Ankstesnėse paskaitose išmokote skaityti kompanijų finansines ataskaitas. Šioje pamokoje susipažinsite su įmonės veiklos finansinės analizės atlikimu, aptarsime populiariausius įmonės veiklos finansinius rodiklius ir kaip atliekama jų santykinė analizė. Prieš gilinantis į rodiklius, svarbu pabrėžti, kad ši analizė nėra taikoma finansinėms įmonėms, tokioms kaip bankai ar draudimo įmonės.
Įmonės finansinių rodiklių analizė yra naudinga tik tuo atveju, jei analogiški rodikliai lyginami tarpusavyje ir su konkurentais. Lyginant tos pačios įmonės finansinius rodiklius skirtingais laikotarpiais galima nustatyti, ar finansinė būklė gerėja arba blogėja. Žinodami, kurie rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite giliau išnagrinėti finansines ataskaitas ir išsiaiškinti priežastis. Svarbu lyginti įmonės rodiklius su tos pačios pramonės sektoriaus įmonėmis, nes skirtinguose sektoriuose rodikliai gali labai skirtis.
Kiekviena įmonė turi investuoti į turtą, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją. Atsargų apyvartumas yra svarbus, nes atsargos yra įšaldytas turtas, o kuo greičiau produkcija parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė įmonės finansinė padėtis. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo įmonė likvidesnė. Pavyzdžiui, jei įmonė per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt, o naudodami pateiktą pavyzdį gauname atsargų apyvartumo koeficientą 365/50=7.3. Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos sandėliuose.
Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo, kiek vidutiniškai klientai delsia apmokėti sąskaitas. Pavyzdžiui, įmonės pajamos 720 000 Lt per metus, gautinos sumos laikotarpio pabaigoje 100 000 Lt. Tokiu atveju pirkėjų apyvartumas dienomis būtų 50 dienų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo greičiau klientai apmoka sąskaitas ir įmonėje daugiau grynųjų. Jei pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis, tai gali rodyti klientų finansinį sunkumą. Skirtingų pramonės sektorių įmonėms pirkėjų apyvartumas gali labai skirtis (pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje klientai moka iš karto, o už elektrą sąskaitas apmokame kitą mėnesį).
Mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje gali būti 32 000 Lt. Per metus pardavė prekių už savikainą 1 825 000 Lt. Per dieną parduotos prekės savikaina = 1 825 000 / 365 ≈ 4 000 Lt. Taigi mokėtinių sumų apyvartumas dienomis bus 32 000 / 4 000 = 8. Tai reiškia, kad įmonė apmoka tiekėjams sąskaitas per apie 8 dienas. Didesnis mokėtinių sumų apyvartumas dienomis reiškia, kad įmonėje lieka daugiau pinigų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų rezultatai
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įranga, transportas) uždirbti pajamas. Pavyzdžiui, balanse nurodyta ilgalaikio materialiojo turto vertė 1 mln. Lt, o įmonė per metus uždirba 5 mln. Lt. Tuomet kiekvienas litas į ilgalaikį turtą uždirba 5 Lt. Didesnis rodiklis rodo efektyvesnį ilgalaikio turto panaudojimą. Šis rodiklis yra panašus į ilgalaikio materialiojo turto apyvartą. Tačiau reikia žinoti, kad didelė turto grąža gali rodyti buhalterinių vertinimų manipuliavimą ar pramonės ciklą.
Įmonės mokumas arba likvidumas - tai kaip gerai įmonė sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Naudodami likvidumo rodiklius galite įvertinti riziką, ar įmonė gali išlaikyti mokėjimus ir išvengti bankroto. Svarbu pažymėti, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vienodo standarto taikyti skirtingoms įmonėms. Trumpalaikio turto paverčiamumas į grynuosius pinigus laikomas trumpalaikio padengimo koeficientu, o skubus padengimas rodo, ar įmonė sugebėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, nes atsargų realizavimas gali užtrukti. Ypač pavojinga, kai bendras padengimo koeficientas yra pastovus, tačiau skubus padengimas prastėja - tai rodo augančias atsargas ir lėtėjantį jų pardavimą.
Grynojo pinigų padengimo koeficientas yra konservatyviausias likvidumo rodiklis. Finansinis svertas parodo įmonės priklausomybę nuo skolinto kapitalo. Kuo didesnę turtą sudaro paskolos, tuo akcijos yra rizikingesnės. Skolos ir nuosavybės santykis rodo, kiek įmonės veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais. Palūkanų padengimo koeficientas parodo gebėjimą apmokėti palūkanas iš pagrindinės veiklos pajamų. Jei palūkanų padengimo koeficientas arti 1, įmonė turi rimtų finansinių problemų kreditoriams. Žinios apie šiuos rodiklius padeda įvertinti finansinį svertą ir riziką investuotojams.
Pelningumo rodikliai parodo įmonės galimybes uždirbti pelną. Pelningumas priklauso nuo pajamų ir sąnaudų. Reikalingi du pagrindiniai rodikliai: bendrasis pelningumas ir veiklos pelningumas. Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildomas išlaidas. Pavyzdys: bendroji marža = (20 000 / 10 000) x 100% = 200%, tačiau toks skaičiavimas tik inertiškai pateiktas - tiksliau bendrojo pelno dalis iš pajamų. Šis rodiklis leidžia įvertinti, ar pardavimų pajamos didėja pelno atžvilgiu, o sumažėjus kainoms, pelnas gali mažėti net didėjant pardavimams.
Veiklos marža geriau atspindi, kaip sėkmingai įmonė valdo pagrindinę veiklą, įvertinant visas išlaidas (administracines, pardavimo, amortizaciją ir kt.). Pavyzdys: 15 000 / 50 000 x 100% = 30%. Grynoji marža atsižvelgia į visas išlaidas, įskaitant vienkartines ir nenumatytas, todėl ji dažnai yra mažiau populiari investuotojų tarpe, kurie domisi tik pinigų srautais. Grynojo pelno rodikliai gali būti mažesni dėl vienkartinių nurašymų ar baudos.
Taip pat skaitykite: Ekonominių rodiklių įtaka akcijų kursams
Investicijų grąža (ROA) ir nuosavybės grąža (ROE) rodo, kaip efektyviai naudojamas įmonės turtas ir kiek naudos gauna savininkai. ROA = grynasis pelnas / visas turtas x 100%. ROE = grynasis pelnas / nuosavybė x 100%. Jeigu įmonė turi skolų, ROE gali būti didesnė už ROA, dėl finansinio sverto. Ilgalaikio mokumo rodikliai apima skolų struktūrą bei jų padengimą ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis skolomis. Didelis finansinis svertas gali reikšti didesnę riziką, bet ir didesnį potencialų pelną. Taigi investuotojas turi pasirinkti įmones su atitinkamu įsiskolinimo lygiu, priklausomai nuo rizikos tolerancijos.
Šioje pamokoje sužinote, kaip vykdoma įmonės veiklos finansinė analizė ir kaip apskaičiuoti pelningumo, likvidumo, efektyvumo ir finansinio sverto santykinius rodiklius. Taip pat išmokote juos analizuoti laikui bėgant ir lyginti su analogiškomis įmonėmis. Nors rodiklių gausa gali būti paini, jų pagrindinis bruožas - dviejų absoliučių dydžių santykis. Santykiniai rodikliai turi privalumų lyginant skirtingo dydžio įmones, o absoliutūs rodikliai siūlo konkrečius finansinius įspėjimus ir tendencijas.
Praktikoje analitikai naudoja horizontaliąją ir vertikaliąją analizę. Horizontalioji analizė lygina laikotarpius: kaip pasikeitė rodikliai per metus ar kelis metus. Vertikali analizė pateikia sąnaudų struktūrą procentais nuo pajamų ar kito bazinio dydžio. Santykiniai rodikliai leidžia įvertinti verslo efektyvumą ir palyginti skirtingas įmones bei sektorių.
Svarbu prisiminti: nors rodikliai gali rodyti gerus skaičius, tikroji įmonės sėkmė priklauso nuo gebėjimo generuoti laisvąjį pinigų srautą, valdyti sąnaudas ir investuoti į ateitį. Taip pat, skirtingose pramonės šakose sektoriškai skiriasi standartai ir lyginimo normos, todėl vertinimas turi būti kontekstas.
Galiausiai, įvertinę visus rodiklius, analitikas gali pateikti rekomendacijas dėl įmonės būklės tobulinimo, pvz., sąnaudų mažinimo, atsargų valdymo ar investicijų krypties korekcijų. Tai leidžia ne tik suprasti dabartinę situaciją, bet ir numatyti ateities scenarijus bei padidinti investuotojo pasitikėjimą.
Taip pat skaitykite: Investicijos į technologijų plėtrą ir akcijų vertės pokyčiai
tags: #akciju #kurso #priklausomybe #nuo #kursinis