Darbuotojo įdarbinimas - vienas iš pirmų etapų, kurį reikia atlikti siekiant į savo komandą priimti asmenį, vykdysiantį jam numatytas funkcijas ir atliksiantį tam tikras pareigas (žinoma, įgausiantį ir tam tikrų teisių). Tuo tarpu darbuotojo atleidimas iš užimamų pareigų - vienas iš paskutinių etapų, kuriuo asmuo, dirbantis komandoje, formaliai nutraukia savo veiklą.
Darbuotojo Įdarbinimo ir Atleidimo Procesai
Priimant darbuotoją į darbą, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, turi būti pasirašyta darbo sutartis (terminuota, neterminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo) - pagrindas, pagal kurį dirbs įdarbinamas darbuotojas.
Antras svarbus žingsnis - turi būti užpildytas pranešimas apie asmens socialinio draudimo pradžią (1-SD forma) ir pateiktas elektroniniu būdu Sodrai. Pažymėtina, kad darbuotojo įdarbinimo proceso metu svarbu laikytis laiko terminų reikalavimų, t. y. pranešimas (1-SD forma) turi būti pateiktas Sodrai ne vėliau kaip viena diena iki darbuotojo darbo pradžios (pirmos darbo dienos). Pavyzdžiui, pagal pasirašomą darbo sutartį, darbuotojo pirma darbo diena yra 2019 m. vasario 1 d., vadinasi, 2019 m. sausio 31 d. Sodrai turi būti pateiktas pranešimas (1-SD forma) apie naujai į įmonę priimtą darbuotoją.
Taip pat svarbu žinoti, kad įdarbinant darbuotoją, pranešimas Sodrai yra teikiamas vieną kartą, t. y. pakartotinai ar papildomai Sodrai teikti pranešimų (1-SD forma) apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nereikia. Tačiau žinotina, kad įdarbinus darbuotoją, kas mėnesį (už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos) turi būti teikiami SAM pranešimai, t. y. informacija apie darbuotojui priskaičiuotą atlyginimą ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Pavyzdžiui, Sodrai teikiamas SAM pranešimas apie darbuotoją ir jo pajamas už 2019 m. sausio mėnesį, tuomet SAM pranešimas turi būti pateiktas iki 2018 m. vasario 15 d.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Darbuotojo atleidimas vykdomas taip pat pateikiant pranešimą (2-SD forma) Sodrai, t. y. Sodra informuojama apie atleistą darbuotoją ir jo Valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Be to, įmonėje rengiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir jis priimamas pasibaigus darbo sutarčiai.
Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Kas Yra Išeitinė Išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką.
Ji nepriklauso, kai:
Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada Mokama Išeitinė Išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- Šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57).
- Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Išeitinės Išmokos, Kaip Atleidimo Iš Darbo, Teisinis Pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą.
Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą. Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
1. Kai darbuotojas gauna nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys gali sužinoti apie tai per elektroninę sistemą („E-sveikata“ Lietuvoje), su sąlyga, kad darbuotojas informuoja apie savo nedarbingumą laiku.
2. Darbdavys mato tik bendrą informaciją apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau neturi teisės matyti specifinės informacijos apie darbuotojo sveikatos būklę ar priežastis dėl konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.
3. Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatyta, kad visos darbdavio mokėtinos sumos turi būti išmokėtos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, nebent kitaip susitarta. Tai apima atlyginimą, atostoginius ir kitas privalomas išmokas.
* Šis atsakymas yra sugeneruotas dirbtinio intelekto įrankių pagalba ir gali turėti klaidų.
Pranešimų apie priėmimą į darbą ar atleidimą iš jo pateikimo tvarką ir terminus nustato LR Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.782 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 48-1172; Žn., 2004, Nr. 164-6000). Minėtų taisyklių 13 punktu nustatyta, kad darbdavys priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį ir priėmimo į darbą datą.
Šių taisyklių 14 punktu nustatyta, kad darbdavys apdraustąjį atleidęs iš darbo per 3 dienas po atleidimo iš darbo privalo apie tai pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį, atleidimo iš darbo datą, iki atleidimo iš darbo gautą užmokestį už darbą, nuo kurio sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas.
Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, kiekviena darbovietė "Sodros" teritoriniam skyriui privalo pranešti apie darbuotojo priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, apmokėjimo už darbą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas.
Darbdavys pranešimą apie priėmimą į darbą gali išsiųsti registruotu laišku, kurio spaudo data turi sutapti su asmens priėmimo į darbą data. Pranešimą apie atleidimą iš darbo taip pat galima išsiųsti registruotu laišku, tačiau spaudo data turi būti ne vėlesnė, kaip trys dienos po apdraustojo atleidimo iš darbo. Be to pranešimai gali būti siunčiami faksu, tačiau po to per 5 dienas originalius patvirtintus pranešimus reikia pristatyti "Sodros" teritoriniam skyriui.
Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; Žin., 2004, Nr.171-6295) 36 straipsniu reikalaujame pranešimus apie darbuotojo priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo pateikti "Sodros" teritoriniam skyriui nustatyta tvarka ir terminais.
Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 1866 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 litų iki 3000 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 litų iki 10 000 litų.