2016-ieji buvo nelengvi metai daugelyje pasaulio rinkų, tačiau buvo ir teigiamų pokyčių. Metų pradžioje tvyrojo ekonominis neapibrėžtumas, o pabaigoje ekonomika buvo stabiliausia nuo krizės laikų. Tačiau atsitikusiam politiniam neapibrėžtumui augo ir rinkų kintamumas, o infliacijos lygis kartais susidurdavo su defliacijos rizika. ECB ir kitos centrinės bankų institucijos reagavo skatinamosios politikos priemonėmis, siekdamos užtikrinti palankias finansavimo sąlygas ir tvarų infliacijos artėjimą prie tikslų.
Išoriniai veiksniai ir jų įtaka akcijų kainoms
Pasaulio ekonomikos augimas 2016 m. lėtėjo, o politiniai įvykiai (tarp jų JK referendumas dėl narystės ES) didino neužtikrintumą rinkose. Vis dėlto finansų rinkos liko atsparios šokams, nes didelėse ekonomikos dalyse buvo išlikusios skatinimo priemonės ir gerėjanti darbo rinka. Bendroji infliacija EBPO šalyse buvo gana žema, o naftos kainos kito laikotarpiais, įtakojant kosminį energijos sektoriaus dinamiką. Tai parodo, kad akcijų kursų judėjimą labiausiai veikia ne tik šalies ekonomikos išorinis kontekstas, bet ir pasauliniai finansiniai stimulus bei rinkos lūkesčiai.
Tobulėjančios ekonomikos šalyse 2016 m. pabaigoje ir toliau sklandžiai augo, o besiformuojančios rinkos - nuosaikiai, tačiau su teigiamomis perspektyvomis antrą pusmetį. Pagrindiniai veiksniai buvo Kinijos augimo stabilizavimas bei pasaulinės žaliavų paklausos pokyčiai, kurie laikui bėgant turėjo įtakos įvairių sektorių akcijoms. Vietiniai ir užsienio finansavimo sąlygų gerinimas palaikė akcijų kainų augimą didesnėje dalyje rinkų.
BVP, infliacija ir jų ryšys su akcijų rinka
Greta kitų ekonominių rodiklių BVP yra pagrindinis įrankis, apibūdinantis ūkio augimą ir aktyvumą. Nors BVP skelbiama kas ketvirtį ir dažnai yra delsiančio pobūdžio, investuotojai į jas reaguoja ir į prognozes. Realusis BVP (atsižvelgiant į infliaciją) leidžia įvertinti tikrąjį ekonomikos augimą, o nominalusis BVP atspindi bendrai pagamintos produkcijos ir suteiktų paslaugų vertę nacionaline valiuta. Investuotojai stebi BVP pokyčius, tačiau dažnai akcijų kursų judėjimas prieš makroekonominius duomenis įvyksta dėl išankstinių prognozių ir naujienų įtakos.
Nedarantys tiksliai prognozinio ryšio, BVP augimas gali skatinti akcijų kainų kilimą dėl didėjančios vartojimo paklausos, užimtumo augimo ir įmonių pelnų augimo. Tačiau BVP mažėjimas taip pat gali būti teigiamas ilgalaikiams investuotojams, jei pasikeičia finansavimo sąlygos ir įmonių perspektyvos ilgesniu laikotarpiu. Be to, BVP skirtingais metodais (nario pajamų, išlaidų ar gamybos metodu) gali suteikti įvairų požiūrį į ekonomikos būklę, todėl svarbu žiūrėti į visus rodiklius ir kontekstą.
Taip pat skaitykite: Įmonės finansinė būklė ir jos atspindys akcijų rinkoje
Trumpai apie ryšius tarp infliacijos, pinigų politikos ir akcijų kursų
Infliacijos lygis ir jos kontrolė yra kertiniai veiksniai, kuriuos stebi centriniai bankai. Kai infliacija artinasi prie tikslų, gali kilti palūkanų normos, o tai tiesiogiai veikia akcijų rinkos sąlygas. Pinigų politika, kuri apima palūkanų normų mažinimą arba didinimą bei skaitmeninio likvidumo perkėlimą į rinką, daro įtaką finansavimo sąlygoms ir įmonių pelningumui. Europos centrinis bankas, JAV Federalinis rezervų rinkinys ir kitos institucijos nuosekliai keičia savo priemones, siekdamos palaikyti kainų stabilumą ir ekonominį atkūrimą.
Rinkos nuotaikų ir investuotojų elgsena
Investuotojai naudoja indeksus kaip nuotaikos bei krypties rodiklius. Pavyzdžiui, S&P 500 tendencijos atspindi didžiausių JAV įmonių akcijų kainų pokyčius, o OMX Baltic Benchmark indekso tendencijos atspindi Lietuvos, Estijos ir Latvijos įmonių augimą ar nuosmukį. Indeksų kilimas ar kritimas gali rodyti ekonominio augimo potencialą arba būsimas problemas, o kai kurie scenarijai rodo, kad rinkos gali judėti priešnekant realųjį ekonominį rodiklį dėl išankstinių lūkesčių ar neramumų.
Trys pagrindiniai veiksniai, formuojantys finansų rinkų kryptį: realus ekonomikos augimas, infliacijos lygis ir investuotojų apetitas rizikai. Realus augimas lemia didesnes pajamas ir akcijų kainų kilimą, infliacija - atskirai gali didinti pelną, bet kartu kelia riziką, o rizikos apetitas gali sukelti pirmenybę augimo įmonėms ir branginti jų akcijas iki pervertinimo ribų. Taip pat svarbu atsižvelgti į konkrečios įmonės veiksnius: finansinius rezultatus, dividendų politiką, sektoriaus perspektyvas ir net gandų poveikį akcijų kainai.
Kaip elgtis investuotojams nenuspėjamose rinkose
Nors rinkų svyravimai priklauso nuo daugelio veiksnių, kai kurios taisyklės gali padėti išlikti ramiai ir išlaikyti pelningumą ilguoju laikotarpiu. Pagrindinės strategijos - periodinis investavimas ir rizikos išskaidymas. Ilgalaikės grąžos vidurkis dažnai siekia 6-7 proc. per metus, todėl laikymo strategija su diversifikacija ir nuosekliu įsigijimų ritmu gali būti naudinga. Investuotojai turėtų stebėti ne vien Lietuvos, bet ir glaudžiai su ja susijusių šalių makroekonominius rodiklius (pvz., JAV, Vokietijos, Kinijos, Rusijos), nes globalus poveikis skverbiasi į vietinę rinką.
Naujienos ir makroekonominiai duomenys dažnai įtakoja trumpalaikius kainų judesius. Tačiau svarbu suprasti, kad rinka kartais reaguoja ne tik į naujienas, bet ir į lūkesčius apie tai, kas bus ateityje. Pats svarbiausias dalykas - skaidrus planas, rizikų valdymas ir gebėjimas išlaikyti discipliną investicijose net ir stresinėse situacijose. Gandai ir trumpalaikiai šuoliai kartais gali sukelti laikinas klaidas, todėl ilgesnio periodo investuotojams svarbu koncentruotis į fundamentalius rodiklius ir ilgesnę perspektyvą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų rezultatai
Priklausomybės nuo rinkų mažinimo gairės Lietuvai
Priklausomybė nuo esamų rinkų pasireiškia dideliu eksportuotų prekių ir paslaugų koncentravimu į vienas ar kelias rinkas. Lietuvos eksporto struktūra daugiausia orientuota į ES, tačiau auga ir NVS rinkų svarba. Siekiant stabilumo ir mažesnės rizikos, būtina diversifikuoti rinkas, didinti produktų įvairovę ir skatinti aukštųjų technologijų bei inovacijų plėtrą. Naujų rinkų paieška, dalyvavimas tarptautinėse parodose ir misijose, taip pat finansinė ir informacinė parama verslui - visi šie veiksniai gali sumažinti priklausomybę nuo vienų rinkų.
- Rinkų diversifikavimas: plėsti eksporto geografiją į Tolimuosius Rytus, Pietų Ameriką, Vidurio Rytus ir kt.
- Produktų ir paslaugų diversifikavimas: kurti inovatyvius, didesnės pridėtinės vertės produktus ir skatinti aukštųjų technologijų sektorių.
- Inovacijų ekosistema: paremti įmonių kooperaciją, klasterizaciją ir finansine/informacine parama bei mokymmais.
- Rinkos tyrimai ir parama eksportuotojams: nuosekliai siekti naujų rinkų ir informuoti apie teisinius reguliavimus.
Be to, svarbu atsižvelgti į kritinę vietos rinkos riziką: išlaikyti efektyvią gamybą, mažinti kaštus ir išlaikyti konkurencingumą. Lietuvos verslui būtina išlikti budriam ir lankstiam, siekiant sumažinti rizikas, susijusias su globaliomis rinkomis ir politiniais pokyčiais.
Taip pat skaitykite: Investicijos į technologijų plėtrą ir akcijų vertės pokyčiai
tags: #akciju #kurso #priklausomybe #nuo