Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2014-ųjų metų duomenimis, daugiausia realaus laiko - 39,9 valandos per savaitę - dirbdami praleidžia lenkai ir portugalai. Mažiausia laiko per savaitę darbe praleidžia olandai (28,9), danai (32,5), norvegai (33,9). Šalyse, kur gyventojai darbe praleidžia daugiausia valandų, produktyvumo rodikliai toli gražu nėra didžiausi. EBPO duomenimis, daugiausiai dirbančių lenkų produktyvumas 2014-aisiais siekė 29,9 JAV dolerius per valandą, Portugalijos darbuotojas per valandą uždirbo 35,5 JAV dolerius BVP.
„Svarbiausia - darbo efektyvumas, o darbo efektyvumas nėra tik darbo intensyvumas. Svarbi ir įmonės valdymo kokybė, technologijos. Taip pat svarbus požiūris, kūrybiškumas, darbo kultūra.“ Švedijos mokslininkų tyrimas rodo, kad trumpesnės darbo valandos lemia didesnį produktyvumą, žmonės tampa apie 20 proc. laimingesni ir energingesni. Taigi trumpesnės darbo valandos gali būti naudingos tiek žmonėms, tiek organizacijoms: mūsų produktyvumą lemia daugybė veiksnių, o ne tik laikas, praleistas darbo vietoje.
Pašnekovė pažymi, kad turime dirbti kitaip - išmaniai ir lanksčiai. „Iš tiesų dirbti 8 valandas per dieną būtų neblogas pasiekimas.“ Pažymima, kad darbo laikas ir našumas nėra tiesiogiai proporcingi; pervargimas ir netinkamas valdymas gali mažinti įsipareigojimų vykdymo kokybę. Profesoriaus Arnoldo Bakkerio teigimu, pervargę žmonės nenoriai vykdo įsipareigojimus darbe ir vengia naujų atsakomybių. Trumpesnės darbo valandos gali būti naudingos tiek darbuotojui, tiek įmonėms.
Švedija yra stipriai orientuota į šeimą, tačiau tai nereiškia, kad lietuviai turi dirbti 10-12 valandų per dieną. Reikia dirbti kitaip - išmaniai ir lanksčiai. „Iš tiesų dirbti 8 valandas per dieną būtų neblogas pasiekimas.“
- Darbo laiko įtaka pensijai: trumpesnės darbo valandos gali pagerinti produktyvumo rodiklius ir ilgalaikį darbuotojo stabilumą, prisitaikant prie pokyčių rinkoje.
- Darbo našumas: svarbu ne tik valandų skaičius, bet ir valdymo kokybė, technologijos, kūrybiškumas ir darbo kultūra.
- Socialiniai ir teisės aspektai: Lietuvoje svarbios įstatyminės nuostatos dėl stažo skaičiavimo, išeitinių išmokų ir pensijų įtakos pervedimų.
Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad trumpesnės darbo valandos skatinti didesnį produktyvumą ir didinti darbuotojų laimę. Lietuvoje galime įdiegti išmanųjį, lankstų darbo laiką, kuris išlaikytų arba net padidintų našumą, o tuo pačiu pagerintų gyvenimo kokybę. Tačiau būtina suprasti, kad įstatyminės nuostatos dėl stažo skaičiavimo ir išeitinės išmokos gali būti sudėtingos, ir jų taikymas priklauso nuo teisinio konteksto.
Taip pat skaitykite: Onkologinių ligonių finansinė pagalba Lietuvoje
Teisinės nuostatos, įtakojančios pensiją ir išeitines
Nuo Pensijų įstatymo įsigalėjimo 1995 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. 7. Laikotarpiai, buvę prieš pensijų įstatymą, laikomi stažu tenkančiais kaip senatvės pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. Per kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas, o stažas skaičiuojamas pagal minimalias algas ir socialinio draudimo įmokas.
1) Išeitinės išmokos priklauso nuo įstatymo pagrindo: darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - 2 VDU, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių - 2 VDU, nutraukimas bendru sutarimu - be numatytos sumos, darbdavio iniciatyva esant trumpesniam laikotarpiui - 6 VDU (taikomos papildomos išmokos pagal stažą).
2) Terminuota sutartis arba darbo užmokesčio laikotarpiai lemia papildomus išmokų skirtumus. Atsižvelgiant į stažą ir įvykdymo laiką, išeitinė gali būti papildomai didinama. Taip pat gali būti taikomos papildomos išmokos pagal įmonės vidaus taisykles arba užsienio teisės aktų nuostatas bei tarptautinį kontekstą.
3) Kada išeitinė išmoka nepriklauso? Kai sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku, kai darbuotojas išeina savo noru be pateisinamos priežasties, arba kai darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu, arba kai darbuotojas atleidžiamas dėl rimtų pažeidimų.
4) Kada mokama išeitinė išmoka valstybės tarnautojams ar darbuotojams kitose institucijose? Vaizdžiai - jų atleidimo laikotarpiai, laikydamiesi įstatymų, gali būti reguliuojami papildomomis nuostatomis (pvz., laikas pasiruošti ir kt.).
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai norint gauti licenciją
Praktiniai patarimai darbuotojams
- Aiškiai nurodykite atleidimo pagrindą rašte: „Prašau nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes sukako senatvės pensijos amžius ir įgijau teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas Jus.“
- Iki pensijos likusieji metai reikalauja iš darbdavių papildomos apsaugos - įspėjimo terminai gali būti ilgesni, o pirmenybės teisė būti išsaugotai gali būti taikoma tiems, kuriems liko mažiau kaip tris ar dveji metai.
- Pasiruošimas: atleidimo prašymo teisinga formuluotė padeda išvengti ginčų ir užtikrina teisę į išeitinę išmoką, kai ji priklauso.
Faktiškai svarbios nuostatos dėl stažo ir pensijos Lietuvoje
Darbo kodeksas nustato, kad išeitinė išmoka priklauso pagal pagrindą ir laikotarpį. Jeigu darbdavys apie atleidimą praneša ne laiku, taikomas kitas pagrindas - darbdavio valia, su didesne išmoka. Ilgesnis stažas dažnai lemia didesnes išmokas, o vidutinis darbo užmokestis yra esminis dydis skaičiuojant išeitinę išmoką. Taip pat svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka gali būti papildyta pagal įmonės vidinius reglamentus ar tarptautinį teisinį kontekstą.
Taip pat skaitykite: Sąlygos socialinei pašalpai