paaiškina jis, kodėl šveicarų pensininkus savotiškai išlaiko ir užsieniečiai.
Referendumai dėl pensijų: gyventojų nuomonė
Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensiją sulaukė beveik 60 proc. rinkėjų palaikymo. Tačiau atskirą siūlymą dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 65 iki 66 metų trys ketvirtadaliai rinkėjų griežtai atmetė.
Pensininkų asociacija AVIVO sveikino pensijų padidinimą kaip „istorinę pergalę“. Šveicarijos žaliųjų partija taip pat džiaugėsi „svarbia pergale... daugeliui pensininkų, kurių padėtis pagerės“.
Nors visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad Šveicarijos profsąjungų pateiktas pasiūlymas „Geresnis gyvenimas išėjus į pensiją“ sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo abejota, ar jis sulauks reikiamos daugumos daugumoje iš 26 Šveicarijos kantonų.
Bet galiausiai iniciatyva sulaukė dvigubos balsų daugumos, reikalingos tam, kad būtų priimta, - ją palaikė 58,24 proc. rinkėjų ir 16 kantonų. Rezultatai parodė, kad dešimt kantonų atmetė šį žingsnį, o šešiuose kantonuose palaikymas viršijo 70 proc., įskaitant daugiau kaip 82 proc. vakariniame Juros kantone.
Sekmadienį įvykusiame referendume Šveicarijos rinkėjai pirmą kartą pritarė populiariam siūlymui keisti šalies socialinės apsaugos sistemą, praneša naujienų agentūra „ATS-Keystone“.
Iniciatyvoje raginama pensininkams skirti papildomą mėnesinę išmoką, panašią į 13-ąjį mėnesinį atlyginimą, kurį Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse gauna daugelis darbuotojų. Mėnesinės socialinio draudimo pensijos išmokos Šveicarijoje gali išaugti iki 2 450 Šveicarijos frankų (2 780 JAV dolerių) asmenims ir 3 675 frankų sutuoktinių poroms.
Šalyje, kuri nuolat priskiriama prie brangiausių pasaulyje, išmokos neatrodo didelės. Šveicarijos miestuose tipinio dviejų miegamųjų buto nuomos kaina siekia ne mažiau kaip 3 000 frankų, o kavos puodelis kainuoja daugiau nei penkis frankus (5,66 JAV dolerio).
Kairiosios partijos palaikė iniciatyvą, kuriai aršiai priešinosi dešiniosios ir centristinės partijos, taip pat Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas. Vyriausybė perspėjo, kad pensijų padidinimas kasmet kainuos daugiau kaip keturis milijardus Šveicarijos frankų, todėl reikės didinti mokesčius ir gali kilti grėsmė socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui. Ji taip pat užsiminė, kad tai gali turėti ribotos socialinės naudos, nes papildomas išmokas gautų visi pensininkai, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.
Tačiau Šveicarijos profsąjungų federacija (Swiss Trade Union Federation, SGB) teigė, kad sekmadienio referendumo rezultatai „aiškiai rodo, jog vyriausybė, dauguma parlamento narių ir darbdavių per ilgai ignoravo pensijų problemą“.
Sekmadienį antrasis klausimas balsavimo biuletenyje, kuriuo buvo siekiama pailginti pensinį amžių, buvo griežtai atmestas. Dešiniosios Liberalų partijos jaunimo skyriaus pasiūlymą per ateinantį dešimtmetį laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 65 iki 66 metų, tikintis taip užtikrinti visišką pensijų sistemos finansavimą, atmetė 74,72 proc. referendumo dalyvių.
Palyginimas su Lietuva: pragyvenimo lygis ir pensijos
Nors šveicarų pensijos iš tiesų yra didelės, lyginti jas su lietuvių beprasmiška, nes pragyvenimo lygis šiose šalyse gerokai skiriasi.
Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje, šiemet pensijos toliau turėtų augti. Įstaigos puslapyje galima rasti ir lentelę, kurioje nurodoma, kad vidutinė senatvės pensija 2023 m. buvo 539 Eur, o 2024 m. bus 605 Eur. Nurodoma, kad 2024 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. O tiems, kurie turi būtinąjį stažą - 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Remiantis LivingCost.org duomenimis, Monakas šiuo požiūriu yra pirmoje vietoje. Norint išgyventi šioje šalyje, per mėnesį reikia uždirbti bent 3 955 JAV dolerių (3 647 eurų). Šveicarijoje, kuri atsidūrė ketvirtoje vietoje, reikia 2 850 JAV dolerių (2 628 eurus) siekiančio atlyginimo.
Valstybinė senatvės pensija visiems užtikrina minimalią bazinę pensiją, t. y. 1 225 Šveicarijos frankus, arba 1 284 eurus.
Pragyvenimo mėnesio išlaidos vienišam asmeniui, neįskaitant nuomos, siekia 1 623 eurus. Kaip nurodoma didžiausios pasaulyje pragyvenimo išlaidų duomenų bazės „Numbeo“ tinklalapyje, pragyvenimo išlaidos Šveicarijoje yra vidutiniškai 127,8 proc., o nuoma - 230,8 proc. didesnės nei Lietuvoje.
Kadangi Šveicarijoje viskas sprendžiama referendumais arba bent jau pasitariant su gyventojais, šalies valdžia viešam aptarimui ir instituciniam suderinimui pateikė nutarimo projektą.