Šiandien aptarsime III pakopos pensijų sistemą, jos ypatumus, privalumus ir trūkumus, bei ką su ja nusprendžiau daryti. III pakopa - šio įrašo tema ir arčiausiai ‘užsieninių’ pensijos sistemų (401k ir kitų) ką turime, tik padaryta gana kreivai. Tai jau pilnai savanoriška sistema, kur pats nusprendi kiek kaupti, kokiu dažnumu ir ką veikti su sukauptais pinigais pasiekus pensinį amžių.
Tai lyg tavo privatus investicinis portfelis, kurį valdai per valstybės sukurtą aparatą. Esu anksčiau aprašęs apie investavimą per darbdavį.
Visiškai nesigaudantiems tarp tų pakopų, trumpas reziume paprasta mirtingųjų kalba:
- I pakopa - čia ta normali valstybinė pensija, kurią tau nuo algos nuskaičiuoja darbdavys kiekvieną mėnesį ir vis susimąstai “už ką aš čia tiek atiduodu”. Na, atiduodi, kad kai bus 70 metų toliau kas mėnesį kažką gautum iš valstybės. Sodra.lt gali pasitikrinti kiek taškų ten jau prisikaupę ir teoriškai gali pasiskaičiuoti kiek euriukų į sąskaitą kas mėnesį gausi už tuos taškus.
- II pakopa - čia jau įdomesnė sistema, kur pats pasirenki dalyvauti ar nedalyvauti, bet vistiek nuskaičiuoja nuo algos, už tave investuoja ir sulaukus senatvės nuperką tau anuitetą ir prideda amžiną (kol gyvas) injekciją prie I pakopos pensijos. Šitą irgi gauni pamėnesiui ir, geru atveju, taip ir gyveni iš šių dviejų pakopų, lyg toliau gautum algą. Nors nieko labai neveiki ir tiesiog atlieki pensininko kryžiaus žygius - binzinėji kasdien per skirtingas parduotuves priklausomai nuo to kur kurią dieną akcijos geriausios. Plačiau apie II pakopą jau esu rašęs.
- III pakopa - šio įrašo tema ir arčiausiai ‘užsieninių’ pensijos sistemų (401k ir kitų) ką turime, tik padaryta gana kreivai. Tai jau pilnai savanoriška sistema, kur pats nusprendi kiek kaupti, kokiu dažnumu ir ką veikti su sukauptais pinigais pasiekus pensinį amžių. Tai lyg tavo privatus investicinis portfelis, kurį valdai per valstybės sukurtą aparatą. Esu anksčiau aprašęs apie investavimą per darbdavį.
Trumpai apžvelgsiu III pakopą, kokios jos savybės, kam ji naudinga ir ką aš kaip šešiNuliai nusprendžiau su ja daryti.
Lietuvoje daugėja atvejų, kai įmokas į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai moka darbdavys. „Bitė Lietuva“ tokiu būdu savo darbuotojus skatina nuo 2019 m. Šiam tikslui bendrovė pasirinko INVL III pakopos pensijų fondus, kuriuos šiuo metu valdo Šiaulių banko grupė.
Taip pat skaitykite: Pirmos pakopos pensijos svarba
„Lietuvoje pensijų sistema dažnai kinta, bendras finansinis išprusimas šalyje nėra ypač aukštas, tad tokiu būdu pasirūpindamas darbuotoju darbdavys laimi lojalesnius, įsitraukusius darbuotojus, o darbuotojai gauna didesnes garantijas, kad sulaukę senatvės pensijos amžiaus, šį laikotarpį galės gyventi oriai“, - pažymi E. Valstybė tokius sprendimus remia teikdama mokesčių lengvatas.
Rūta Stanaitytė, Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė, pastebi, jog prisidėti prie darbuotojų būsimos pensijos nusprendžia vis daugiau darbdavių. Šiuo metų tokią galimybę darbuotojams siūlo 10-15 proc. bendrovių, kurios siūlo papildomas naudas darbuotojams.
„Mes vis dar linkę atidėlioti sprendimus dėl mūsų pensijų. Einamieji reikalai, šios dienos pirkiniai dažnai atrodo svarbesni - galvojama, kad pasirūpinti pensija dar bus laiko. Vis dėlto pradėti kaupti svarbu kuo anksčiau“, - pažymi R. Stanaitytė.
Kokią programą siūlyti darbuotojams, sprendžia darbdavys. Kai kuriais atvejais tam nereikia papildomo biudžeto, kai darbuotojui kaupimas siūlomas darbo užmokesčio kėlimo etape ar numatant premijas.
Populiaru įmokos dydį sieti su darbo stažu įmonėje. Taip pat dažnai taikoma darbuotojo ir darbdavio kaupimo programa, kai darbdavys įmokas moka su sąlyga, kad ir darbuotojas sutinka prie pensijos kaupimo prisidėti asmeninėmis lėšomis - tam tikru procentu nuo savo atlygio.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
„Darbdaviai gali laisvai pasirinkti įmokų mokėjimo periodiškumą, ar tai darys kas mėnesį, kas ketvirtį, ar kartą per metus. Pasikeitus įmonės finansinei situacijai įmokų mokėjimą galima stabdyti. Suteikiame informaciją apie tai, ką reikia atlikti prieš darbdaviui pradedant mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondų sąskaitas darbuotojams“, - apie produkto lankstumą ir paprastą įgyvendinimą kalba Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė R.
Jeigu įmokas moka tik darbdavys, tokioje programoje paprastai dalyvauja apie 80 proc. darbuotojų, jeigu reikia prisidėti ir darbuotojui, dalyvauja apie 30-50 proc.
„Visos lėšos pensijų fonde yra darbuotojo turtas. Pakeitus darbovietę, iš jos išėjus ar darbdaviui nutarus įmokų nebemokėti, darbuotojas pats sprendžia, ką daryti toliau. Pavyzdžiui, jis gali toliau kaupti savarankiškai arba su nauju darbdaviu“, - aiškina R.
Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos ir visos jos svarbios. Skaičiuojama, kad pasiekę pensinį amžių darbuotojai iš „Sodros“ gaus tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu asmuo be „Sodros“ dar moka įmokas ir į II pensijų pakopos pensijų fondą, jis gali tikėtis iki 50 proc. buvusio atlyginimo.
Šiaulių banko grupės finansų ekspertai pabrėžia, kad žmogaus pajamos senatvėje turėtų siekti 70-80 proc. prieš pensiją buvusių pajamų.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos
Dalyvaujant III pakopos pensijų fonduose, reikia mokėti pasirinkto pensijų fondo taisyklėse nustatytus mokesčius. Lėšos, kaupiamos pensijų fonde, yra investuojamos vadovaujantis pensijų fondo taisyklėse nustatyta investavimo strategija.
Kaupiant pensijų fonduose dalyvis prisiima investavimo ir su investavimu susijusią riziką. Pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, gali būti, kad dalyvis atgaus mažiau nei investavo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, reikia patiems ar padedant investicijų konsultantams įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondų taisyklėmis, kurios yra neatsiejama papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarties dalis.
III Pakopos Pliusai bei Minusai
III pakopą beveik nužudė neseniai panaikinta GPM lengvata, tačiau iš anksčiau sutartis turintys toliau gali ja naudotis. Bet kokiu atveju, keletas privalumų išliko ir toliau.
Pliusai:
- GPM lengvata kaupiant per darbdavį.
- GPM lengvata dar 10metų turint iki 2025m. Sudarytą sutartį.
- Nulis mokesčių atsiimant 5 metai iki pensijos.
- Pensija peveldima.
- Galima viską atsiimti anksčiau laiko, sugrąžinus panaudotas lengvatas.
- Aukšti fondų valdymo mokesčiai.
- Prasti fondų rezultatai.
- Ribotas investicinių krypčių pasirinkimas ir tik 5 fondų valdytojai.
- Nepastovi ir besikeičianti pensijų sistema ir su ja susijusios lengvatos.
- Apsauga nuo savęs paties, užšaldant dalį portfelio iki senatvės (kas tuo pačiu yra ir minusas).
Reziume, noriu tik papildomai akcentuoti - Nr. 1 investavimo būdas Lietuvoje, lenkiantis net savarankišką investavimą į ETF’us yra kaupti III pakopoje per darbdavį. O toliau jau prasideda interpretacijos ir galima “pritempti” pagal kiekvieno norus.
Aš noriu apžvelgti keletą aspektų ir pasidalinti savo išvadomis bei pasirinkimu.
III Pakopos Fondų Valdymo Mokesčiai
Lietuvos bankas kas ketvirtį skelbia III pakopos fondų rezultatus bei mokesčius, tai gali pasirodyti, kad viskas labai aišku - pasitikrinti, ir investuoji kur pigiausia. Deja, čia ne iki galo pilna istorija, o tik kiekvieno fondo “tikslas” ir maksimali vertė, bet kai kurie šiuo metu gali taikyti maksimalią vertę, kai kurie mažesnę.
Tai prasiėjau ir surinkau man aktualių ir išskirtinai tik 100% į akcijas investuočių III pakopos fondų valdymo mokesčius. Surikiavau juos eilės tvarka nuo mažiausių:
| III pakopos fondas | Tikrasis valdymo mokestis | Šaltinis |
|---|---|---|
| Luminor tvari ateitis index | 0.60% | PID dokumentas |
| SEB Index. Klimato ateitis | 0.62% | PID dokumentas |
| Goindex pasaulio akcijų | 0.90% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas Index 16+ | 1.04% | PID dokumentas |
| Swedbank Pensijos fondas 18+ | 1.06% | PID dokumentas |
| SEB pensija 18+ | 1.17% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas 16+ | 1.56% | PID dokumentas |
| Luminor ateitis 16 - 50 | 2.1% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas Active 16+ | 2.33% | PID dokumentas |
Kaip matote, valdymo kaštai skiriasi kartais ir turint paskutinį Artea fondą su 2.33% jūs turbūt labiau išlaikote Artea smokingus nei kaupiate savajai pensijai.
Aš iki dabar turėjau Artea Ambicingas 16+ su 1.56% valdymo mokesčiu ir toliau realiai rinksiuosi iš Goindex pasaulio akcijų (0.90%), Artea Ambicingas Index 16+ (1.04%), Swedbank Pensijos fondas 18+ (1.06%).
Artea, nes dabar ten turiu. Swedbank, nes naudojuosi tuo banku kasdieniams dalykams. Ir Goindex, nes tai naujas startupėlis su mažiausiais kaštais ir pasyvia filosofija.
Kodėl ignoruoju pirmuosius du? Nes tai ESG green-washing’o fondai, kurie ilguoju laikotarpiu, esu tikras, smarkiai underperformins platų visų akcijų indeksą, nes investuoja į pseudo-tvarias įmones.
Tačiau kaštai kaštams - svarbu ir kokią grąžą generuoja kiekvienas fondas.
🇨🇭GERIAUSIOS 3a pakopos pensijų sąskaitos | Maksimaliai padidinkite investicijas su stulbinančia strategija!
3 Pensijų Pakopos Fondų Grąža
Grąža susižiūrėt jau kiek lengviau, nes Lietuvos bankas šią taip pat skelbia kas ketvirtį ir ten daug istorijos bei tikslūs duomenys. Blogoji naujiena - daugelis indeksinių pasyvių fondų yra labai nauji, tad visiškai neturi istorijos.
Aš iki šiol turėjau Artea Ambicingas 16+, kuris per 15 metų generavo 7.80% metinę grąžą. Labai neblogai. Jo jaunesnis brolis - pasyvus Artea Ambicingas Index 16+, buvo paleistas tik prieš 9 mėnesius, tačiau turi ant 0.5% mažesnius valdymo mokesčius.
Žinant ką žinau apie aktyvius investuotojus ir kaip jie per ilgąjį laikotarpį nesugeba aplenkti indekso, galiu tik spėti, kad pasyvus indeksinis fondas su labai panašia struktūra per 15 metų gali pasirodyti dar geriau.
Swedbank per 3 metų istorija atrodo neblogai, Goindex per 1 metus irgi kol kas atrodo gerai. Įlindus į klimato fonsu - SEB duomenų LB nepateikia, o Luminor jie kažkaip su klaida, bet SEB PID’e matomas toks atsilikimas:
Aš tik noriu pabrėžti, kad čia nesąmoningai milžiniškas atsilikimas nuo savo pasirinkto indekso. ETF’ų atveju mes kalbame apie 0.1-0.3% atsilikimą, tai šie ESG pensijų fondai sugeba atsilikti po 5% kasmet.
Goindex atveju atsilikimas yra apie 0.5-0.7%, aišku istorija dar labai trumpa, bet nuteikia pozityviau.
Aktyviai valdomų fondų skirtumas nuo lyginamojo indekso yra užprogramuotas visuomet būt didesnis, tad Artea Ambicingas 16+ (mano dabar turimas fondas) fiksuoja tokius skirtumus nuo pasirinkto lyginamojo indekso:
Variacija nuo 0.2% per metus iki pilnų 4% metinių.
Prisijungiau prie Artea savitarnos ir tiesiog suspaudaliojau kelis mygtukus (Pensijų fondų sutartys -> Pensijų fondo keitimas).
Toliau stebėsiu Goindex rezultatus (kai atsiras bent 3 metų vidurkiai) ir eigoje, tikėtina, jeigu labai negrybaus, persimesiu viską pas juos. Kol kas dėl paprastumo ir menko skirtumo - palieku Artea, nes grąža abiejų neaiški, o valdymo mokestis skiriasi tik ant 0.14%.
Papildomas veiksmas, ką nusprendžiau atlikti tik dabar - kasmet įmesiu po 1.5k Eur į III pakopą, taip dar 10 metų atgaunant GPM’ą (tuomet reikės primesti tik 1200 Eur iš savų), taip maksimaliai išnaudojant dar 10 metų galiosiančią lengvatą.
Į III pakopą žiūriu kaip į papildomą, tik realiai pensijai skirtą kišenę, kurią dar 10 metų kažkiek papildysiu, o po to paliksiu compoundintis iki pensinio amžiaus.
Žinoma, toliau investuosiu savarankiškai per IBKR į mūsų mylimą VWCE ir chillinsiu.
III Pensijos Pakopos Fondai vs. ETF?
Paėmiau LB ataskaitą 2024.12.31 ir palyginau rezultatus su VWCE ETF’u. Šiaip bet kokius rezultatus galima pakreipti kaip nori išsirenkant skirtingus atskaitos taškus, bet imdamas metų galą kaip atskaitos tašką, tikiuosi lyginu obuolius su obuoliais. Jeigu prasta mano metodologija - rašykite.
Reziume - per 1 metus žinoma niekas neaišku ir čia papuolėm ant augimo metų, per 3 metus jau pradeda matytis atsilikimas, o per 5 metus atsilikimas jau 2% metinių.
Tas 2% metinis skirtumas per 30 metų pavirsta į 50% suminį atsilikimą bendram portfeliui ir vietoj sukauptų 150k, III pakopos rezultate esate su 100k. (pradedant nuo 0 ir investuojant po 100 Eur/men).
Tai skirtumas labai ženklus, bet didelių išvadų negalim daryti, nes neturime ilgesnių pasyviai valdomų III pakopos fondų rezultatų → Goindex ar Artea index.
Bet norint reziumuoti, panašu, kad neturint lengvatos, nelabai yra priežasčių kodėl reikėtų pradėti kaupti III pakopoje dabar nuo nulio.
Kada Apsimoka Dalyvauti III Pakopoje? šešiNuliai Nuomonė ir Reziumė
- Jeigu turi galimybę kaupti per darbdavį - būtinai kaupk, tik atsakingai pasirink pasyviai valdomą fondą.
- Jeigu sudarei sutartį prieš 2024.12.31 (net ir dabar nekaupiant) - kaupti visai apsimoka, pasirenkant pasyvų indeksinį fondą, taip išskaidant savo investicijas. Bet čia skonio reikalas pagal situaciją.
- Jeigu turi jau pakaupęs lėšų III pakopoje, bet kaupti nebenori - būtinai pasikeisk fondą į vieną iš pigesnių variantų paminėtų aukščiau ir palik ramybėje.
- Jeigu nieko neturi ir dabar nekaupi - nelabai matau logiškų priežasčių pradėti kaupti III pakopoje dabar, panaikinus lengvatą.
Tačiau, jeigu nori kaupti - rekomenduoju kaupti viename iš trijų mažiausius valdymo mokesčius turinčių fonde (o dar geriau, viename iš pilnai pasyvių Artea arba Goindex).
Aš turiu ir kapitalo prabangą, ir žinių kaupti tiek III pakopoje, tiek savarankiškai, tiek dar visur kitur.
Diversifikacija yra nemokami investavimo pietūs ir diversifikuodamas tiek finansinius instrumentus, tiek metodus, tiek platformas - jaučiuosi daug ramiau ir išskaidau lėšas skirtingiems poreikiams.
Taip, VWCE lenkia ir toliau lenks III pakopos fondų rezultatus, tad mano 70-80% portfelio visuomet išliks ten, tačiau turėti atskirą kišenę kur kaupi tik pensijai - nėra blogai.
IBKR esančias lėšas aš sau leisčiau panaudoti pradedant naują verslą, primesti perkant naują būstą ar panašiai, kai tuo tarpu III pakopoje esančios lėšos yra psichologiškai užrakintos mano oriai senatvei (nors ir realiai pasiekiamos, bet neįsivaizduoju savęs išsi’cash’inant III pakopą perkant būstą).