Kompensacija už ne šeimos poreikiams išleistas sumas: tvarka ir pagrindai

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Kompensacijos samprata ir teisinis pagrindas

3.98 straipsnis. Teisė į kompensaciją: Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis. Tačiau ši prielaida gali būti paneigta, kai nustatomos konkrečios teisės į kompensaciją ar kitokie pagrindai.

Kada asmeninis turtas gali tapti bendra jungtine nuosavybe

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudojo ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: kompensacija už asmenines išlaidas

Būsto įsigijimas su paskola: galimi dalijimo scenarijai

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

1. Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.

2. Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.

3. Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.

4. Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

   Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Finansinis turtas ir pensijų kaupimas

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.

Skolos - dalijimosi dalis

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Kaip nustatoma kompensacijos dydis ir įrodinėjimas

Teisėjų kolegija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, laikė teisiškai pagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto kūrimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. pasirašė penkis vekselius ir pasiskolino 14 910 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti butui Neringoje įgyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nesutiko skolinti pinigų, todėl neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad šie pinigai buvo skolinti butui Neringoje pirkti, taigi šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal vekselius laikytinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, tačiau šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal vekselį, kuris yra abstraktus ieškovo įsipareigojimas grąžinti vekselio turėtojui pinigus ir kuriame nėra nurodytas skolinimosi tikslas. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinių bendro ūkio vedimą.

Turto balansas prieš dalijimą

Visų pirma, prieš nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas, t. y. sudaromas turto balansas, kuris susideda iš turto aktyvo (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), ir pasyvo (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis, sudarius sutuoktinių bendro turto balansą, turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. galutinio teismo sprendimo priėmimo dieną. Šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės, tačiau esant ginčui dėl dalijamo turto vertės, ji gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Etapas	Veiksmai
Turto inventorizacija	Nustatomas aktyvų ir pasyvų sąrašas; įtraukiami nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai, finansinis turtas, skolos
Vertinimas	Vertė nustatoma rinkos kainomis teismo sprendimo priėmimo dieną arba šalių susitarimu
Natūralus padalijimas	Turtas priteisiamas natūra atsižvelgiant į vertę ir sutuoktinių dalis
Kompenzacija	Jei natūraliai padalyti negalima, vienam sutuoktiniui priteisiamas turtas, o kitam mokama kompensacija

Praktiniai patarimai siekiantiems kompensacijos

• Rinkite rašytinius įrodymus apie asmeninių lėšų panaudojimą: sąskaitos, kvitai, banko išrašai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais.
• Įrodykite investicijų dydį, jei reikalaujate kompensacijos pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį - šiuos duomenis turi pateikti tai teigianti bylos šalis.
• Apsvarstykite galimybę šališkai susitarti dėl paskolos perdavimo ar kompensacijos - kreditoriaus pritarimas gali supaprastinti procesą.
• Jei turtas pagerintas darbu (pvz., buto įrengimas), dokumentuokite darbo ir medžiagų panaudojimą; teismai pripažįsta ir darbo asmenine investicija.
• Atkreipkite dėmesį į vaiko interesus - teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesų ar vieno sutuoktinio sveikatos būklės.

Bylų praktika - ką rodo teismų sprendimai

Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui - šeimai kurti ir išlaikyti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija priminė, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugsėjį išvyko į stažuotę, nuo šios datos neteikė vaikams išlaikymo, o vėliau, jam grįžus, atsakovė priėmė sprendimą išsikraustyti iš bendrų namų. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės nenuoseklumas vertinant santuokos faktinių ryšių nutrūkimą negali būti vienintelė priežastis, leidžianti pritarti ieškovo pozicijai dėl faktinio negyvenimo kartu.

Praktinė išvada teisiniu požiūriu

Visų pirma svarbu pažymėti, kad sutuoktiniams turtas gali priklausyti asmeninės arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nutraukiant santuoką yra dalinamas tik tas turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.

tags: #kompensacija #uz #ne #seimos #poreikiams #isleistas