Lietuvoje pensijų sistema nuolat kinta, todėl gyventojams svarbu žinoti apie naujausias reformas ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime išankstinę senatvės pensiją, sąlygas jai gauti, taip pat II pakopos pensijų sistemos pokyčius ir galimybes atsiimti sukauptas lėšas.
Išankstinė senatvės pensija
Išeiti į pensiją galima ir anksčiau, nei numato įstatymas. Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tačiau tokiu atveju žmogus turi turėti būtinąjį stažą, negauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ir nedirbti.
Kas gali gauti išankstinę pensiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kas gali ją gauti. Tokia pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas:
- Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tuomet, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
- Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų.
- Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
- Atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,32 proc., padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išankstinę pensiją gauna visus 5 metus (60 mėnesių), jo pensija bus 19,2 proc. (60 mėn. x 0,32 proc.) mažesnė, palyginti su ta, kurią gautų, jeigu į pensiją išeitų sulaukęs pensinio amžiaus.
Kitąmet pensija taip nebus mažinama, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jis bus sukaupęs 41 metus stažo (šiemet - 40 metų ir 9 mėnesius).
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Kiek gali sumažėti pensija ir kam ji nemažėja?
Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc.
„Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija“, - komentuoja „Sodra“.
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija):
- 2021 metais ir anksčiau - 40 metų
- 2022 metais - 40 m. 3 mėn.
- 2023 metais - 40 m. 6 mėn.
- 2024 metais - 40 m. 9 mėn.
- 2025 metais - 41 m.
- 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų.
- O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn.
Pensijų gavėjų skaičius pagal pensijos rūšį (išankstinę senatvės pensiją gauna 8 tūkst. žmonių, rodo „Sodros“ rugpjūčio duomenys):
Bedarbio statusas kaip galimas sprendimas
Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas. „Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
„Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.
Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją. „Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
II pakopos pensijų reforma
Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos. Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.
Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigaliojusi pensijų reforma ne tik atvėrė galimybę pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Kartu nuo šių metų sausio buvo nustatyta ir nauja, nuolatinė II pakopos pensijų kaupimo tvarka, kuri galios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, po 2027 metų. Ji apibrėš, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus galima atsiimti sukauptas lėšas.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Tiems, kurie ketina atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, svarbiausia yra pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - galiojanti tvarka, nes būtent šiuo laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas.
Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant. Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. Vis dėlto šie pinigai nepradingsta. Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos II pakopoje sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis pajamų mokesčiu apmokestinami nebus.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.
Anksčiau kaupiantieji II pakopoje neturėjo galimybės laisvai atsiimti sukauptų lėšų - tik kurį laiką galiojo galimybė sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas.
Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą. Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo. Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc.
Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga. Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, o atsisakius kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. „Sodra“ paaiškina, kad nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas.
Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.
Pensinis amžius ir būtinasis stažas 2025 m.
Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Jau daugelį metų jis kasmet ilginamas, kad 2026 m. vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 m. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėn. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d. (taip pat ir gimusieji anksčiau). Moterų pensinis amžius kitais metais bus 64 metai ir 8 mėn. Į pensiją galės išeiti moterys, gimusios nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d. (arba anksčiau).
Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai. Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Atidėta pensija 2025 m.
Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas 2025 m.
Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos. Įstatymu patvirtintas 2025 m. pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1063. Tai reiškia, kad pensijos bus padidintos 10,63 proc. Be to, numatomas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014. Tai reiškia, kad individualioji pensijos dalis bus papildomai padidinta 1,4 proc.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 80 tūkst. iš visų 628 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Jų pensija kiekvienais metais ne tik indeksuojama, kaip nedirbančių pensininkų, tačiau taip pat naujinama dėl per metus sumokėtų papildomų įmokų.
Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus.
Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai. Prognozuojama, kad kitais metais po indeksavimo ir naujinimo ji pakils iki 673 eurų. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 641 euras. Planuojama, kad kitąmet ji didės iki 721 euro.
Pensijų įstatymo pakeitimai
Svarbūs pensijų įstatymo pakeitimai:
- 2016 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIII-881
- 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr.
- 2020 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIII-3395
- 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymas Nr.
- 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr.
Negalios (netekto darbingumo) pensija ir išankstinė senatvės pensija
Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių.
Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo sukako senatvės pensijos amžių, apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam arba senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.