Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė socialinė problema, turinti įvairių skaudžių formų, įskaitant fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą. Jo pagrindinis tikslas - įbauginti, paveikti ir kontroliuoti kitą asmenį, dažnai artimą partnerį ar šeimos narį. Tačiau dažnai smurtas pasireiškia ne tik tiesioginiais fiziniais veiksmais, bet ir psichologine prievarta, kuri yra žymiai sudėtingesnė atpažinti, tačiau dar labiau paveikianti aukos psichiką ir gyvenimo kokybę.
Psichologinio smurto apibrėžimas ir specifika
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip tyčinis, pakartotinis ir piktybiškas elgesys, kurio metu viena pusė kankina kitą psichologiniais metodais, iškraipydama aukos realybės suvokimą ir kontroliuodama jos elgesį.
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibrėžia kaip ne fizinį smurtą, kai specialiai naudojamos baimės, manipuliacijos, žeminimas, izoliacija ir kiti būdai, siekiant kontroliuoti auką. Tokia prievarta dažnai nepalieka fizinių žymių, todėl ją savo aplinkoje atpažinti yra sudėtingiau, o visuomenėje neretai laikoma „normalia santykių konflikto dalimi“.
Psichologinis smurtas apima įvairias formas: žeminimą privačiai ar viešai, šaipymąsi, keiksmažodžius, grasinimus smurtu prieš auką ar jos artimuosius, draudimą bendrauti su žmonėmis, kontroliuojamą elgesį ir net kibernetinį smurtą. Kibernetinis psichologinis smurtas yra viena iš naujausių smurto formų, kai pasitelkiamos technologijos aukos sekimui, kontrolės grasinimams, žeminimui ir naujoms psichologinėms traumoms sukelti.
Smurto artimoje aplinkoje kontekstas Lietuvoje
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra itin opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Europos Tarybos duomenimis, šis smurtas yra viena pagrindinių moterų nuo 16 iki 44 metų mirties ir negalios priežasčių. 2020 m. Lietuvoje dažniausiai pasitaikė fizinio smurto atvejai (4796), o psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą (172 atvejai). Vis dėlto realus psichologinio smurto paplitimas yra gerokai didesnis, nes daugelis aukų smurto nepraneša.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Svarbu paminėti, kad smurtas dažnai siejamas su priklausomybėmis - alkoholio, narkotikų ar lošimų. Tyrimai parodė, kad net 58,5 % smurtautojų smurto metu buvo apsvaigę. Priklausomybės ne tik kelia finansinių sunkumų šeimose, bet ir didina agresijos bei impulsyvumo riziką, silpnindamos šeimos ir psichikos sveikatą.
Smurto ratą sudaro trys etapai: įtampos augimas, smurto proveržis ir „medaus mėnuo“. Šie etapai formuoja užburtą ciklą, kurį ištrūkti aukoms tampa itin sunku, nes smurtautojas siekia didžiosios kontrolės ir įtakos aukai.
Psichologinio smurto poveikis aukai
Psichologinis smurtas, skirtingai nuo fizinio, nepalieka matomų žaizdų, tačiau daro ilgalaikę žalą aukos emocinei būklei, savivertei ir fizinei sveikatai. Aukų psichikoje gali atsirasti nerimas, depresija, baimės sutrikimai, lėtinis stresas, kuris sukelia psichosomatinius sutrikimus - dirgliosios žarnos sindromą, fibromialgiją, virškinimo, kvėpavimo takų sutrikimus ir kt.
Vaikai, augantys smurtinėje šeimoje, taip pat patiria didelę traumą, kuri gali lemti ilgalaikius psichologinius ir socialinius sunkumus. Smurto patirtys dažnai perduodamos iš kartos į kartą, didindamos riziką ir socialinių problemų vystymuisi.
Psichologinio smurto diagnozavimas ir pagalba aukoms
Psichologinio smurto atpažinimas yra sudėtingesnis nei fizinio smurto, nes trūksta akivaizdžių fizinių požymių. Pedagogai, medikai, psichologai ir socialiniai darbuotojai turi žinoti psichologinio smurto požymius, kurie gali būti žemas aukos emocinis aktyvumas aplink smurtautoją, žema savivertė, emocinis išsekimas, nuolatinė įtampa, miego bei mitybos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Aukos dažnai sukuria strategijas savo ir vaikų saugumui didinti, tačiau smurto ratas ir baimė trukdo joms išeiti iš tokių santykių. Vienas iš pagrindinių pagalbos būdų - profesinė psichologinė pagalba, savipagalbos grupės bei saugios bendruomenės palaikymas. Ieškant pagalbos svarbu nedelsti ir kreiptis į specializuotas įstaigas bei pagalbos linijas.
Teisinis psichologinio smurto reguliavimas Lietuvoje ir tarptautiniu mastu
Tarptautinėse sutartyse, ypač Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris, psichologinis smurtas yra pripažįstamas nusikalstama veika. Konvencijos 33 straipsnyje psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip tyčiniai veiksmai, keliantys sunkų psichologinį sutrikdymą, už kuriuos numatytos bausmės, įskaitant laisvės atėmimą.
Lietuvoje psichologinis smurtas nurodomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, tačiau teisiniuose aktuose jo apibrėžimas yra gana ribotas. Baudžiamajame kodekse psichinė prievarta apibrėžiama kaip tyčinis poveikis psichikai, bet šis apibrėžimas nepaiso daugelio psichologinio smurto formų. Nuo 2021 m. įvestas naujas nusikaltimas - neteisėtas žmogaus persekiojimas, kuris dėl sukeliamos baimės ir nerimo dažnai yra psichologinio smurto dalis.
Teisinės priemonės leidžia nukentėjusiems kreiptis į policiją, prokuratūrą ar specializuotus pagalbos centrus, o smurtautojui gali būti taikomi apribojimai, draudžiantys kontaktuoti su auka.
Sociologiniai aspektai ir visuomenės požiūris į smurtą
Visuomenės žinių apie psichologinį smurtą ir noras atpažinti šią problemą Lietuvoje sparčiai didėja. Alytaus, Jonavos bei Ukmergės gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių suvokia tam tikrą elgesį kaip psichologinį smurtą, pavyzdžiui, draudimą dirbti ar viešą žeminimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Tačiau vis dar egzistuoja stigmos ir neigiamos nuostatos, ypač kalbant apie moteris su negalia, kurios patiria dar didesnę riziką tapti psichologinio ir kitų smurto formų aukomis. Institucinis smurtas, pasireiškiantis nepagarbiu valstybės institucijų darbuotojų elgesiu žmonėms su negalia, taip pat yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio ir prevencijos priemonių.
Prevencijos ir švietimo svarba
Kovojant su psichologiniu smurtu būtina didinti visuomenės informuotumą apie emocinio smurto formas, prevencijos galimybes ir pagalbos būdus. Švietimas turėtų apimti lyčių lygybės, nesmurtinės komunikacijos ir emocinio raštingumo temas, kad žmonės gebėtų atpažinti psichologinį smurtą savo aplinkoje ir tinkamai į jį reaguotų.
Taip pat svarbu ugdyti specialistų kompetenciją - gydytojų, psichologų, socialinių darbuotojų - kurie dirba su smurtą patyrusiomis aukomis. Jų žinios ir įgūdžiai pagerins prevencijos ir pagalbos kokybę bei prisidės prie psichologinio smurto mažinimo.
Galimi savipagalbos būdai smurto aukoms
- Ieškoti profesionalios pagalbos - psichologų konsultacijų, specializuotų centrų.
- Prisijungti prie savipagalbos grupių, kurios suteikia emocinį palaikymą ir saugią aplinką išgyventi patirtus išgyvenimus.
- Skirti dėmesį kasdienėms veikloms, kurios stiprina dvasingumą ir vidinę stiprybę.
- Neignoruoti smurto požymių, o veikti - kalbėti, kreiptis į institucijas ir artimuosius dėl pagalbos.