Arterinis kraujospūdis (AKS) - jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sienelę. Arterinis spaudimas skirstomas į sistolinį ir diastolinį. Sistolinis spaudimas yra kraujo spaudimas į arterijų sieneles, kai širdis susitraukia, o diastolinis, kai širdis ilsisi.
Vidutinis optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Atsižvelgiant į amžių šios ribos gali kisti, pavyzdžiui, 6-13 metų amžiaus vaikų optimalus kraujospūdis yra 105/70, o 60-64 metų amžiaus žmonėms normalus yra ir 134/87 siekiantis kraujospūdis. Pakilusiu kraujospūdžiu laikoma, kai sistolinis kraujospūdis yra lygus arba didesnis 135 mmHg, o diastolinis - 85 mmHg.
Matavimo metu stebimi du rodmenys: sistolinis, žinomas kaip „viršutinis“, ir diastolinis, žinomas kaip „apatinis“, kraujo spaudimas, taip pat ir pulso dažnis - širdies susitraukimų dažnis per minutę.
Kada ir kaip dažnai matuoti kraujospūdį
Sergantiems hipertenzija vaistininkė pataria matuotis kraujospūdį mažiausiai kartą per dieną, o geriausiai - du kartus, ryte ir vakare. Matavimas du kartus leidžia tiksliau sekti, ar paskirtas gydymas efektyvus, ar kraujo spaudimas vartojant vaistus yra stabilus. Ryte kraujo spaudimą reikėtų matuoti prieš pusryčius ir vaistų vartojimą, vakare - prieš miegą ir vakarinės vaistų dozės vartojimą.
Esant pakilusiam ar sumažėjusiam kraujo spaudimui, rekomenduojama jį matuoti ir stebėti maždaug savaitę, kasdien panašiu laiku ir sąlygomis. Rodmenims nekintant vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio sveikatos ištyrimo ir galimo medikamentinio gydymo paskyrimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie akispūdžio matavimą
Paros arterinio kraujospūdžio matavimas (24 val. AKS)
Paros arterinio kraujospūdžio matavimas (AKS) - tai pažangus ir patikimas tyrimas, leidžiantis išsamiai įvertinti kraujospūdžio svyravimus per 24 valandas. Paros arterinio kraujospūdžio matavimas (AKS) atliekamas dėvint specialų aparatą, kuris automatiškai matuoja kraujospūdį. Paros arterinio kraujospūdžio matavimas - tai tyrimas, kurio metu namų sąlygomis 24 val. laikotarpyje specialus skaitmeninis įrenginys nepertraukiamai registruoja kraujospūdžio kitimus.
Tyrimo metu įprastai galite gyventi įprastą gyvenimą: dirbti, vaikščioti, atlikti kasdienes veiklas, nes įrenginys netrukdys judėti ir nesukels diskomforto. Tai saugus, neskausmingas tyrimas, kurio metu prie kūno pritvirtinamas nedidelis įrašymo įrenginys, netrukdantis užsiimti įprasta veikla. Galima eiti į darbą ar mokymo įstaigą bei atlikti kitas rutinines veiklas.
24 valandų arterinio kraujospūdžio monitoringas - neskausmingas diagnostinis tyrimas, kurio metu pacientui gyvenant įprastą gyvenimą kraujospūdis automatiškai matuojamas visą parą. Gydytojas arba slaugytojas pritvirtina specialų automatinį kraujospūdžio matavimo aparatą. Kraujospūdžio matavimo manžetė uždedama ant paciento dominuojančios rankos žasto (dažniausiai kairiojo), o registravimo įrenginys tvirtinamas prie diržo ar nešiojamas ant peties.
Viso tyrimo metu pacientas rašo specialų dienoraštį, kuriame pažymi kada ir kokius vaistus gėrė, ką ir kada veikė. Kol vyksta matavimas, pacientas turi sustabdyti įprastą veiklą, nejudinti rankos, laikyti ją sulenktą per alkūnę širdies lygyje. Tyrimo metu pacientui reikia pildyti specialų dienoraštį - žymėtis, kada valgoma, vaikščiojama, ilsimasi ar jaučiamasi prastai - tai padės gydytojui vertinant gautus rezultatus.
Dienos metu arterinio kraujospūdžio matavimai automatiškai atliekami kas 15-30 minučių, naktį - kas 30-60 minučių. Nakčiai prietaisas lieka pritvirtintas. Praėjus parai pacientas sugrįžta į gydymo įstaigą. Prietaisas nuimamas, o užfiksuoti duomenys perkeliami į kompiuterį. Po paros įrenginys sujungiamas su klinikos kompiuteriu, kuriame specialios programos atlieka detalią analizę. Kompiuterinės programos ataskaitą peržiūri gydytojas kardiologas ir pateikia galutines išvadas.
Taip pat skaitykite: kaip nustatyti elektrovarą ir vidinę varžą kompensaciniu būdu
Paros matavimo privalumai ir indikacijos
- Tikslesni rezultatai: tradicinis kraujospūdžio matavimas dažnai neparodo tikrųjų svyravimų, nes kraujospūdis gali keistis priklausomai nuo streso, fizinio aktyvumo, aplinkos ar emocinės būsenos.
- Tyrimo patogumas: šis tyrimas nesutrikdys jūsų kasdienės veiklos, galite dirbti, judėti ir miegoti, kaip įprasta.
- Šis diagnostikos metodas padeda nustatyti ir taip vadinamą „balto chalato“ hipertenziją, kuomet AKS, pamatuotas gydymo įstaigoje, nesutampa su AKS, pamatuotu namuose.
Paruošimas pacientui ir elgesys matavimo metu
Specialus pasiruošimas nereikalingas. Tyrimo metu negalima maudytis - aparatas nėra atsparus vandeniui. Taip pat reiktų vengti stipraus fizinio krūvio, kuris gali paveikti matavimų tikslumą. Pacientas turėtų sėdėti atsirėmęs arba gulėti, įspėkite pacientą, kad jis nejudintų rankos ir nekalbėtų matavimo metu, paciento ranką padėkite širdies lygyje, jei įmanoma, paprašykite, kad pacientas prieš matavimą pasišlapintų.
Matavimo technika - pagrindiniai reikalavimai
Labai svarbi pati matavimo technika. Visų pirma reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis. Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos. Matavimo metu negalima kalbėti.
Manžetę ant žasto reikia uždėti 2-3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje. Manžetės negalima užveržti per stipriai, tarp jos ir rankos turi laisvai tilpti pirštas. Taip pasiruošus ir porą minučių atsikvėpus galima pradėti matavimą. Kadangi kraujospūdis nuolat kinta, rekomenduojama atlikti bent du matavimus iš eilės, tarp jų darant minutės pertrauką - taip galima išvesti tikslesnį vidurkį.
Jei matuosime AKS per didele manžete, gausim klaidingai žemą kraujospūdį, jei per maža - klaidingai aukštą kraujospūdį. Prieš matavimą įsitikinkite, jog manžetė uždėta tinkamai, gerai prigludusi, jei po manžete galime prakišti daugiau negu vieną pirštą, ji uždėta per laisvai. Jei manžetę pripūsime per lėtai ar per kelis kartus su pauzėmis, sukelsime venų persipildymą, o tai lems netikslius duomenis.
Manžetės parinkimas ir problemos matuojant nutukusius pacientus
AHA rekomenduoja, kad kameros (manžetės dalis, kuri prisipučia) ilgis atitiktų 80 proc. paciento rankos viršutinės dalies apimties, o kameros plotis 40 proc. Tyrimai rodo, jog matuojant AKS nutukusiems pacientams įprastine manžete, gaunamas aukštesnis spaudimas nei jis yra iš tikro.
Taip pat skaitykite: kaip teisingai matuoti pulsą namuose
Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistai matuodami AKS nutukusiems pacientams gali rinktis iš trijų manžečių: standartinės suaugusiųjų, didelės suaugusiųjų arba manžetės, skirtos matuoti AKS ant šlaunies (ji yra ilgesnė ir platesnė). Tačiau kiekvienu atveju susiduriama su daugybe problemų. Matuojant AKS manžete, skirtą šlaunies AKS matavimui, iškyla kiti nepatogumai. Paprastai ji gerai apjuosia ranką, tačiau yra gana plati, tuo tarpu žmonių, turinčių antsvorį, rankos nėra ilgesnės, tad dažnai vienas manžetės kraštas atsiduria pacientų pažastyje, o kitas galas nutįsta ties alkūnės sulenkimu.
Kita problema - nutukusių žmonių rankos dažnai yra apversto kūgio formos. Kai kurie gamintojai ėmė gaminti ilgesnes manžetes, tačiau kamera manžetės viduje dažnai naudojama standartinio dydžio arba didelė suaugusiųjų. Tuo tarpu Amerikos širdies asociacija ypač pabrėžia būtinybę naudoti tinkamo dydžio kamerą.
Riešiniai aparatai ir jų ribotumai
Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui namuose siūloma rinktis žastinį kraujo spaudimo aparatą, nes jo tikslumas didžiausias. Dažnai pacientus sužavi ant riešo dedami aparatai, tačiau nuolatinei hipertenzijos kontrolei vaistininkė jų nerekomenduoja, nes jie labai jautrūs judesiui, todėl gauti tikslius rezultatus gan sudėtinga. Tokius aparatus galima turėti automobilyje ar darbe, kad pajutus kraujospūdžio padidėjimui ar sumažėjimui būdingus negalavimus būtų galima atlikti kontrolinius matavimus.
Kai kurių ekspertų nuomone, jei tinkamos manžetės nėra, tuomet galime matuoti AKS ant riešo standartine manžete. Tačiau reikia žinoti, jog matuojant ant riešo gaunama 7-15 mmHg paklaida. Kyla klausimas, kokia paklaida yra toleruotina? Gibbs ir kt. siūloma paklaida 9 mmHg ir mažiau atrodo daugumai priimtina. Šis standartas buvo nustatytas 1991 m. remiantis anesteziologų atliktais tyrimais.
Kaip elgtis, radus labai didelius ar mažus rodmenis
Ne kartą praktikoje teko matyti kraujo spaudimo aparato rodomus didesnius nei 200 mmHg rodmenis. Tokiam pacientui pirmiausia visada pasiūlome pasėdėti, paklausiame, ar jis išgėrė vartojamus antihipertenzinius vaistus, kokius preparatus dar naudoja, kokius simptomus jaučia. Paciento būklei per 5-10 min. nepagerėjus, yra tekę kviesti ir greitąją medicinos pagalbą.
Nors sumažėjęs kraujo spaudimas yra retesnė būklė nei padidėjęs, nereikėtų į tai numoti ranka, nes dėl žemesnio kraujo spaudimo sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka. Apie žemesnį nei norma kraujospūdį leidžia įtarti tokie požymiai kaip mieguistumas, šaltos galūnės, galvos svaigimas, išbalęs veidas, alpimas, bendras nuovargis bei darbingumo sumažėjimas.
Hipertenzijos rūšys, simptomai ir nefarmakologinė kontrolė
Hipertenzija pagal priežastį yra skirstoma į pirminę ir antrinę. 90 proc. žmonių serga pirmine hipertenzija, kurios atsiradimo priežastis nėra aiški, o likę 10 proc. serga antrine hipertenzija, kurios priežastis - dažniausiai gretutinių ligų, tokių kaip hormoninių, neurologinių ar inkstų sutrikimų, išprovokuotas padidėjęs kraujo spaudimas.
Apie aukštą kraujospūdį paprastai praneša dažniausi jo simptomai: galvos svaigimas bei neretai skausmas, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose, dažnas šlapinimasis. Tačiau kartais žmogus gali ir nejausti jokių simptomų, o apie padidintą kraujospūdį sužinoti tik apsilankęs pas gydytoją.
Pasak vaistininkės, hipertenziją lengviausia kontroliuoti vartojant gydytojų paskirtus vaistinius preparatus, tačiau jį sureguliuoti galima ir kitais būdais. Svarbus reguliarus ir saikingas fizinis aktyvumas. Svarbus reguliarus ir saikingas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė - viršsvorio turintys žmonės paprastai visada skundžiasi padidintu kraujospūdžiu.
Ne mažiau svarbi ir mityba. Kraujospūdžio didėjimui įtaką gali daryti gausus druskos vartojimas, tad derėtų druska ir jos turinčiais prieskoniais patiekalus gardinti saikingai. Gali padėti kraujo spaudimą reguliuojančios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, krapų vaisių arbata.
Praktiniai patarimai slaugytojams
- Visada naudokite tinkamo dydžio manžetę ir patikrinkite jos padėjimą: manžetę ant žasto uždėkite 2-3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygyje.
- Prieš matavimą įsitikinkite, kad pacientas sėdi patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremia į grindis, nesilaiko kojų sukryžiavus, nes matavimo metu negalima kalbėti.
- Rekomenduokite pacientui ramiai laukti porą minučių prieš matavimą ir vengti kavos, alkoholio ar rūkymo bent pusvalandį iki procedūros.
- Atliekant matavimus nutukusiems pacientams, įvertinkite galimybę naudoti didesnę arba šlaunies manžetę, tačiau žinokite su tuo susijusias klaidas ir vengimo strategijas.
- Jei gaunami itin aukšti ar žemi rodmenys, pakartokite matavimą po kelių minučių ramybės, užtikrinkite tinkamą manžetės padėtį ir prireikus informuokite gydantįjį gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.
Maža lentelė: dažniausiai rekomenduojami intervalai paros monitoringui
| Laikas | Matavimo dažnis |
|---|---|
| Dieną | Kas 15-30 min. |
| Naktį | Kas 30-60 min. |
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, būna, kad žmonės ateina į vaistinę prastai besijausdami, o pasiūlius pasimatuoti kraujospūdį paaiškėja, kad jis didesnis nei norma. „Todėl tikrai dažnai tenka rekomenduoti pacientams akyliau stebėti kraujospūdį ar kreiptis į šeimos gydytoją. Pakilęs kraujospūdis yra svarbus rizikos faktorius visoms širdies ir kraujagyslių ligoms, ilgainiui jis gali pradėti kenkti ir smegenims ar inkstams. Būtent todėl insultas ir infarktas yra labiausiai paplitusios ilgai negydyto padidėjusio kraujospūdžio pasekmės“, - perspėja vaistininkė.
tags: #akispudzio #matavimas #slauga