Šiais metais Lietuvoje numatomas spartus pajamų augimas visuose biudžetuose, leidžiantis didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, įskaitant gynybos finansavimą. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) - 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos - 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Anot finansų ministro, pagrindiniai biudžeto prioritetai - socialinės reikmės, gynyba, infrastruktūra, biudžeto fiskalinis tvarumas. „Kitais metais galime sau leisti ganėtinai sparčius atlyginimų augimus turint didžiulį iššūkį labai dosniai finansuoti savo gynybą“, - sakė finansų ministras.
Pensijų Didinimas ir Socialinės Išmokos
Vyriausybė patvirtino perteklinį kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą. Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su šiais metais, augs 15,3 proc. iki 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos - 10,9 proc. iki 8,788 mlrd. eurų. Kitais metais senatvės pensijoms numatoma skirti 6,931 mlrd. eurų (78,9 proc. visų fondo išlaidų) - 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija bus 750 eurų - 80 eurų (12 proc.) didesnė nei šiemet, o turint būtinąjį stažą - 810 eurų, arba 90 eurų (12,5 proc.) daugiau. Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) - tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys, tam skiriant 615 mln. eurų.
Vidutinis senatvės pensininkų skaičius sieks apie 640 tūkst. - 1,1 proc. (7 tūkst.) daugiau nei šiemet.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui kitais metais minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) padidinti 115 eurų, arba 11,1 proc. - iki 1153 eurų (iki mokesčių). Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ nuo 2026 metų gaus maždaug 59 eurais daugiau - apie 836 eurus.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.
Teikiami įstatymų projektai leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas. Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 procento.
Senatvės, negalios ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau sausį. Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks vasario mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.
Pagrindiniai Pokyčiai 2025 Metais:
- Bazinė pensija didėja 10,63 proc.
- Apskaitos vieneto vertė didėja 12,23 proc.
- Vidutinė senatvės pensija didėja vidutiniškai 73 eurais.
- Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą didėja vidutiniškai 81 euru.
Šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų, o tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Nuo šių metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasiekė 221 eurą. Bazinė socialinė išmoka sudaro 70 eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Antroji Pensijų Pakopa: Pokyčiai ir Perspektyvos
Vos po kelių mėnesių laukia ypač svarbus pokytis - galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Prognozuojama, kad sprendimą trauktis gali priimti daugiau nei pusė kaupiančiųjų šiuo metu.
Investuotojas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad suplanuoti pokyčiai liberalizuos sistemą, tačiau labiausiai nukentės mažiau finansiškai raštingi žmonės, suskubę atsiimti sukauptas lėšas. Jis priduria, kad tam tikras įpareigojimas kaupti senatvei turėtų egzistuoti, nes kitaip tie žmonės, kurie rūpinasi savimi ir savo ateitimi, turės sumokėti už tuos, kurie šiandien nori gyventi džiugiai, o sulaukę pensijos skųstis, kad jiems neužtenka pinigų pragyventi ir valstybė jais nesirūpina.
T. Marčiulaitis prognozuoja, kad tie, kuriems pinigų reikia čia ir dabar, nes galbūt paimta greitoji paskola, būtina įsigyti naują šaldytuvą ar norisi atostogų, pirmiausia trauksis iš antrosios pensijų pakopos. Antroji grupė - tie žmonės, kurie pakankamai finansiškai raštingi, kad toliau investuotų savarankiškai.
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ kuriamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai. Su M. Dubnikovu“ kalbėta ir apie tai, ar yra daugiau žmonių, kuriems geriausias sprendimas - likti antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Ši sistema užtikrina nuolatinį kaupimą. Kaupiant joje nereikia asmeninės disciplinos, didelių pastangų. Ekspertai pabrėžia, kad 10-20 proc. pajamų svarbu skirti investicijoms.
Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
5 svarbiausi klausimai apie pensiją, į kuriuos atsako finansų patarėjas
Užsienio Patirtis: Ko Galime Pasimokyti iš Britų?
Londono Sityje dirbantis lietuvis, asmeninių finansų ekspertas Marius Raugalas, teigia, kad britų pensininkai iš valstybės gauna didesnes pensijas, nei lietuviai iš „Sodros“, bet ir ten pensijos - ne stebuklai. Pasak jo, jei pasikliautų vien valstybės dosnumu, britų pensininkai irgi skurstų, tačiau dabar dauguma britų jau moka susitvarkyti gyvenimą taip, kad senatvėje netektų vargti.
Jungtinėje Karalystėje papildomą pensiją galima kaupti individualiai, per tarpininkus, dalyvaujant vadinamojoje profesinių pensijų sistemoje, prie savo darbuotojų būsimų pensijų prisidedant ir darbdaviams. Daugeliu atveju valstybė skatina tokį kaupimą taikydama įvairias mokesčių lengvatas.
Tyrimai rodo, kad senatvei papildomai kaupia maždaug du trečdaliai britų. Beje, britų nuomone, senatvei būtina atsidėti bent 12 proc. savo pajamų - tai vertinama kaip minimali kaupimo ateičiai riba.
M. Raugalas pastebėjo, kad britai, skirtingai nei žmonės Lietuvoje, taip neprisiriša prie savo būsto: kol yra jauni ir uždirba daugiau, jie investuoja į erdvesnį būstą arba esantį arčiau centro, o sulaukę pensinio amžiaus jį parduoda ir įsigyja paprastesnį būstą. Gana populiaru tarp britų pensininkų yra parduoti būstą Jungtinėje Karalystėje ir išsikelti gyventi kur nors į Pietus, kur nekilnojamasis turtas gerokai pigesnis - pvz., į Ispaniją ar Italiją.
Pensijų Skyrimo Tvarkos Tobulinimas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarsto Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti pensijų skyrimo tvarką. Vieno iš pataisų iniciatorių, Seimo nario Lino Kukuraičio, teigimu, pasitaiko atvejų, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai. Siūloma, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 proc.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad jeigu dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiamasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad žmogus pageidauja atidėti pensijos skyrimą.
SRDK ragina gyventojus savo pasiūlymus dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pateikti iki 2025 m. spalio 10 d.
„Sodros“ duomenimis, per 2024 m. gyventojams buvo naujai paskirta 34 114 senatvės pensijų. Praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo. Tikėtina, kad dėl dabar galiojančios tvarkos dalis jų gali prarasti dali sau priklausančių pensijų pinigų.
Socialinė Reklama ir Informavimas
Nuo 1990 metų pasaulyje minima pagyvenusių žmonių diena, kurią paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Renginio metu taip pat buvo pristatytas naujas socialinės reklamos vaizdo klipas „Gyvenimas neišeina į pensiją“. Klipas yra komunikacijos kampanijos „Amžinai jauni“ dalis ir skirtas 54+ tikslinei grupei.
Skirtingais gyvenimo atvejais valstybė šalies gyventojams teikia įvairią socialinę paramą - išmokas ir socialines paslaugas. Ne visada gyventojai žino, kokią pagalbą galėtų gauti ir kur reikėtų jos kreiptis. Auginantys vaikus svetainėje suras informaciją apie motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir jų dydžius bei mokėjimo tvarką, vienkartinę išmoką gimus vaikui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, vaiko pinigus, nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, Šeimos kortelę.
Slaugantys ar nuolat prižiūrintys artimąjį ras informaciją apie ligos išmokas ir jos dydžius, dirbantieji, taip pat ir savarankiškai, - apie jiems priklausančias socialines garantijas susirgus. Žmonės su negalia sužinos apie jiems priklausančias pinigines išmokas: šalpos negalios pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, finansinę pagalbą studentams su negalia, taip pat paramą būsto ar aplinkos pritaikymui asmenims su negalia ir kt. Darbo netekę šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kas turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.