Lietuvoje našlių pensija kompensuoja vieno iš sutuoktinių sukauptų ir nepanaudotų dėl mirties draudiminių lėšų perskirstymą kitam gyvenančiam sutuoktiniui, sako Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis. VU Filosofijos fakulteto profesorius B. Gruževskis sako, kad našlių pensijos pagrindimas toks: anksčiau Europos šalyse ji buvo mokama tik moterims, kurios gyveno su vyrais, augino vaikus ir neturėjo savo uždirbtų pajamų. Tad našlių pensija iš dalies kompensavo jų pajamų praradimą mirus vyrui.
LRT Radijo klausytojas Zigmas iš Pasvalio domisi, kaip nusprendžiama skirti našlio pensiją. „Niekaip negaliu suprasti, kokiu principu yra mokama našlių pensija. Bandžiau įsivaizduoti: jei vyras ir žmona nesusilaukė vaikų, tai kuo jie skiriasi nuo tų, kurie nugyveno gyvenimą vieniši ir nebuvo susituokę?“ - klausia klausytojas.
„Teisė gauti „Sodros“ našlių pensiją siejama ne tiek su vaikų turėjimu ar neturėjimu, kaip teigia klausytojas, bet su tuo, ar pats mirusysis turėjo įgijęs kažkokias teises „Sodros“ sistemoje ar ne“, - dėsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyriausioji specialistė R. Babianckaitė.
Taigi Lietuvos atveju našlių pensija kompensuoja vieno iš sutuoktinių sukauptų ir nepanaudotų dėl mirties draudiminių lėšų perskirstymą kitam gyvenančiam sutuoktiniui. Taigi galima teigti, kad jokių diskriminacijos apraiškų nėra. B. Gruževskio nuomone, jos atsisakyti nėra tikslinga.
Kam skiriama našlių pensija ir kodėl ji yra svarbi
„Dėl to mes kalbame būtent apie našlių pensiją. Tam, kad tokia vienišo žmogaus išmoka atsirastų, R. Babianckaitės teigimu, reikėtų ją atsieti nuo „Sodros“. „Nebebūtų logiška ją sieti su stažo reikalavimais „Sodros“ sistemoje ar pensijos gavimo faktu. Kitose šalyse, pašnekovės žodžiais, tvarka įvairi: kai kur mokamos našlių išmokos, kai kur vienas gyvenantis pensininkas gauna didesnę valstybės paramą. Pvz., kaimynai latviai tokios našlių pensijos iš viso neturi“, - tikina R. Babianckaitė.
Taip pat skaitykite: psichinė sveikata ir socialiniai tinklai
Našlių pensija, sako B. Gruževskis, - dar viena paskata mokėti „Sodros“ įmokas, nors šiuo metu jos dydis yra gana mažas, todėl tikslinga svarstyti galimybę ją diferencijuoti, priklausomai nuo žmogaus mirties amžiaus.
Kada našlių pensija galėtų būti nemokama
- Našlių pensijos, jo teigimu, būtų galima nemokėti, jei miręs žmogus neturėjo reikalingo stažo senatvės pensijai gauti.
- Našlių pensijos būtų galima nemokėti ir tokiu atveju, jeigu žmogus senatvės pensiją gavo, pvz., 20 metų arba išnaudojo savo sukauptų įmokų biudžetą.
B. Gruževskis atkreipia dėmesį, kad našlių pensija šiuo požiūriu atlieka ir socialinio teisingumo funkciją - ji paskirsto sukauptas draudimines lėšas tarp gyvųjų ir taip mažina netekčių finansinį poveikį šeimoms.
Viešųjų diskusijų kontekstas: valstybinės pensijos motinoms
Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai - Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys ir Žygimantas Pavilionis - įregistravo valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas - užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios užaugino ir tinkamai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.
L. Kasčiūno teigimu, pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, taip pat negarantuojanti oraus gyvenimo galimybių. Dar blogesnėje padėtyje yra tos moterys, kurios savo gyvenimus paskyrė mūsų valstybės piliečių auginimui ir auklėjimui, todėl negalėjo derinti šeimos ir darbo.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis šiuo metu siekia 116 eurų per mėnesį. „Turime suprasti ir pripažinti, kad tokios šeimos užaugina daugiau mokesčių mokėtojų mūsų valstybei, tad tokia parama daugiavaikėms mamoms yra tik menka dalis jų vaikų jau sumokėtų mokesčių į mūsų valstybės biudžetą. Toks įstatymo pakeitimas - tai mūsų visuomenės solidarumo išraiška“, - tikino Seimo narys D. Kreivys.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: kompensacija už asmenines išlaidas
Privatūs pensijų fondai, papildomi mokesčiai ir kritika
Šiandien dirbantis lietuvis privatiems pensijų fondams sumoka mažiausiai du kartus. Šitaip teigia socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka. Anot R. Lazutkos, privatūs pensijų fondai daug išleidžia viešiesiems ryšiams ir reklamai, kad tik būtų žinomi, kad būtų sudaryta geresnė nuomonė apie jų veiklą.
"Atkreipkite dėmesį, kad visi tie dalykai daromi ne iš kur kitur, o iš "Sodros" pervestų pinigų. Ypač iš jų buvo smarkiai reklamuojamasi prieš kelerius metus, kai fondams reikėjo visuotinio žinomumo", - teigė profesorius. Tačiau realybė, anot jo, yra daug juodesnė. Gal net - visiškai juoda.
Situacija, kai iš "Sodros" pervestų pinigų fondai perka mūsų Vyriausybės obligacijas, o palūkanas už paskolas moka tie patys privačių pensijų fondų dalyviai, R. Lazutkai išvis primena anekdotą. "Kam buvo reikalingi privatūs pensijų fondai? Pirmiausia - tiems, kas jiems vadovauja ar yra jų savininkai.", - prisimena profesorius.
Lazutka apie pensijų indeksavimo pakitimus: tikslas ne tik sumažinti skurdą, bet ir išsaugoti susikl
Ką apie pensijų sistemą kalba ekspertai
B. Gruževskis pabrėžia, kad našlių pensija yra ir moralinis-teisinis sprendimas, susijęs su tuo, kaip draudimo lėšos turi būti nukreiptos po žmogaus mirties. Jis teigia, kad mūsų sistemoje teisiškai teisinga kompensuoti vieno sutuoktinio sukauptas lėšas kitam gyvenančiam sutuoktiniui, o tai skiriasi nuo situacijos, kai asmuo miršta neturėdamas jokio įnašo ar stažo „Sodroje“.
Pensijų ir socialinės apsaugos sistemos iššūkiai
Vertinant platesnį kontekstą, pensijų sistema susiduria su keliais esminiais iššūkiais: mažos įmokos, senėjančios visuomenės apkrova, privatinių fondų veiklos skaidrumas ir socialinis teisingumas. B. Gruževskis siūlo svarstyti galimybę diferencijuoti našlių pensijas priklausomai nuo mirusiojo amžiaus ir stažo, kad paskata mokėti „Sodros“ įmokas būtų aiškesnė ir teisingesnė.
Taip pat skaitykite: Kompensavimo tvarka už ne šeimos poreikiams skirtas sumas
| Problema | Pasiūlymas / pastaba |
|---|---|
| Našlių pensijos pagrindimas | Kompensuoti nepanaudotas draudimines lėšas sutuoktiniui |
| Skyrimas priklausomai nuo vaikų | Teisiškai siejama su mirusiojo turimu stažu, ne su vaikų skaičiumi |
| Galimi išimtiniai atvejai | Nemokėti, jei miręs neturėjo reikiamo stažo arba jau išnaudota pensija |
| Privatūs pensijų fondai | Kritika dėl reklamos sąnaudų ir galimos interesų konflikto |
Praktinės pasekmės gyventojams
Gyventojams svarbu suprasti, kad teisė į našlių pensiją priklauso nuo to, ar mirusysis turėjo sukauptas teises „Sodros“ sistemoje. Tai reiškia, kad partneriai, kurių brangiosjų įmokos buvo sukauptos, gali tikėtis tam tikro apsaugos lygio, net jeigu šeima neturėjo vaikų ar kitaip skyrėsi nuo asmenų, niekada nesituokusių.
Be to, viešosios diskusijos apie valstybinę pensiją motinoms, užauginusioms 4 ar daugiau vaikų, rodo, kad visuomenėje auga suvokimas apie papildomą socialinę atsakomybę už asmenis, kurie dėl valstybės interesų aukojo savo galimybes uždirbti. Tai gali turėti įtakos platesnėms pensijų sistemos pertvarkoms ateityje.
Našlių pensijos ateities gairės
- Aptarti galimybes atsieti vieno žmogaus našlių išmokas nuo „Sodros“ stažo reikalavimų ir nagrinėti alternatyvias socialinio saugumo formas vienišiems senjorams.
- Svarstyti našlių pensijų diferencijavimą pagal mirusiojo amžių ir sukauptą stažą, kad būtų skatinama dalyvauti draudime.
- Padidinti skaidrumą privatinių pensijų fondų veikloje ir apsvarstyti reguliacinius mechanizmus, mažinančius interesų konfliktus.
- Diskutuoti dėl papildomos paramos motinoms, užauginusioms daug vaikų, kaip visuomeninio solidarumo išraiškos.
Apibendrinant - našlių pensija Lietuvoje yra teisinis mechanizmas, skirtas perskirstyti mirusiojo sukauptas draudimines lėšas gyvajam sutuoktiniui. Ji turi istorinį pagrindą ir socialinį tikslą, tačiau kelia klausimų dėl sąlygų, diferencijavimo ir santykio su privačiais pensijų fondais. Ekspertų nuomonės rodo, kad sistema būtų tikslinga tobulinti, išlaikant pamatinį principą - apsaugoti gyvus sutuoktinius nuo netikėtos finansinės žalos.