Socialiniai santykiai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jie apima įvairius ryšius - nuo šeimos ir romantinių santykių iki kolegiškų ir draugiškų. Pozityvūs socialiniai santykiai glaudžiai siejasi su ilgaamžiškumu, fizine, emocine sveikata bei profesine sėkme. Tačiau vienišumo ir atskirties jausmai gali turėti neigiamą įtaką mūsų fizinei ir psichologinei savijautai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialiniai santykiai Lietuvoje, kokie veiksniai jiems turi įtakos, ir kokie iššūkiai kyla šioje srityje.
Vienišumas ir socialinė atskirtis
2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas Vilniaus miesto suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas parodė, kad dėl vienišumo psichologinės gerovės problemų patiria įvairių amžiaus grupių žmonės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Vilniaus mieste suaugusiųjų gyventojų, kurie neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis, dalis buvo 8,4 proc. - net 2,6 proc. didesnė nei Lietuvoje (5,8 proc.).
Labiausiai tai pastebima 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Didėjant amžiui šis procentas vis auga: 18-34 metų amžiaus grupėje buvo tik 2,8 proc. žmonių, nurodžiusių, kad neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis, o 65 metų amžiaus ir vyresnių vilniečių grupėje šis skaičius siekė net 14,7 proc.
Vienišumą patiria labai panaši dalis vilniečių tiek vyrų, tiek moterų. 8,9 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų teigia neturintys nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Iš visų Vilniaus gyventojų šiek tiek daugiau kaip pusė (52,2 proc.) nurodė, kad turi 1-2 artimus žmones, kuriais galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Kiek daugiau nei trečdalis (34,9 proc.) turi 3-5 tokius žmones, o 6 ir daugiau artimų žmonių nurodė turintys tik 4,2 proc.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
„Vilnius sveikiau“ psichikos sveikatos programų koordinatorė Milda Okaitė yra įsitikinusi, kad santykių mezgimas ne visuomet reiškia, jog jausimės geriau: „Svarbu ne tik turimų artimų santykių skaičius, bet ir kokybė. Tyrimai rodo, kad toksiški santykiai daro didesnę neigiamą įtaką nei vienatvė. Todėl kuriant santykius itin svarbų vaidmenį atlieka mūsų asmeninės ribos. Tai tam tikros nuostatos, kurias žmogus kuria, siekdamas apsaugoti savo psichologinę bei fizinę gerovę."
A. Šiautkulienės nuomone, tokią statistiką lemia bendruomenių pokytis: „Anksčiau buvusios kaimynystės, kuriose visi vieni kitus pažįsta, keičiasi. Pokyčiui neretai įtaką daro ilgėjančios darbo valandos, kintanti šeimų struktūra, dažnesnis kraustymasis, dažnesnis socialinių tinklų ir technologijų naudojimas ryšiui palaikyti.
Asmeninės ribos ir emocinė savijauta
„Kol neturime tvirtai nusistatytų ribų, galime patirti sunkumų dėl emocinės priklausomybės, nuviliančių santykių, ramybės gyvenime ir darbe stokos. Tvirtas savo ribų žinojimas ir laikymasis suteikia laisvės ir pagarbos sau jausmą“, - teigia M. Okaitė.
Nors darbas ir mokslas yra naudingi psichikos sveikatai, nes padidinamas socialinis įsitraukimas, asmuo labiau jaučia savo statusą ir tapatybę, jaučia didesnį savęs įprasminimą, tačiau ir čia svarbu apsibrėžti asmenines ribas. „Tad kaip išlaikyti mūsų emocinei savijautai palankų balansą? Pavyzdys galėtų būti auksinė aritmetinė (arba trijų aštuonetų) gyvenimo taisyklė: 8-8-8. Aštuonios valandos miegui, aštuonios valandos darbui ir aštuonios valandos laisvalaikiui bei asmeniniam gyvenimui“, - priduria M. Okaitė.
Per pastarąjį dešimtmetį drastiškai pasikeitė ir tai, kaip mes komunikuojame ir kuriame ryšius. Ir nors moderniosios technologijos suteikia galimybę palaikyti kontaktą ir tokiu būdu gali teigiamai veikti mūsų santykius, negali visiškai pakeisti gyvo bendravimo. M. Okaitė patikslina, kad tyrimai rodo, jog beveik pusė žmonių, naudojančių internetą palaikyti ryšiui su artimaisiais, kurie gyvena toliau, nepastebi, jog tai būtų pagerinę jų santykių kokybę: „Gyvas bendravimas, lyginant su skaitmeniniu, vertinamas kaip prasmingesnis, kokybiškesnis, reikšmingesnis kuriant socialinius ryšius ir emocinį ryšį. Bendravimas internetu dėl neverbalinės kalbos stygiaus įprastai nėra tiek įtraukiantis, nes nereikalauja reaguoti iškart, jame stinga šiltumo.“
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Socialiniai tinklai: pagalba ar žala?
M. Okaitė pabrėžia: „Gyvas bendravimas gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Psichikos sveikatos tema tampa vis svarbesnė, todėl siekiant didinti supratimą ir skatinti mokymąsi apie psichikos sveikatą bendruomenėse, mokyklose, darbovietėse bei namuose „Vilnius sveikiau“ visus metus vykdo įvairias psichikos sveikatos stiprinimo programas.
Umberto Masi pastebi, kad vos atsiradus socialiniams tinklams jie buvo traktuojami kaip atskira erdvė nuo realybės. Vis tik šiandien jie tapo neatsiejama įvairaus amžiaus gyvenimo dalimi. „Vienas pagrindinių pokyčių - socialiniuose tinkluose esanti informacija, turinys ir socialinių medijų padiktuotas ritmas pradeda formuoti mūsų realybės suvokimą ir pasaulio matymą. Kiekvienas žmogus turi individualų santykį su socialiniais tinklais - čia galima atrasti sau įdomių temų entuziastų bendruomenes, bendrauti su žmonėmis, kurie fiziškai yra už tūkstančių kilometrų, ieškoti sau reikalingos ir aktualios informacijos. Socialinės medijos, ypač dabar, mums tarnauja ne tik kaip komunikacijos, bet ir kaip žinių, naujienų, informacijos paieškos įrankis“, - aiškina jis.
Tarp socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos - ir įvairios įžvalgos apie emocinę sveikatą, žmonių patirtys, patarimai ir panašiai. Šiame tinkle žmonės dažnai kalba apie emocinę sveikatą ir drąsiai dalija patarimus, nors šia tema tikrai ne visada turi pakankamai žinių ar kompetencijos. Populiarėja savidiagnozės.
U. Masi tikina, kad ilgą laiką viešojoje erdvėje psichikos ir emocinei sveikatai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, todėl galimybė matyti, jog apie įvairius sunkumus socialiniuose tinkluose nebijo kalbėti kiti žmonės yra teigiamas pokytis, galintis paskatinti vartotojus imtis kokių nors veiksmų. Amerikiečių psichologai pastebi ir dar kitą tendenciją - informacijos apie emocinę sveikatą trūkumas, įvairios stigmos ir stereotipai gena žmones žinių semtis socialiniuose tinkluose. Tačiau čia esą slypi ir pavojai - vartotojai vadovaujasi žmonių, neturinčių pakankamai žinių apie psichikos sveikatą, patarimais, klaidinga jų skelbiama informacija.
Specialistai pabrėžia, kad dažnai vaizdo įrašuose kalbama apie įvairius simptomus, kurie gali byloti apie ne vieną ligą ar sutrikimą, tad generalizuotai juos priskirti tik vienai būklei yra ne tik neįmanoma, bet ir žalinga. Vis dėlto, klaidingas savidiagnozavimas gali būti ydingas, siekiant visavertiškai rūpintis savo emocine sveikata. „Galimybė matyti, kad ir kiti žmonės, bendraamžiai ar vyresni, susiduria su sunkumais ir nebijo apie tai kalbėti ir, svarbiausia, ieškoti pagalbos ar sprendimų, kurie galėtų padėti spręsti individualiai patiriamus sunkumus. Vis dėlto, klaidingas savidiagnozavimas gali būti ydingas, siekiant visavertiškai rūpintis savo emocine sveikata. Norint žinoti, kokie iššūkiai kamuoja, nebūtinai visuomet pakankamas savo patirties ar patiriamų jausmų palyginimas su kito žmogaus, kuris patiria panašius arba vienodus iššūkius - gali būti, kad kai kurie dalykai skiriasi vien dėl to, kad yra patirčių, kurios žmogų gali paveikti skirtingai“, - primena LiJOT prezidentas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Specialistai pastebi, kad labai svarbu, jog socialiniuose tinkluose informacijos ar patarimų dėl emocinės sveikatos ieškantys vartotojai labai kritiškai vertintų juose skelbiamą turinį. Visų pirma dėl to, kad dalis žmonių, skelbiančių tokį turinį internete turi paslėptų tikslų - pavyzdžiui, pareklamuoti kokius nors vitaminus, maisto papildus ar net migdomuosius vaistus.
Todėl specialistai rekomenduoja labai kritiškai vertinti turinį, randamą socialiniuose tinkluose - ieškant informacijos apie tokias sudėtingas temas kaip psichologinė sveikata, geriausia sekti licencijuotus psichikos sveikatos specialistus ar patikimas organizacijas, institucijas, kurios skelbia tik moksliškai patvirtintą informaciją. Taip pat labai svarbu didinti savo skaitmeninį raštingumą, kuris padės ne tik kritiškai vertinti informaciją, bet ir atskirti melagienas, dezinformaciją ar pastebėti už įvairių psichologinių patarimų slypinčią reklamą.
Dalintis savo patirtimi ir išgyvenimais socialiniuose tinkluose esą gali būti išties naudinga - atvirumas prisideda prie stigmos, stereotipų mažinimo ar net padeda žengti pirmuosius žingsnius pagalbos ieškojimo link. Vis tik specialistai pabrėžia, jog labai svarbu gerai pagalvoti ir įsivertinti, kuo žadame dalintis - skelbiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti kitų vartotojų. O supratus, kad išgyvenate emociškai sunkų laikotarpius ar patiriate psichologinius sunkumus, vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris padės juos įveikti.
Požymiai, kad esate toksiškuose santykiuose
Smurtas romantiniuose santykiuose
2024 metais Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su partneriais Moterų informacijos centru, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru bei Telšių krizių centru, vykdė projektą „Sveiki, santykiai! Projekto viešinimo veiklas vainikavo suorganizuota ir įgyvendinta konferencija, kurios metu pristatyti informacinės kampanijos rezultatai, atliktų tyrimų apie jaunimo patiriamą smurtą romantiniuose santykiuose ir jo požiūrį į tokį smurtą rezultatai, parengtos rekomendacijos dėl smurto apraiškų romantiniuose santykiuose atpažinimo (analitinė veikla), mokymo programos švietėjams/jaunimo darbuotojams ir jaunimui bei interaktyvūs žaidimai.
Projekto rėmuose įgyvendintos 3 analitinės veiklos, kuriomis ištirta, kaip įvairios socialinės padėties jaunimas geba pastebėti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose. Atlikus kiekybinį tyrimą įvairių jaunimo socialinių grupių anketinės apklausos šiomis temomis dalyvavo 1743 jaunimo grupės atstovai, iš kurių 7 anketos neįtrauktos į kiekybinio tyrimo rezultatų analizę dėl jų netinkamumo / nekorektiškumo.
Iš tyrimo dalyvių kiek mažiau nei pusė apklaustų respondentų yra patyrę fizinį smurtą. Tai rodo aukštą smurto paplitimą Lietuvos visuomenėje. Nesaugiausia vieta fizinio smurto požiūriu yra tėvų ar globėjų namai, nes didžiausia tikimybė patirti smurtą yra tėvų namuose (18,8 %) ir mokymo bei ugdymo įstaigose (14,3 %). Apie trečdalis apklaustų besimokančiųjų turi seksualinės prievartos patyrimo. Didžiausia tikimybė patirti seksualinę prievartą yra nuo draugų ir pažįstamų (12,3 %), o taip pat ir nepažįstamų žmonių (9,4 %). Seksualinę prievartą merginos patiria dažniau nei vaikinai.
Tiriant vertybines nuostatas pastebėta, kad labiausiai jaunimas sutinka su stereotipu „Jei vaikinas (mergina) labai pavydi savo partnerės (-io), tai reiškia, kad ji(s) jam (-ai) tikrai rūpi“ - 41,1 % besimokančių vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje merginų ir 35,1 % vaikinų, net 95 % besimokančių profesinio mokymo įstaigose vaikinų ir 70,1 % merginų laikosi šio stereotipo. Mažiausiai jaunimas pasiduoda stereotipui, kad dažnai merginos yra pačios kaltos, jei vaikinai prieš jas naudoja smurtą. Tarp besimokančių vidurinėse mokyklose ar gimnazijose merginų taip galvoja tik 3,8 % ir 5,6 % vaikinų.
Kokybinio tyrimo duomenimis, smurtas romantiniuose jaunų žmonių santykiuose yra gana paplitęs reiškinys, įvardijamas kaip „opi problema“. Smurtinio elgesio priežastimis yra laikomi tiek kultūriniai veiksniai, tiek individų lygmens veiksniai. Nepriklausomai, ar buvo aptariamas galimas fizinis, ar psichologinis, ar seksualinis smurtas, pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus jiems atpažinti neaiškiose situacijose, yra partnerių abipusis sutarimas dėl elgesio priimtinumo, kad tam tikras elgesys nė vienam iš jų nekeltų diskomforto, netaptų besikartojančio nepasitenkinimo priežastimi.
Rekomendacijos smurto apraiškoms atpažinti
Projekto metu parengtos 3 mokymo programos, iš kurių viena skirta švietėjams ir jaunimo darbuotojams, kitos dvi - jaunimui. Suorganizuoti trijų tipų kontaktiniai mokymai: vieni (16 ak. val.) skirti tobulinti švietimo darbuotojų kompetencijas, suteikiant jiems priemones ir juos įgalinant kalbėtis bei vesti pamokas/diskusijas jaunimui SAA ir netoksiškų romantinių santykių tema. Jaunimui parengtos dvi mokymų programos, skirtos supažindinti jaunuomenę su SAA apraiškomis romantiniuose santykiuose, priežastimis ir pasekmėmis, pateikiant rekomendacijas, kaip atpažinti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose, kaip kalbėti apie savo ribas ir kaip išvengti SAA apraiškų romantiniuose santykiuose.
Socializacija ir socialiniai santykiai
Socializacija - tai procesas, kurio metu žmogus perima tai visuomenei būdingas vertybes, nuostatas, elgesio normas ir tampa tos visuomenės nariu. Prisitaikymui toje visuomenėje yra labai svarbi aplinka. Socialinė aplinka - žmogų supantis socialinis pasaulis - visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos.
Socializacija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė socializacija vyksta ankstyvaisiais žmogaus gyvenimo metais. Tuo metu vaikas iš vyresniųjų perima asmens nuostatas, įgūdžius, vertybes ir t. t. Antrinė socializacija - asmens prisitaikymas viešojoje aplinkoje. Tai procesas kurio metu žmogus imasi tam tikrų vaidmenų, kurie susiję su darbo pasidalijimu. Svarbiausi socializacijos veiksniai: šeima, mokykla, bendraamžiai, žiniasklaida, visuomenė.
Socialiniai santykiai taip pat yra vienas iš svarbiausių sociologijos reiškinių, nes tarp individų nuolat vyksta nenutrūkstanti sąveika. Žmogui sąveikaujant su įvairiomis institucijomis, socializacija vyksta jam kaupiant atitinkamas žinias ir išmokstant atitinkamų visuomenėje priimtinų elgesio normų. Nebereikalo sociologijos objektas apibrėžiamas kaip santykiai tarp individų. ji tiria, kokie socialinių santykių bruožai formuoja visuomenę. Socialiniai santykiai yra visur, kur žmogus saveikauja su tam tikrais veiksniais, vaidmenimis socialiniam gyvenime, įvariuose amžiaus tarpsniuose.
Statistiniai tyrimai ir socialinės problemos
Sociologijos mokslas niekada neapsieina be statistinių tyrimų, tai yra bene svarbiausia socialinių tyrimų technika. Tirdama žmonių bei visuomenės socialinio gyvenimo subtilybes sociologija daugiausia remiasi statistiniais tyrimais bei apklausomis. Statistiniai tyrimai tai, žmonių gyvenimo lygio, išsilavinimo, nusikaltimų bei kitų socialinių veiksnių pateikimas skaičiais, procentais aarba diagramomis.
Šie tyrimai padeda nustatyti didžiausias žmonių gyvenimo problemas ir daryti išvadas, tiksliau, dėti visas pastangas ir rasti tinkamiausius būduss, kad tos problemos būtų sumažintos ar net išspręstos. Manau kad šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje viena iš didžiausių problemų yra smurtas prieš moteris bei vaikus. Kolkas nelabai pavyksta rasti visapusiškai tinkamų būdų šios pproblemos mažinimui, o smurtavimų vis daugėja. Tai yra gana didelė problema Lietuvoje, nes dažnai moterys ir vaikai kenčia ne tik fizinį bet ir moralinį bei seksualinį smurtą.
Pateikiame vieno tyrimo rezultatus apie „smurtą prieš moteris“. Buvo atliktas žurnalistinis tyrimas pasitelkiant „Lietuvos ryto“ bei „Utenis“ dienraščių pagalbą. Tyrimo metu buvo atrinkti visi straipsniai susiję su šia, prievartos prieš moteris problema. Buvo analizuojami: prievartos tipas, prievartos sfera, pristatymo pobūdis, straipsnio autorius, autoriaus vertinimas ir straipsnio pobūdis.
„Lietuvos ryte“ buvo rasti net 156 straipsniai apie smurtą prieš moteris, o „Uteny“ 18 straipsnių. Net 60% procentų straipsnių nagrinėja seksualinius prievartos faktus, net trečdalis straipsnių nagrinėja smurtą šeimoje. Tekstai su visom emocijom sudarė vieną šeštadalį. 55% straipsnių, nagrinėjančių prievartą prieš moteris, pateikia faktinę informaciją. Daugumoje straipsnių autoriaus pozicija neutrali. Ketvirtadalyje straipsnių teigiama, kad su šia problema reikia kovoti.
Tyrimas tik parodo, kad Lietuvoje yra gana kkebli situacija šioje problemoje. Kiek daug yra smurto prieš moteris. Tačiau čia tik kelių dienraščių duomenys, o kiek dar galėtume rasti straipsnių visos šalies dienraščiuose? O kiek dar nėra užfiksuotų įvykių? Moterys tiesiog yra įbaugintos ir bijo būti dar labaiau nuskraisutos.
Negalėtume teigti kad šie tyrimai yra visiškai tikslingi, nes pasitelkus ir kitokias visuomenės informavimo priemones bei kitokią tyrimo techniką tikrai gautume visiškai kitokius rezultatus. Bet visi puikiai žinome, kad smurtas prieš moteris ir ne tik yra viena iš didžiausių pproblemų Lietuvoje. Ir šie smurtavimo procentai ir skaičiai vis auga.
Mokslininkai, taip pat ir sociologai toliau tiria ir stengiasi atrasti būdus kaip būtų galima spręsti šią problemą, bet laikas bėga, o rezultatų kaip ir nesimato. Manau, smurtautojų legiasys yra išugdytas pačios visuomenės, kultūros bei, žinoma, tėvų auklėjimo. Visi šie reiškiniai padeda pagrindus tolesniam vaiko geram ar blogam vystymuisi.
Taigi, manau kad reikėtų kažkaip spręsti, asocialių šeimų vidines problemas arba bandyti kurti organizacijas, kurios padėtų tėvams išmokti auklėti vaikus. Bet sociologų darbas stengtis atrasti šių ir panašių problemų sprendimo būdus. Nors nemanau kad įmanoma panaikinti smurtą visuomenėje, bet galbūt sumažinti pasitelkus visas įmanomas priemones, ir pavyktų. Kai šeimoje, ar kaiminystėje su vaiku elgiamasi amoraliai, netinkamai, smurtaujama, vaikas gali nukrypti nuo normų, elgesio taisyklių ir netgi tapti deviantu.
Išvados
Socialiniai santykiai yra kompleksinis ir nuolat kintantis reiškinys, turintis didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Vienišumas, socialinė atskirtis, smurtas ir kiti iššūkiai reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų, siekiant kurti sveikesnę ir darnesnę visuomenę. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pozityvių socialinių santykių kūrimo, puoselėjant asmenines ribas, kritiškai vertinant informaciją ir ieškant pagalbos, kai jos reikia.
tags: #lietuvos #socialiniai #santykiai