Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl siekiama, kad perkančiosios organizacijos stengtųsi strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos įstatymų leidėjas atskyrė nuo standartinių inovacijų pirkimų, ikiprekybinių pirkimų.
Kaip moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra veikia įmonės akcijų kainą
Įmonės, kurios investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), dažnai kuria individualiai pritaikytus sprendimus, stiprina konkurencingumą ir plečia rinkos galimybes. Mokslinių tyrimų ir inovacijų svarba tampa akivaizdi tais atvejais, kai rinka negali pasiūlyti tinkamų sprendimų neatidėliotiniems perkančiosios organizacijos poreikiams ir esamų sprendinių pritaikymas greičiausiai šio trūkumo nekompensuos.
Perkančioji organizacija turi įsigyti šias paslaugas tam, kad sukurtų individualiai pritaikytą sprendimą ir pasilieka visą pirkimo naudą, įskaitant nuosavybės ir intelektines teises. Tokia pozicija sukuria sąlygas įmonėms, dalyvaujančioms MTEP, generuoti pridėtinę vertę, kurią investuotojai gali įvertinti kaip ateities pelno potencialą, o tai tiesiogiai veikia akcijų kainą.
Viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir akcijų vertė
Inovacijų skatinimo būdai apima: ikiprekybinius pirkimus, vykdomus pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo IV skyrių, ir inovatyviuosius pirkimus, kurie gali būti atliekami pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo III skyrių ar konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės būdu.
Ikiprekybiniai pirkimai yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimai, tačiau jie nebūtinai vykdomi pagal VPĮ, nes šių pirkimų nauda gali būti dalijama su tiekėju arba finansavimas gali būti dalinis. Šių pirkimų tikslas yra sukurti naujus sprendimus, rinkoje dar nesančias technologijas. Tai suteikia įmonėms galimybę tapti rinkos pradininkėmis ir sukurti reikšmingą vertę akcininkams, todėl investuotojai gali reaguoti padidintu optimizmu ir didesne akcijų paklausa.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Teisinis reguliavimas ir jo reikšmė įmonių investicijoms
VPĮ 15 straipsnyje nurodyta, kokiais atvejais perkančioji organizacija, įsigydama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, turi taikyti VPĮ reikalavimus. VPĮ reikalavimai taikomi tik pirmiau nurodytoms paslaugoms bei kai tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Kaip galima pastebėti iš komentuojamo teksto, įstatymų leidėjas nustatė atvirkštinę išimtį, t. y. reguliuojama ne situacija, kai VPĮ reikalavimai netaikomi, bet atvirkščiai - nustatyta, kada VPĮ normos yra taikomos.
Pagal komentuojamą straipsnį VPĮ įtvirtinta tvarka privaloma vadovautis, jeigu (esant visoms toliau nurodytoms sąlygoms), pirma, perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, antra, šių paslaugų (pirkimo objekto) BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5 bei, trečia, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti, ketvirta, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad už visą teikiamą paslaugą sumoka pati perkančioji organizacija.
VPĮ 15 straipsnio reikšmė verslui ir investuotojams
Aptariama pirkimų organizavimo tvarka nustatyta, siekiant skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų bendrą finansavimą iš privačių įmonių. Kitaip tariant, siekiama paskatinti įmones bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis, dalyvaujant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje. Todėl VPĮ reikalavimai iš esmės taikomi tik tada, kai nėra tokio bendro finansavimo bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija.
Sprendžiant dėl VPĮ 15 straipsnio taikymo, svarbu pažymėti, kad komentuojamo straipsnio nuostatos susijusios su viešųjų paslaugų sutarčių išimtimis. Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti sudaryta paslaugų pirkimo sutartis, kaip nustatyta VPĮ 2 straipsnio 24 dalyje. Be to, Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35-joje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkančioji organizacija išlaiko išimtinę teisę naudotis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatais vykdydama savo veiklą.
Kokios MTEP paslaugos yra įtrauktos į VPĮ 15 straipsnį
VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad VPĮ reikalavimai yra taikomi tik šioms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms:
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
- Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos bei su jomis susijusios konsultacinės paslaugos (BVPŽ kodas 73000000-2);
- Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73100000-3);
- Mokslinių tyrimų paslaugos (BVPŽ kodas 73110000-6);
- Eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73120000-9);
- Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektavimas bei atlikimas (BVPŽ kodas 73300000-5);
- Išankstinės galimybių studijos ir technologijų demonstravimas (BVPŽ kodas 73420000-2);
- Išbandymas ir įvertinimas (BVPŽ kodas 73430000-5).
Taigi, VPĮ reikalavimai taikomi tik pirmiau nurodytoms paslaugoms bei kai tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Tai svarbu įmonėms, kurios planuoja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis - aiškios taisyklės užtikrina teisinį aiškumą, tačiau kartu gali turėti poveikį investicijų struktūrai ir pelningumo laipsniui.
Finansavimo šaltinių įtaka ir bendradarbiavimo modeliai
Antra, komentuojamo VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pirkimams yra taikomi VPĮ reikalavimai: (i) pirmoji sąlyga yra susijusi su tuo, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda būtų skirta tik konkrečios perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams, o ne viešajam interesui plačiąja prasme užtikrinti; (ii) antrąja sąlyga nustatoma, kad būtent perkančioji organizacija turi sumokėti už teikiamą paslaugą.
Jeigu paslaugos finansuotojai yra keli subjektai arba yra bendras privačių ir viešųjų šaltinių finansavimas, tai gali reikšti, kad VPĮ taisyklės netaikomos, o tai leidžia didesnę laisvę sutartinių santykių reguliavime ir intelektinių teisių pasidalijime. Tokie bendradarbiavimo modeliai dažnai skatina privačių investuotojų susidomėjimą, rizikos pasidalijimą ir spartesnį technologijų komercializavimą - visi šie veiksniai gali pagyvinti rinkos lūkesčius dėl įmonės pajėgumo kurti vertę, o tai atsispindi akcijų kainose.
Praktiniai pavyzdžiai ir rinkos reakcijos
Pavyzdžiui: perkančioji organizacija siekia įsigyti mėginių laboratorinių tyrimų paslaugas (BVPŽ kodas 73110000-6). Toks pirkimas atliekamas ekologinės gamybos kontrolės tikslais, t. y. susijęs tik su konkrečia perkančiąja organizacija ir jos gaunama nauda iš atliekamų tyrimų. Kitas pavyzdys: perkančioji organizacija siekia įsigyti medicinos prietaisų ir įrangos patikros (kokybės patikrinimo) paslaugas (BVPŽ kodas 73430000 - išbandymas ir įvertinimas). Perkančioji organizacija siekia išsiaiškinti, ar turima įranga (šaldikliai) užtikrina reikiamą temperatūrą. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos tikslas - patikrinti, kaip veikia turima įranga, tai reiškia, kad tai susiję su nauda konkrečiai perkančiajai organizacijai ir perkančioji organizacija numato už šią paslaugą sumokėti pati.
Tokių pirkimų vykdymui yra nustatyti tam tikri supaprastinti reikalavimai. Pavyzdžiui, VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu prekės gali būti perkamos, jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
Rizikos ir neapibrėžtumo įtaka akcijų kainoms
Kol kas rinkos kryptis išlieka neapibrėžta - konflikto situacijos kontekste pereinama nuo eskalacijos grėsmės prie labiau struktūruotų derybų. Neapibrėžtumas rinkose gali sumažinti investuotojų polinkį rizikuoti ir laikinoje perspektyvoje slopinti inovacijų akcijų kainų kilimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sėkmingai įgyvendinti MTEP projektai ir jų komercializacija gali reikšmingai padidinti įmonės vertę.
Investuotojų sentimentą dirbtinio intelekto įmonių atžvilgiu padėjo kilstelėti „Nvidia“ vadovo teiginiai, kad įmonė vis dar yra pačioje dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtros ciklo pradžioje, o pastarasis akcijų kainų kritimas turėtų būti vertinamas kaip pirkimo galimybė. Tarp įmonių vakar išsiskyrė „Intel“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 11 procentų. Pranešama, kad „Nvidia“ ir „Google“ ketina naudotis įmonės paslaugomis lustų gamybai, kadangi pagrindinis jų gamybos partneris TSMC šiuo metu nespėja patenkinti paklausos. Teigiama, kad „Google“ jau yra užsakiusi daugiau nei 3 mln. lustų 2028 metams. Beveik 10 proc. vakar pabrango ir kito puslaidininkių gamintojo „Micron“ akcijos. Investuotojai teigiamai reagavo į vieno iš didžiųjų bankų analitikų pakeltą akcijos kainos tikslą, kuris yra apie 70 proc. aukštesnis už dabartinę rinkos kainą.
Kaip įmonės gali optimizuoti MTEP ir viešųjų pirkimų ryšį, kad augtų akcijų vertė
- Strateginis bendradarbiavimas su viešosiomis institucijomis siekiant pasinaudoti ikiprekybiniais pirkimais ir inovatyviais pirkimais;
- Aiški intelektinės nuosavybės tvarka projektuose, kad įmonė galėtų išlaikyti komercines teises ir generuotų papildomas pajamas;
- Bendro finansavimo modelių kūrimas su privačiu sektoriumi, siekiant pasidalinti rizika ir spartinti komercializaciją;
- Komunikacija su investuotojais apie MTEP portfelio tikslus, etapų pasiekimus ir rinkai svarbius rezultatus, siekiant valdyti lūkesčius ir pagerinti rinkos reakcijas.
Tablė: Pagrindiniai mechanizmai, jungiantys MTEP ir akcijų vertę
| Mechanizmas | Kaip veikia įmonės vertę |
|---|---|
| MTEP investicijos | Kuria naujus produktus/technologijas, didina būsimas pajamas |
| Viešieji pirkimai / ikiprekybiniai pirkimai | Suteikia pirmąją paklausą, mažina komercializacijos riziką |
| Bendras finansavimas | Rizikos paskirstymas, spartesnis rinkos įsiskverbimas |
| Intelektinė nuosavybė | Kartais lemia ateities pajamų srautus ir pranašumą prieš konkurentus |
Praktinės išvados investuotojams ir įmonėms
Taigi, VPĮ reikalavimai taikomi tik tada, kai nėra bendro pramonės ir perkančiosios organizacijos finansavimo bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija. Tokiu atveju laikoma, kad ji įsigijo paslaugas ir tokia situacija atitinka pirkimo sąvoką. Perkančiosios organizacijos ir verslo subjektai, tinkamai suvaldę MTEP projektus, viešuosius pirkimus ir intelektinių teisių valdymą, gali stipriai pagerinti savo vertinimus rinkoje - investuotojai reaguoja į aiškius komercializacijos žingsnius ir rinkos pripažinimą.
Svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant vykdyti ikiprekybinius pirkimus, gali būti įsigyjamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kaip tai nurodyta VPĮ 15 straipsnyje. Tai gali apimti sprendimų ieškojimą ir kūrimą, prototipų gamybą, taip pat riboto pirmųjų bandomųjų produktų ir paslaugų skaičiaus kūrimą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos neapima veiklų, susijusių su komercine plėtra (pavyzdžiui, masinė gamyba, tiekimas komerciniam gyvybingumui užtikrinti, integracija, pritaikymas, papildomas pritaikymas ir esamų produktų ar procesų patobulinimas).