Socialinės žiniasklaidos naršymas valandomis tapo įpročiu daugeliui žmonių, įskaitant mane. Daugelis valdininkų, užuot dirbę, daugelį valandų naršo socialiniuose tinkluose. Seimo nariai net plenarinių posėdžių metu spokso į ekranus. Gal todėl jų tokia prasta darbo kokybė?
Pasak Lembke, mūsų smegenys natūraliai reguliuoja dopaminą, vadinamą malonumo hormonu. Kitas žalingas ekranų poveikis yra dėmesio sutrikimai. Neurologas aiškina, kad nuolatinis pranešimų srautas užtvindo smegenis dopaminu, todėl jos trokšta greito ir lengvo atlygio. Tampa vis sunkiau susikaupti ties sudėtingesnėmis užduotimis, tokiomis kaip problemų sprendimas, nes jos nesuteikia tokio pat greito pasitenkinimo.
Tačiau ekranų poveikis tuo nesibaigia. Valandų valandas naršant telefone ar pakenkia psichinei sveikatai, ypač dėl reiškinio, vadinamo „doomscrolling“. 2024 m. rugsėjį Harvardo medicinos mokykla paskelbė straipsnį, kuriame įspėjama apie „doomscrolling“ keliamus pavojus. Straipsnyje psichiatras dr. Harvardo gydytoja Aditi Nerukar teigia, kad „doomscrolling“ yra reakcija į stresą, o mūsų smegenys ir kūnas „yra sukurti atlaikyti tik trumpus streso protrūkius.“
„Doomscrolling“ veikia ir fizikaliai: 2023-2024 m. vasaros bei rudens išvados rodo, kad ilgalaikis ekranų poveikis turi ir fizinių pasekmių, teigia Harvard ekspertai. Be to, šiuolaikinės medijos ir informacija kelia iššūkių informacijos apdorojimo gebėjimams ir skaitmeninei žinių kultūrai, į kurią įsitraukia ir Lietuvos informacijos mokslų mokslininkai.
Vincas Grigas: horizontali informacijos krašto analizė
V. Grigas su savo bendradarbiais tyrinėjo skaidrių informacijos srautų platinimą ir skaitytojo sąveikas, pastebėdamas, kad informacijos šaltiniai yra gausūs ir jų įvairovė tik didėja. Straipsniuose apie laisvai prieinamus šaltinius ir duomenų dalijimąsi parodo, kad skaitmeninė erdvė yra užpildyta, bet kartais komplikuota kokybe ir patikimumu. Tai kelia klausimus dėl mokslinių darbų kokybės užtikrinimo ir informacijos raštingumo ugdymo reikšmės.
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi našlių pensijų tvarka Lietuvoje?
Grigas su bendradarbiais analizuoja bibliotekininkų kaip edukatorių vaidmenį informacinio raštingumo ugdymo kontekste, taip pat aptaria skaitmeninės kultūros įtaką jaunimo ir suaugusiųjų sprendimų priėmimui. Lietuvos kontekste jų darbai rodo, kad informacijos ištekliai ir jų naudojimas turi būti kritiškai apdorojami, siekiant išvengti klaidų ir miglotų sprendimų, kurie gali kilti iš per didelio informacijos srauto.
Dėmesio ekonomija ir politinis elitas
Seimo narių elgesys ir valdininkų kasdienė veikla išryškina painius ryšius tarp masinės žiniasklaidos, politinių sprendimų ir visuomenės informacijos suvokimo. Straipsnyje išryškinama, kad naršymas socialiniuose tinkluose gali paveikti darbo kokybę, sprendimų priėmimo greitį bei atsakomybės jausmą. Todėl būtina suprasti, kaip informacijos srautai veikia vadinamuosius sektorius, kuriuose naršymas yra įprastas įgūdis, bet gali tapti priklausomybe ar lėtėti darbą.
Praktiški įrankiai ir strategijos
- Laiko ribojimo mechanizmai ir fokusavimo technikos reguliarūs įrankiai, skirti sumažinti nereikalingą srautą ir padidinti koncentraciją sudėtingoms užduotims.
- Prieinamų saugaus turinio šaltinių identifikavimas ir kokybės vertinimo gaires, ypač akademiniuose tyrimuose ir viešųjų politikų sprendimų kontekste.
- Skaitmeninės gerovės iniciatyvos institucijose: įskaitant mokymus apie informacijos raštingumą ir psichologinį atsparumą stresinėms situacijoms.
Nors tyrimai rodo, kad „doomscrolling“ yra atsakas į stresą, o smegenys siekia trumpalaikio atlygio, yra svarbu kurti subalansuotą skaitmeninį kultūros modelį. Tarpdisciplininiai požiūriai į informacijos mokslus, psichologiją ir visuomenės politiką gali padėti mažinti neigiamus poveikius ir didinti darbo kokybę viešajame sektoriuje.
Be to, galima pridėti vizualines priemones, iliustruojančias, kaip skaitmeniniai srautai veikia dėmesio išardymą ir kaip galima išlaikyti fokusą per darbo dieną. Tokios priemonės gali būti naudotos kaip priemonės informacijos kultūroje, siekiant skatinti kritinį mąstymą ir atsakomybę už viešųjų sprendimų kokybę.
Duomenų šaltiniai ir literatūros įžvalgos
- Harvardo medicinos mokykla: straipsnis apie „doomscrolling“ pavojus ir psichinės sveikatos kontekstą, 2024 m. rugsėjis.
- Grigas, V.; Juzenienė, S.; Velickaitė-J Velickaitė, J. (2017-2023): įvairūs darbai apie informacijos šaltinių prieinamumą, informacijos raštingumą, bibliotekininko vaidmenį ir skaitmeninę kultūrą Lietuvoje.
- „Two Decades of E-Book Publishing in a Small Language Market: Publishers Lag Behind Pirates“ - GV Grigas, A Gudinavičius, T Petreikis, A Šuminas, 2022-2023.
- „Book Publishing and Print Disabilities: The extent of book famine in Lithuania“ - Grigas, Gudinavičius, 2023.
- International informacijos mokslų literatūra apie skaitmeninės raštingumo ugdymą ir bibliotekininko vaidmenį.
Praktiniai patarimai viešajam sektoriui
Siekiant užtikrinti darbo kokybę ir išvengti perteklinio skaitmeninio poveikio, siūloma:
Taip pat skaitykite: horizontaliojo tipo socialinių tinklų pavyzdžiai
- Integruoti informacijos raštingumo ugdymo programas politiniams ir viešųjų reikalų darbuotojams.
- Naudoti laiko valdymo technikas ir skaitmeninius sveikatingumo įrankius darbo metu.
- Kurti skaidrius ir patikimus informacijos srauto valdymo mechanismus, siekiant išvengti informacijos triukšmo įtakos sprendimams.
Taip pat skaitykite: horizontalaus socialinio tinklo reikšmė
tags: #vincas #grigas #horizontalus #socialiniai #tinklai